Vėl perkami butai dar nepastatytuose projektuose

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistai stebi, kad būsto rinka 2011 metus pradėjo gerokai optimistiškesnėmis nuotaikomis ir geresniais lūkesčiais nei paskutinius trejus metus. Šiuo metu jau gana drąsiai galima teigti, kad rinkoje nebeliko kainų kritimo perspektyvų ir apokalipsinių prognozių: „Tą patvirtina ir didžiausių rinkos dalyvių elgsena: komerciniai šalies bankai vėl pradeda konkuruoti būsto paskolų portfeliu; nekilnojamojo turto plėtotojai atgaivina naujų projektų statybas“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Nepaisant besitaisančių rodiklių, signalizuojančių apie NT rinkos atsispyrimą nuo „dugno“, svaresnio ir rimtesnio atsigavimo galima tikėtis tik realiai pagerėjus ekonominei situacijai šalyje. Pasak S. Vagonio, ryškesnių teigiamų rinkos pokyčių ne tik Vilniuje, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose protinga būtų tikėtis ne anksčiau kaip antroje šių metų pusėje.

„Ober-Haus“ statistiniai skaičiavimai rodo, kad per 2011 m. pirmuosius tris mėnesius butų kainos Lietuvos didmiesčiuose smuktelėjo gan simboliškai vos 0,4%. Neigiami pokyčiai per šį laikotarpį buvo užfiksuoti visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 0,2%, Kaune – 1,2%, Klaipėdoje – 0,1%, Šiauliuose – 0,7% ir Panevėžyje – 0,1%. Įvertinus kainų kitimo dydžius galima kalbėti apie tai, kad Lietuvos būsto rinkoje susiformavo jau pakankamai stabilus kainų „dugnas“, kurio statistiniams svyravimams įtakos turi sezoniškumas.

Tačiau bendras būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje ir toliau auga. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 13% daugiau būsto (butų ir namų) pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Tai ženkliai kuklesnis augimas, palyginus su 2010 m., kuomet I ketvirtį buvo sudaryta net trečdaliu daugiau būsto sandorių nei tuo pačiu laikotarpiu 2009-aisiais. Tačiau pažymėtina, kad 2009 m. būsto sandorių skaičius buvo nukritęs į dar neregėtas žemumas, todėl 2010 m. santykinis augimas atrodė išties didelis. Jeigu 2009 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma beveik 350 namų ir 960 butų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 430 namų ir beveik 1.500 butų sandorių per mėnesį.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2011 m. pirmąjį ketvirtį, Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose sumažėjo 8%, t. y. nuo 2.850 iki 2.600 butų. Šiuo metu 2007-2011 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti virš 1.200 butų, Kaune – apie 570 butų, Klaipėdoje – virš 760 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 80 naujos statybos butų. Anot S. Vagonio, nepaisant augančio būsto rinkos aktyvumo, anksčiau pastatytų butų realizacija nevyksta taip sparčiai, kaip to norėtų statytojai: „Vangų pardavimo procesą lemia tai, kad didžiausią dalį pasiūlos sudaro vis dar neišparduoti, prastais architektūriniais sprendimais pasižymintys, todėl mažiausiai patrauklūs, butai“, – teigia „Ober-Haus“ specialistas pridurdamas, kad dažnu atveju daugiabutį namą stačiusios ir plėtojusios bendrovės yra bankrutavusios ar restruktūrizuojamos. Todėl likę neparduoti keli tūkstančiai butų yra daugiau „kiekybinė“, o ne „kokybinė“ rinkoje esančios pasiūlos išraiška.

Plėtotojai matydami patrauklesnio naujo būsto poreikį jau drąsiau imasi naujų projektų. Tiesa, didesnis plėtotojų aktyvumas pastebimas tik Vilniaus daugiabučių namų sektoriuje. Šiuo metu sostinėje statoma apie 16 daugiabučių namų projektų, kuriuose planuojama įrengti 1.100 butų. Be to šiais metais gali būti atnaujintos ar pradėtos dar apie 3-5 daugiabučių projektų statybos. „Atrodo, kad nuogąstavimai, jog pokrizinis pirkėjas jokiu būdu nebepirks nepastatyto būsto -nepasitvirtino. Šiuo metu pirkėjas dažniausiai tiesiog neturi perspektyvaus pasirinkimo ir yra priverstas rinktis iš pastatytuose projektuose esančių likučių (ne visada patrauklių) arba pirkti tinkamą variantą dar tik statomame name“, – kalba S. Vagonis. „Ober-Haus“ statistika rodo, kad iš dabar Vilniuje statomų 1.100 butų šiuo metu yra parduota ir rezervuota apie 30%.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.

Naujienos

Visos naujienos
Būsto rinka išlieka aktyvi, bet didesnių pokyčių nefiksuojama
2026-05-13

Būsto rinka išlieka aktyvi, bet didesnių pokyčių nefiksuojama

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,9%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,1% (2026 metų kovą metinis augimas siekė 12,5%). 2026 metų balandžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,1%, 0,3%, 2,7% ir 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.019 (+24 Eur/m²), 2.161 (+24 Eur/m²), 1.950 Eur (+6 Eur/m²), 1.352 Eur (+35 Eur/m²) ir 1.302 Eur (+12 Eur/m²). Per metus (2026 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2025 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,1%, Kaune – 15,8%, Klaipėdoje – 10,6%, Šiauliuose – 13,3% ir Panevėžyje – 11,5%. „Šių metų balandžio mėnesio rodikliai rodo, kad šalies būsto rinka išlieka savo aktyvumo pike. Registrų centro duomenimis, 2026 metų balandį Lietuvoje įsigyta 2,3% daugiau būstų (butų ir namų) nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šių metų balandį sparčiausias aktyvumo augimas fiksuojamas namų segmente, kuriame užfiksuotas net 14,0% metinis augimas, tuo metu butų parduota 1,4% mažiau nei prieš metus. Jeigu lygintume šių metų keturis mėnesius su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, būsto šalyje iš viso…

Iš ko susideda galutinė biuro nuomos kaina?
2026-05-11

Iš ko susideda galutinė biuro nuomos kaina?

Iš senų biurų į modernius verslo centrus po daugelio metų kraustytis nusprendusios įmonės arba biurų nuomos rinkos naujokai susiduria su šiame sektoriuje jau kurį laiką taikomu modeliu, kuris yra gerokai išsamesnis nei „kvadratinio metro kaina plius komunaliniai mokesčiai“. „Ober-Haus“ biurų nuomos projektų vadovė Ugnė Liaudanskienė naujų patalpų besižvalgančius verslus supažindina su tuo, už ką ir kaip šiandien moka nuomininkai. Būdami daug geriau susipažinę su pagrindiniais butų nuomos principais, gyventojai ir net verslo atstovai panašų lūkestį projektuoja ir biurams. Netgi senuosiuose verslo centruose ilgai veikiančioms patyrusioms įmonėms kartais kyla klausimas: kas dar gali sudaryti nuomos kainą be kvadratinio metro įkainio, komunalinių mokesčių ir, galbūt, simbolinių priežiūros išlaidų? Viešai dažniausiai deklaruojama tik ,,plika” kvadratinio metro nuomos kaina, kuri Vilniaus A klasės verslo centruose šiais metais yra nusistovėjusi ties 16-20 Eur/kv. m ir, tikėtina, tokia išliks iki kitų metų, o B klasės – 10-15.50 Eur/kv. m.  „Ober-Haus“ duomenimis, sostinės A klasės biurų nuomos kainos nuo 2020 metų pabaigos iki dabar augo 17 proc., o B klasės – 13 proc. Visgi su šiuolaikiniais verslo centrais ir juose taikomomis praktikomis dar nesusidūrę nuomininkai šiandien turėtų nesistebėti, kad prie minėtų sumų įvairūs mokesčiai kas mėnesį prideda dar po 4-6 Eur/kv. m. Rinkos naujokus gali stebinti ir…

Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2026
2026-05-08

Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2026

Pristatome metinę Lietuvos (Vilniaus) nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2026, apimančią investicinių sandorių, biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Visa apžvalga (PDF): Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2026 (anglų kalba) [dflip id="76660"][/dflip]

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!