Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės.
„Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas.
Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt.
Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto architekto vilniečio Waclaw Syrtowt vadinamuoju „tarpukario retrospektyvizmo“ stiliumi suprojektuota tuometinio Lenkijos visuotinio vartotojų kooperatyvo „Spolem“ būstinė miestiečiams atpažįstama ne tik dėl išskirtinio fasado, bet ir dėl greta stovinčio sandėlio. Pastarasis pastatas neužima eismo juostos, tačiau trukdo pėsčiųjų ir automobilių eismui.
Didįjį dviejų aukštų su mansarda pastatą planuojama atnaujinti pritaikant šiandienos poreikiams, o minėtam sandėliui sukurtas kompromisinis architektūrinis sprendimas, „nupjaunantis“ eismui trukdančią pastato dalį. Šio sandėlio griovimas buvo numatytas dar prieš kelis dešimtmečius tiesiant pietinį Senamiesčio apvažiavimą, tačiau vystytojas pasirinko sprendimą, kuris išlaikys istorinę pastato atmintį, bet kartu ir išspręs eismo „butelio kaklelį“ bei pasiūlys modernių patalpų administracinei veiklai. Šalia, K. Vanagėlio gatvėje, kyla ir visiškai naujas daugiabutis.
Atkurs autentišką išplanavimą ir detales
Nuo II pasaulinio karo pradžios šis išskirtinis pastatas perėjo geležinkelių žinion ir sovietmečiu buvo bent penkis kartus koreguotas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pastatą įsigijo privatus asmuo, tačiau objektas daugiau kaip 30 metų nebuvo prižiūrimas ir naudojamas, jį yra nuniokojęs gaisras.
Pasak UAB „Ekstra statybos“ direktoriaus Marijaus Drumstos, kiekvienas kultūros paveldo tvarkymo projektas yra unikalus tuo, kad jame neįmanoma iš anksto nuspėti visų laukiančių atradimų – daug naujų įdomių istorinių detalių gali būti atrastos jau pačių tvarkybos darbų metu. Tačiau šis pastatas nustebino dar prieš pradedant darbus.
Vanagėlio g. 11 pastato tvarkybos projekto vadovė, „Do Architects“ studijos vyr. architektė ir partnerė Andrė Baldišiūtė pasakoja, kad nepaisant sovietinių intervencijų ir pastarųjų dešimtmečių nykimo, komplekse išliko nemažai vertingų detalių. Jas planuojama išsaugoti, o daugybė sunykusių originalios išvaizdos ir išplanavimo sprendimų bus atkurti.
„Tarpukario pastatas buvo suprojektuotas su laisvo planavimo sprendiniais, vadinamuoju „open space“, būdingu šiuolaikiniams biurams. Lenkijos vartotojų kooperatyvo darbuotojai dirbo atvirose erdvėse, kurios buvo suskirstytos į kabinetus ir koridorius tik sovietmečiu. Todėl atkurdami originalų biuro išplanavimą, turėsime savotišką paradoksą: grįšime į praeitį, kuri savo metu buvo itin modernia ateitimi“, – komentuoja A. Baldišiūtė.
Pastato antrame aukšte yra gerai matomi unikalūs venecijietiški langai – akivaizdžios arkinės langų angos, taip pat autentiški langų rėmų fragmentai. Rėmų būklė šiuo metu itin prasta, tačiau bent dalį jų gali pavykti išsaugoti dalimis ar muziejiškai eksponuojant, o kitur originalus langų sprendimas bus atkurtas pagal tyrimų medžiagą. Įdomu tai, kad elegantiškiesiems langams pavyko išgyventi sovietmetį, tačiau jie sunyko per paskutinius tris pastato nepriežiūros dešimtmečius.
Vis dėlto sovietinė epocha pastatui paliko sąmoningos žalos. Pavyzdžiui, originalus paradinis įėjimas pastatą po karo buvo užmūrytas, o darbuotojus ir svečius pasitikusio holo vietą užėmė tualetai. Tiesa, architektės vertinimu, tai šiuo atveju veikiausiai buvo ne politinis sprendimas, kuriuo siekta sumenkinti pastato didybę, o funkcinis žingsnis: tualetų tiesiog reikėjo daugiau, todėl jie atsirado ten, kur buvo paprasčiausia. Todėl dabar tvarkant pastatą, bus sugrąžintas autentiškas paradinis įėjimas su arkinėmis durimis ir aukštu holu.
Tvarkomame pastate tikrai išliks restauruojamos originalios laiptinės aikštelių, holo ir kai kurių patalpų ir rūsio keraminės grindų plytelės. O ten, kur jų nebeliko, naujos plytelės atkartos originalų raštą ir spalvas bei pabrėš išlikusias senąsias. Bus restauruojamos ir laiptų pakopos. Deja, jau apleidus pastatą, buvo nupjauti vertingi metaliniai laiptinių turėklai su mediniais porankiais, bet juos bei visą laiptinę planuojama atkurti pagal išlikusias nuotraukas. Taip pat, bus restauruojami ir išlikę krosnių kokliai.
Galiausiai, tvarkomame komplekse yra išlikęs įdomus funkcinis elementas: sandėlį ir administracinį pastatą jungęs langelis. Nors konkrečių istorinių faktų apie jo paskirtį nėra išlikę, tikėtina, kad jis buvo skirtas perduoti atvykusių prekių važtaraščius į buhalteriją. Šis langelis taip pat bus išsaugotas kaip istorinis funkcinis elementas.
„Iš esmės pastatas atgaus pradinę paskirtį ir išvaizdą, tik su šių laikų dvasia, moderniomis inžinerinėmis sistemomis, pritaikomumu žmonėms su negalia, tvarkingais želdynais ir prieigomis. Planuojame atsisakyti nevertingų sovietinių pertvarų ir užmūrijimų atkuriant pirminę planinę struktūrą, tačiau tam tikras okupacinės epochos detales vis vien paliksime laikotarpio ženklą. Apskritai istoriniuose pastatuose vengiame nebūtinų intervencijų: kiekvieno laikotarpio sluoksnis yra savaip vertingas, o istoriją geriausiai pasakoja ne vieno sluoksnio sudievinimas, o atskleista raida ir pokyčiai“, – komentuoja A. Baldišiūtė.
„Sulaukiame dėmesio tiek dėl pastato nuomos, tiek dėl pirkimo ir kol kas kalbame su visais – nuo advokatų kontoros iki klinikos ir ugdymo įstaigos. Šiuo metu tinkamas metas deryboms, nes pastatą lengviau pritaikyti saviems poreikiams statybų eigoje“, – sako D. Tumas.
Viso komplekso statybos ir tarpukario pastatų tvarkybos darbus numatoma užbaigti 2025 m. III ketvirtį.
Projekto nuoma ir pardavimu rūpinasi Ober-Haus. Daugiau informacijos www.vilniausdziazas.lt
Naujienos
Visos naujienosPo ilgos pertraukos būsto rinka bando vaduotis iš sąstingio
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė paaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,0% (2024 metų liepą metinis augimas siekė 3,2%). 2024 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje ir Šiauliuose butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,2% ir 0,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.620 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.137 Eur (+6 Eur/m²). Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.789 Eur (-1 Eur/m²) ir 1.702 Eur (-2 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1.109 Eur. Per metus (2024 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2023 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,9%, Kaune – 3,7%, Klaipėdoje – 5,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 3,3%. „Lietuvos būsto rinka jau bando vaduotis iš ją sukausčiusio sąstingio, kuris iš esmės tęsėsi iki 2024 metų vidurio. Šių metų rugpjūtis yra antras mėnuo iš eilės, kuomet butų ir namų šalyje parduota daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų liepą būsto (butų ir…
Lietuvos investicinių sandorių rinkoje liko tik vietiniai pirkėjai
Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje ir toliau sunku įžvelgti optimizmo, o bendri rodikliai nukrito į pastarųjų 10 metų žemumas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2024 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 75 mln. eurų. 2024 metų pirmojo pusmečio investicijų apimtys yra 48% mažesnės, palyginti su 2023 metų pirmuoju pusmečiu, ir 71% mažesnės, palyginti su 2023 metų antruoju pusmečiu. Tuo pačiu šių metų pirmojo pusmečio rezultatas yra prasčiausias nuo 2013 metų antrojo pusmečio, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Pasak Raimondo Reginio, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims, 2024 metais užfiksuotas itin ženklus investicijų apimčių procentinis sumažėjimas buvo nulemtas ir itin aukšto 2023 metų bendro rezultato, kuris neatspindėjo tais metais vyravusių pesimistinių nuotaikų nekilnojamojo turto rinkoje. O aukštesnį, nei buvo galima tikėtis, 2023 metų investicinių sandorių apimčių rezultatą nulėmė faktiškai vienas itin didelis sandoris. 2023 metų pabaigoje buvo paskelbta, kad „Lords LB Asset Management“ valdoma investicinė bendrovė „Baltic Opportunity“ iš Suomijos kompanijos „Technopolis“ (2018 metais Londone įsteigta privataus kapitalo NT kompanija „Kildare Partners“ susitarė dėl visų „Technopolio“ akcijų įsigijimo) perka 6 biurų pastatus Vilniuje. „Technopolis“ į Lietuvos rinką įžengė 2013 metais, kuomet…
Būsto kainos atkartoja pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčių dinamiką
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų birželio mėnesio reikšmė paaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,3% (2024 metų gegužę metinis augimas siekė 2,7%). 2024 metų birželio mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,5%, 0,7%, 0,9% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.615 (+12 Eur/m²), 1.778 (+12 Eur/m²), 1.131 Eur (+11 Eur/m²) ir 1.103 Eur (+3 Eur/m²). Klaipėdoje birželio mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.687 Eur (-2 Eur/m²). Per metus (2024 metų birželio mėnesį, palyginti su 2023 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,5%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 5,3%, Šiauliuose – 4,9% ir Panevėžyje – 4,2%. „Žvelgiant į pastarųjų metų būsto pardavimo kainų kreivę didmiesčiuose, galima pastebėti, kad ji iš esmės sutampa su plataus vartojimo prekių bei paslaugų kainų dinamika šalyje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metų birželį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 1,0%, tuo metu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo 3,3%. Vadinasi, realiosios butų pardavimo kainos, eliminavus infliaciją, per…