Šiemet laukiama rekordinių investicijų į komercinį turtą

2018 metais komercinių patalpų rinkos aktyvumas Lietuvoje išliko rekordinėse aukštumose, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto apžvalgoje.

VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje sudaryta beveik 3% mažiau negyvenamosios paskirties objektų (pastatų ir patalpų) sandorių, palyginti su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu. Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje iš viso buvo įsigyti 8.983 negyvenamosios paskirties pastatai ir patalpos. „Iš esmės šių metų aktyvumo rodikliai išliko 2016–2017 metų lygyje bei savo aukščiausiame taške per visą istoriją. Lyginant su žemiausiu komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo laikotarpiu, kuris Lietuvoje buvo užfiksuotas 2009–2010 metais, tai 2016–2018 metais fiksuojamas dvigubai didesnis komercinio turto rinkos aktyvumas, kuris net aplenkė ir prieškrizinius 2005–2007 metus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Stambaus komercinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo apimtys Lietuvoje 2018 metų pirmąjį pusmetį parodė išties neblogus rezultatus. „Ober-Haus“ duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo sudaryti 8 investiciniai sandoriai, kurių metu įsigyta modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 246 mln. eurų. Palyginus su rekordiniais 2017 metais, kuomet per visus metus Lietuvoje buvo įsigyta modernaus komercinės paskirties turto už 312 mln. eurų, šių metų pusmečio rezultatas – išties įspūdingas.

„Žinoma, dėl savo mažo investicinių sandorių rinkos dydžio ir tokių sandorių nepastovumo yra sudėtinga įvertinti visų metų rezultatą, kadangi keli didesni sandoriai gali stipriai pakoreguoti galutinį pusmečio ar metinį rezultatą“, – teigia R. Reginis. Tačiau skaičiuojant ir šių metų antrojo pusmečio pradžioje jau įvykusius bei planuojamus investicinius sandorius, galima matyti, kad bendra 2018 metais išleista pinigų suma tokiam turtui įsigyti tikrai bus didesnė nei 2015 (272 mln. eurų) ir 2016 metais (260 mln. eurų). „Iki rekordinio 2017 metų rezultato trūksta tikrai nedaug ir yra labai didelė tikimybė, kad šiemet bus fiksuojamas naujas investicinių sandorių rekordas“, – priduria R. Reginis.

Didžiausią įtaką šių metų pirmojo pusmečio rezultatams turėjo „Ozo“ prekybos centro įsigijimas. Investicinė ir nekilnojamojo turto plėtros kompanija „NEPI Rockcastle“ įsigijo „Ozo“ prekybos centrą valdančią įmonę. Skelbiama, kad prekybos centro įsigijimo kaina – 124,6 mln. eurų. „NEPI Rockcastle“, kuri yra viena didžiausių investuotojų į aukštesnės klasės prekybinės paskirties turtą Centrinėje ir Rytų Europoje, „Ozo“ įsigijimo metu sau garantavo šiek tiek didesnį nei 7% grynąjį metinį pelningumą (neskaičiuojant pajamų iš neišnuomotų patalpų šiame prekybos centre).

Antras pagal nekilnojamojo turto vertės dydį sandoris yra keturių „Verslo trikampio“ verslo centrų įsigijimas. Juos fondų valdymo bendrovės „Lewben Investment Management“ valdomas nekilnojamojo turto fondas „LIM Verslo trikampio fondas“ įsigijo iš bendrovės „MG Valda“. Nors pati įsigijimo kaina neskelbiama, tačiau viešai teigiama, kad šių metų pradžioje įkurto fondo valdomo turto vertė siekia virš 60 mln. eurų.

Trečias pagal dydį sandoris užbaigtas šių metų viduryje, kuomet investicinė bendrovė „Westerwijk properties“ už beveik 25 mln. eurų Klaipėdoje įsigijo prekybos centrą „BIG“. Šis prekybos centras priklausė dideliam komercinio nekilnojamojo turto portfeliui, kurį 2015 metais įsigijo tarptautinė investicijų kompanija „Partners Group“.

„Ozo“ prekybos centro įsigijimas nulėmė ir investicijų pasiskirstymą pagal nekilnojamojo turto segmentus per šių metų pirmąjį pusmetį. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 246 mln. eurų investuotų Lietuvoje net 65% jų teko prekybinių patalpų sektoriui. Per šį laikotarpį investicijų dalis tekusi biurams sudarė 29%, o likusi mažiausia dalis (6%) tradiciškai atiteko sandėliavimo ir gamybinės paskirties patalpoms.

„Nepaisant išliekančio aukšto investuotojų susidomėjimo komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu Lietuvoje, pastaruoju metu tokio turto pirkėjai jau atsargiau vertina tolimesnes komercinio nekilnojamojo turto rinkos perspektyvas bei konkrečius pardavėjų pasiūlymus. Pastaruoju metu fiksuojama konservatyvesnė bankų finansavimo politika, numatoma rekordiškai žemų palūkanų eros pabaiga bei lėtėjantis nekilnojamojo turto rinkos augimo potencialas dalį potencialių investuotojų verčia peržvelgti savo investavimo strategiją bei lūkesčius“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Remiantis šiais metais įvykusiais investiciniais sandoriais ir vykstančiomis derybomis dėl komercinės paskirties turto įsigijimo, matyti, kad investicinės grąžos rodikliai iš esmės jau nebemažėja (kas buvo stebima pastaruosius aštuonerius metus iš eilės). Ypatingai tai matoma žvelgiant į žemesnės klasės ar senesnių pastatų ir patalpų segmentą. „Potencialūs investuotojai su papildoma atsarga įvertina konkretaus objekto perspektyvas – esamą nuomininkų struktūrą, potencialias nuomos pajamas ateityje, papildomas investicijas į pastatą ar patalpas – ir tai įskaičiuoja į pardavėjų siūlomus pelningumo rodiklius“, – paaiškina R. Reginis.

Stambesnių investuotojų prioritetu ir toliau išlieka aukštesnės klasės komercinės paskirties nekilnojamasis turtas su stipria nuomininkų struktūra net tik šalies sostinėje, bet ir už jos ribų. Tokių objektų pirkėjai pasiryžę susitaikyti ir su mažesniais pelningumo rodikliais. Tuo tarpu aukštesnės rizikos objektai sulaukia daug mažesnio rinkos susidomėjimo. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais modernaus komercinės paskirties nekilnojamojo turto investicijų pelningumo rodikliai (angl. yield) šalies mastu iš esmės išliko nepakitę ir metų viduryje priklausomai nuo šalies regiono sudarė apie 5,75–8,0% verslo bei prekybos centruose ir apie 7,5–8,5% moderniuose sandėliavimo paskirties projektuose.

Didesnių investuotojų tarpe toliau patraukliausi išlieka aukščiausios klasės verslo centrai Vilniuje ir patys populiariausi bei didžiausi prekybos centrai šalies didmiesčiuose. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį aukščiausios klasės verslo centrų vertės augimas šalies sostinėje buvo nulemtas tik nežymiai ūgtelėjusių nuomos kainų. Rekordiškai žemas laisvų patalpų lygis A klasės verslo centruose Vilniuje (2018 metų I ketv. – 1,6%, 2018 metų II ketv. – 0,9%) lėmė ir nežymiai ūgtelėjusias jų nuomos kainas.

Išliekant stabiliems investicinio pelningumo rodikliams, tik nuomos kainų pokytis ir lėmė tolimesnį investicijų vertės indekso (angl. capital value index) augimą, kuris aukščiausios klasės biurams per 2018 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje paaugo beveik 2%. „Ober-Haus“ duomenimis, tokių patalpų vertė nuo pastarojo žemiausio taško 2010 metų viduryje jau paaugo beveik 90%, o nuo aukščiausios vertės, kuri buvo užfiksuota 2008 metų pradžioje, vis dar yra beveik 12% mažesnė.

Pilna apžvalga su grafikais: Komercinio NT rinkos komentaras 2018 m. I pusm. (PDF)

Naujienos

Visos naujienos
2023 ir 2024 metais pirkėjams palankesnis būsto kainų ir atlyginimo santykis
2024-03-21

2023 ir 2024 metais pirkėjams palankesnis būsto kainų ir atlyginimo santykis

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų vasario mėnesio reikšmė paaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,2% (2024 metų sausį metinis augimas siekė 2,1%). 2024 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,3% ir 0,1%, vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.589 (+8 Eur/m²), 1.751 (+6 Eur/m²) ir 1.651 Eur (+1 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose vasario mėnesį užfiksuotas 0,2% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.095 Eur (-3 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.075 Eur. Per metus (2024 metų vasario mėnesį, palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 3,0%, Šiauliuose – 1,7% ir Panevėžyje – 1,8%. „Nors šalies būsto rinką sukaustęs šaltukas dar niekur nesitraukia, tačiau vienas būsto pirkėjams svarbus rodiklis jau rodo teigiamus pokyčius. 2023 metais būsto rinka didele dalimi buvo vėsinama itin aukštų paskolų palūkanų normų, kurios mažino būsto pirkėjų galimybes įsigyti būstą skolintomis lėšomis. Tačiau žvelgiant į būsto kainų ir atlyginimo santykį, 2023 metais šis rodiklis…

Kelis metus smukusio būsto rinkos aktyvumo rezultatas – apie 40% mažesnės statybų apimtys 2024 metais
2024-02-26

Kelis metus smukusio būsto rinkos aktyvumo rezultatas – apie 40% mažesnės statybų apimtys 2024 metais

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Gautas statybos leidimas būsto projekto „Vilniaus Džiazas“ statyboms
2024-02-18

Gautas statybos leidimas būsto projekto „Vilniaus Džiazas“ statyboms

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Unique Properties“ gavo leidimą ir pradėjo Vilniaus senamiesčio K. Vanagėlio gatvėje vystomo projekto „Vilniaus Džiazas“ statybas. K. Vanagėlio g. 11 ir 18 vystomą kompleksą sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. Projekte bus įrengti butai su 4,5 m aukščio butų lubomis ir 4 m vitrininiais langais, pirmo aukšto gyventojai turės nuosavus kiemelius ir prieigą prie sodo, o antrame ir trečiame aukštuose įrengti balkonai ir paskutiniame privačios terasos. Pasak „Unique Properties“ vadovo Gedimino Tursos, „Vilniaus Džiazas“ siekia atgaivinti sovietmečiu nepelnytai užmirštą Senamiesčio dalį ir atkurti jos ryšius su Rasomis. Komplekso teritorijoje numatyta ne tik atvira ir gyvybinga komercinė gatvelė šiaurės-pietų ašimi, bet ir naujos patogios jungtys pėstiesiems ir dviratininkams geležinkelio stoties link. „Gavusi statybų leidimą bendrovė sulaukė didelio interesantų susidomėjimo ir per porą savaičių pardavė dar kelis butus – šiuo metu „Vilniaus Džiazas“ pasirašyta apie 20 preliminarių sutarčių dėl butų ir parduotos kelios komercinės patalpos. Butų kvadratinio metro kaina projekte svyruoja tarp 5 ir 12 tūkst. eurų“, – pasakoja Sandra Grinkienė, „Ober-Haus“ NT projektų vadovė. Pasitikėjimą „Vilniaus Džiazas“ projektu demonstruoja ir finansų partneriai. „Statybos darbai pradedami nuosavomis ir tarpinio…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.