Rekordinėms būsto kainoms įtakos dar turi 2021 metais susiformavęs optimizmas
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 2,2% (2022 metų rugpjūtį taip pat buvo fiksuojamas 2,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,7% (2022 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 22,0%).
2022 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.504 Eur (+59 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9%, 2,2%, 1,7% ir 1,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.671 Eur (+32 Eur/m²), 1.588 Eur (+33 Eur/m²), 1.064 Eur (+18 Eur/m²) ir 1.051 Eur (+14 Eur/m²).
Per metus (2022 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2021 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 26,1%, Kaune – 19,3%, Klaipėdoje – 18,2%, Šiauliuose – 17,3% ir Panevėžyje – 17,8%.
„Naujausi būsto rinkos duomenys rodo, kad rudeniop pirminėje butų rinkoje pirkėjai nuspaudė stabdžius ir naujų susitarimų dėl butų įsigijimo skaičius sumenko iki itin žemo lygio. Pavyzdžiui, „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį šalies sostinės pirminėje rinkoje realizuota tik kiek daugiau nei 270 butų. Pastarąjį kartą tokį žemą aktyvumą pirminėje rinkoje fiksavome tik 2012 metais ir 2020 metais pirmosios COVID-19 bangos metu. Tuo tarpu antrinėje senesnės statybos butų rinkoje pardavimų apimtys išlieka pakankamai gausios. VĮ Registrų centro duomenimis, 2022 metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje senesnės statybos butų parduota šiek tiek daugiau nei 2.300 arba 14% mažiau nei 2021 metų rugsėjo mėnesį. Nepaisant to, kad pirkėjų aktyvumas šalies antrinėje butų rinkoje mažėja jau nuo 2022 metų kovo mėnesio, tačiau bendras sandorių skaičius laikosi 2019-2020 metų lygyje ir didesnio nuosmukio dar nėra fiksuojama.
Kalbant apie butų pardavimo kainas, tai akivaizdžių neigiamų pokyčių dar nematome, išskyrus mažėjančius kai kurių pardavėjų lūkesčius, kurie jau nėra tokie optimistiški kaip anksčiau ir tam tikrai atvejais galima matyti šiek tiek mažėjančias parduodamo būsto pasiūlymų kainas. O vertinant pastaraisiais mėnesiais faktiškai įregistruojamų butų sandorių pardavimo kainas, matome, kad būsto rinka išlieka savo kainų pike. Pavyzdžiui, analizuojant didžiausią Vilniaus butų segmentą – senos statybos butus gyvenamuosiuose mikrorajonuose, jų kainos jau su kaupu viršija pardavimo kainas buvusias ankstesniame jų pike 2007–2008 metais. Ir didžiausias šių kainų pokytis fiksuojamas per pastaruosius 12 mėnesių. Įregistruotų butų pirkimo-pardavimo sandorių analizė rodo, kad tipiniuose miesto gyvenamuosiuose rajonuose butų pardavimo kainos per metus augo net 20-40%. Pavyzdžiui, vienoje didžiausių pagal gyventojų skaičių Fabijoniškių seniūnijų, 2022 metų liepos–rugsėjo mėnesiais 1987–1991 metų statybos blokiniuose namuose esančių 1–4 kambarių butų kvadratinio metro pardavimo kainos mediana sudarė 2.117 Eur/kv. m. Ir ši pardavimo kaina yra net 43% didesnė nei 2021 metų tą patį laikotarpį. Šeškinėje senos statybos blokiniuose namuose kvadratinio metro kainos mediana per metus ūgtelėjo 36% iki 2.012 Eur, Pilaitėje augo 33% iki 1.984 Eur, o pavyzdžiui Karoliniškėse kainos per metus ūgtelėjo 18% iki 1.809 Eur. Jeigu dar prieš metus šiuose sostinės mikrorajonuose pardavimo kainos buvo iki dešimtadalio žemesnės nei ankstesnio kainų piko laikotarpiu (2007 metų pabaigoje – 2008 metų pradžioje), tai šiuo metu jos su kaupu viršijo visus ankstesnius kainų rekordus. Paprastai tariant, po itin spartaus būsto kainų augimo 2021-2022 metais, bent jau šalies sostinėje, visi būsto segmentai yra brangiausi per visą šalies istoriją.
Žinoma, reikia įvertinti ir tai, kad šiuo metu gyvename itin aukštos infliacijos aplinkoje, kuomet sparčiai brangsta ne tik nekilnojamojo turto kainos, bet ir visos kitos prekės ir paslaugos. Skaičiuojant būsto pardavimo kainų pokyčius, matome, kad reikšmingą įtaką galutinei nekilnojamojo turto kainai turi ir jo įrengimo kaštai, kurie dažnai sudaro nemažą nekilnojamojo turto kainos dalį. Pastaruoju metu itin sparčiai brangusios būsto įrengimo ir apstatymo medžiagų bei remonto darbų kainos, pastebimai atsispindi ir galutinėje būsto kainoje. Pavyzdžiui, sostinės tipiniuose gyvenamuosiuose rajonuose jau fiksuojame butų pardavimo sandorius, kuomet už naujai įrengto buto senos statybos blokiniame name vieną kvadratinį metrą pirkėjai sumoka daugiau nei 2.500 Eur/kv. m. Dar prieš metus nieko panašaus nefiksavome. Todėl nepaisant būsto rinkoje pastaraisiais mėnesiais pastebimai mažėjančio optimizmo, faktinėse būsto kainose šiuo metu vis dar matome 2021 metais suformuotų lūkesčių inerciją“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. rugsėjo mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Už standartinius butus pirkėjai moka 20.000 eurų daugiau nei prieš metus
Ober-Haus Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 13,7%). 2026 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,9%, 1,7%, 1,1%, 2,0% ir 2,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.197 (+27 Eur/m²), 2.339 (+39 Eur/m²), 2.103 Eur (+23 Eur/m²), 1.457 Eur (+28 Eur/m²) ir 1.432 Eur (+39 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2025 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,2%, Kaune – 16,8%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 17,3% ir Panevėžyje – 17,5%. „Net ir pastaruoju metu sparčiau augančios būsto kainos neatvėsina nekilnojamojo turto rinkos. Registrų centro duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį šalyje įsigyta 2,1 proc. daugiau butų ir 13,3 proc. daugiau namų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose auga pastebimai sparčiau nei bendras prekių ir paslaugų kainų lygis. Infliacijai ribojant realiųjų gyventojų pajamų augimą, o būsto kainoms kylant itin sparčiai, pirkėjai susiduria su vis didesniais būsto įperkamumo iššūkiais. Būsto…
Prie Ekrano marių Panevėžyje – naujas 40 apartamentų projektas „Matau marias“
Panevėžyje, prie Ekrano marių, statomas naujas NT projektas „Matau marias“. Elektronikos g. 10 projektuojami keturi žemaaukščiai pastatai, kuriuose įrengiama 40 poilsio paskirties apartamentų su daline apdaila. Jų plotas – nuo 28 iki 96 kv. m. Statybos pradėtos 2026 metų rugpjūtį, o pabaiga numatyta 2027 metų pabaigoje. Vienas pagrindinių projekto išskirtinumų – vieta prie pat Ekrano marių. Pastatus supa žaluma, o projekto teritorija glaudžiai siejasi su marių pakrante. Čia numatyti pėsčiųjų takai, žaliosios ir poilsio erdvės, sutvarkyta pakrantė bei apartamentų savininkams skirtas lieptelis. „Gyvenimas prie vandens dažniausiai siejamas su užmiesčiu ar kurortais, todėl tokia vieta pačiame Panevėžyje yra gana reta. Čia vanduo ir gamta nėra tik vaizdas pro langą – marių pakrantė tampa natūralia projekto aplinkos dalimi. Kartu miesto centras lieka vos už kelių minučių kelio“, – sako Justina Ščeponavičė, projekto pardavimo vadovė. Keturi mažaaukščiai pastatai ir tik 40 apartamentų „Matau marias“ sudaro keturi nedidelio aukštingumo pastatai, kuriuos jungia vientisa teritorijos koncepcija su pėsčiųjų takais ir apželdintomis erdvėmis. Nedidelis apartamentų skaičius leidžia išlaikyti daugiau privatumo ir ramesnę aplinką. Kiekvienam apartamentui numatyta privati lauko erdvė – terasa, balkonas arba lodžija. Vitrininiai langai suteikia daugiau natūralios šviesos, o aukštos lubos kuria didesnės erdvės pojūtį. Iš dalies apartamentų atsiveria vaizdai į Ekrano marias ir…
Optimizmas rinkoje toliau palaiko būsto kainų augimą
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų liepą metinis augimas siekė 12,9%). 2026 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,6%, 2,1%, 2,3%, 1,0% ir 1,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.170 (+50 Eur/m²), 2.300 (+47 Eur/m²), 2.080 Eur (+48 Eur/m²), 1.429 Eur (+14 Eur/m²) ir 1.393 Eur (+18 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2025 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,7%, Kaune – 16,4%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 15,8% ir Panevėžyje – 14,6%. „Nepaisant nemažų lūkesčių dėl antrosios pakopos pensijų reformos ir Atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčių poveikio šalies būsto rinkai, pastaruoju metu didesnio rinkos aktyvumo šuolio nefiksuojame. Registrų centro duomenimis, šių metų rugpjūtį šalyje įsigyta 2,5 proc. daugiau butų ir namų nei tą patį mėnesį prieš metus, tačiau 4,7 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį. 2026 metų rodikliai rodo, kad šalies būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, o per šiuos metus augusios tarpbankinės palūkanų normos būsto pirkėjų ir…
Visos naujienos