Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės.
„Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas.
Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt.
Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto architekto vilniečio Waclaw Syrtowt vadinamuoju „tarpukario retrospektyvizmo“ stiliumi suprojektuota tuometinio Lenkijos visuotinio vartotojų kooperatyvo „Spolem“ būstinė miestiečiams atpažįstama ne tik dėl išskirtinio fasado, bet ir dėl greta stovinčio sandėlio. Pastarasis pastatas neužima eismo juostos, tačiau trukdo pėsčiųjų ir automobilių eismui.
Didįjį dviejų aukštų su mansarda pastatą planuojama atnaujinti pritaikant šiandienos poreikiams, o minėtam sandėliui sukurtas kompromisinis architektūrinis sprendimas, „nupjaunantis“ eismui trukdančią pastato dalį. Šio sandėlio griovimas buvo numatytas dar prieš kelis dešimtmečius tiesiant pietinį Senamiesčio apvažiavimą, tačiau vystytojas pasirinko sprendimą, kuris išlaikys istorinę pastato atmintį, bet kartu ir išspręs eismo „butelio kaklelį“ bei pasiūlys modernių patalpų administracinei veiklai. Šalia, K. Vanagėlio gatvėje, kyla ir visiškai naujas daugiabutis.
Atkurs autentišką išplanavimą ir detales
Nuo II pasaulinio karo pradžios šis išskirtinis pastatas perėjo geležinkelių žinion ir sovietmečiu buvo bent penkis kartus koreguotas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pastatą įsigijo privatus asmuo, tačiau objektas daugiau kaip 30 metų nebuvo prižiūrimas ir naudojamas, jį yra nuniokojęs gaisras.
Pasak UAB „Ekstra statybos“ direktoriaus Marijaus Drumstos, kiekvienas kultūros paveldo tvarkymo projektas yra unikalus tuo, kad jame neįmanoma iš anksto nuspėti visų laukiančių atradimų – daug naujų įdomių istorinių detalių gali būti atrastos jau pačių tvarkybos darbų metu. Tačiau šis pastatas nustebino dar prieš pradedant darbus.
Vanagėlio g. 11 pastato tvarkybos projekto vadovė, „Do Architects“ studijos vyr. architektė ir partnerė Andrė Baldišiūtė pasakoja, kad nepaisant sovietinių intervencijų ir pastarųjų dešimtmečių nykimo, komplekse išliko nemažai vertingų detalių. Jas planuojama išsaugoti, o daugybė sunykusių originalios išvaizdos ir išplanavimo sprendimų bus atkurti.
„Tarpukario pastatas buvo suprojektuotas su laisvo planavimo sprendiniais, vadinamuoju „open space“, būdingu šiuolaikiniams biurams. Lenkijos vartotojų kooperatyvo darbuotojai dirbo atvirose erdvėse, kurios buvo suskirstytos į kabinetus ir koridorius tik sovietmečiu. Todėl atkurdami originalų biuro išplanavimą, turėsime savotišką paradoksą: grįšime į praeitį, kuri savo metu buvo itin modernia ateitimi“, – komentuoja A. Baldišiūtė.
Pastato antrame aukšte yra gerai matomi unikalūs venecijietiški langai – akivaizdžios arkinės langų angos, taip pat autentiški langų rėmų fragmentai. Rėmų būklė šiuo metu itin prasta, tačiau bent dalį jų gali pavykti išsaugoti dalimis ar muziejiškai eksponuojant, o kitur originalus langų sprendimas bus atkurtas pagal tyrimų medžiagą. Įdomu tai, kad elegantiškiesiems langams pavyko išgyventi sovietmetį, tačiau jie sunyko per paskutinius tris pastato nepriežiūros dešimtmečius.
Vis dėlto sovietinė epocha pastatui paliko sąmoningos žalos. Pavyzdžiui, originalus paradinis įėjimas pastatą po karo buvo užmūrytas, o darbuotojus ir svečius pasitikusio holo vietą užėmė tualetai. Tiesa, architektės vertinimu, tai šiuo atveju veikiausiai buvo ne politinis sprendimas, kuriuo siekta sumenkinti pastato didybę, o funkcinis žingsnis: tualetų tiesiog reikėjo daugiau, todėl jie atsirado ten, kur buvo paprasčiausia. Todėl dabar tvarkant pastatą, bus sugrąžintas autentiškas paradinis įėjimas su arkinėmis durimis ir aukštu holu.
Tvarkomame pastate tikrai išliks restauruojamos originalios laiptinės aikštelių, holo ir kai kurių patalpų ir rūsio keraminės grindų plytelės. O ten, kur jų nebeliko, naujos plytelės atkartos originalų raštą ir spalvas bei pabrėš išlikusias senąsias. Bus restauruojamos ir laiptų pakopos. Deja, jau apleidus pastatą, buvo nupjauti vertingi metaliniai laiptinių turėklai su mediniais porankiais, bet juos bei visą laiptinę planuojama atkurti pagal išlikusias nuotraukas. Taip pat, bus restauruojami ir išlikę krosnių kokliai.
Galiausiai, tvarkomame komplekse yra išlikęs įdomus funkcinis elementas: sandėlį ir administracinį pastatą jungęs langelis. Nors konkrečių istorinių faktų apie jo paskirtį nėra išlikę, tikėtina, kad jis buvo skirtas perduoti atvykusių prekių važtaraščius į buhalteriją. Šis langelis taip pat bus išsaugotas kaip istorinis funkcinis elementas.
„Iš esmės pastatas atgaus pradinę paskirtį ir išvaizdą, tik su šių laikų dvasia, moderniomis inžinerinėmis sistemomis, pritaikomumu žmonėms su negalia, tvarkingais želdynais ir prieigomis. Planuojame atsisakyti nevertingų sovietinių pertvarų ir užmūrijimų atkuriant pirminę planinę struktūrą, tačiau tam tikras okupacinės epochos detales vis vien paliksime laikotarpio ženklą. Apskritai istoriniuose pastatuose vengiame nebūtinų intervencijų: kiekvieno laikotarpio sluoksnis yra savaip vertingas, o istoriją geriausiai pasakoja ne vieno sluoksnio sudievinimas, o atskleista raida ir pokyčiai“, – komentuoja A. Baldišiūtė.
„Sulaukiame dėmesio tiek dėl pastato nuomos, tiek dėl pirkimo ir kol kas kalbame su visais – nuo advokatų kontoros iki klinikos ir ugdymo įstaigos. Šiuo metu tinkamas metas deryboms, nes pastatą lengviau pritaikyti saviems poreikiams statybų eigoje“, – sako D. Tumas.
Viso komplekso statybos ir tarpukario pastatų tvarkybos darbus numatoma užbaigti 2025 m. III ketvirtį.
Projekto nuoma ir pardavimu rūpinasi Ober-Haus. Daugiau informacijos www.vilniausdziazas.lt
Naujienos

Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…

Automobilių renginys subūrė lankytojus „e-market city“ miestelyje
Gegužės 31 dieną „e-market city“ verslo miestelyje Vilniuje vyko jau antrasis automobilių gerbėjams skirtas renginys – LEARN & SHINE by Detailer Place 2025. Dalyviai galėjo iš arti apžiūrėti išskirtinių japoniškų, klasikinių ir „stance“ automobilių ekspoziciją, susipažinti su automobilių priežiūros naujovėmis, priemonėmis ir jų galimybėmis. Didelio susidomėjimo sulaukė produktų demonstracijos, interaktyvūs žaidimai, prizai, lenktynių simuliatoriai, o jauki poilsio zona ir gera muzikinė atmosfera leido praleisti dieną turiningai ir maloniai. Renginys tapo ne tik susitikimo vieta automobilių mylėtojams, bet ir puikia proga lankytojams susipažinti su pačiu „e-market city“ projektu – šiuolaikišku verslo miesteliu, kuriame šiuo metu baigiamas antrasis statybų etapas. Kviečiame registruotis susitikimui ir iš arčiau susipažinti su nuomos galimybėmis verslui – www.emarketcity.lt

Baltijos šalių NT investicijų forumas 2025: kur šiandien investuoja plėtotojai?
Baltijos šalių būsto rinka šiandien – įvairiapusė, segmentuota ir pradedanti atsigauti. Tuo galėjome įsitikinti įvykusiame Verslo žinios 2025 m. Baltijos šalių NT investicijų forume, kuriame gyvenamojo NT ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos aptarė rinkos pokyčius, investavimo galimybes ir naujausias tendencijas, o Raimondas Reginis, Ober-Haus rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, pristatė Baltijos šalių būsto rinkos tendencijas ir papasakojo, kokių pokyčių laukti šiemet. „2025 metų pradžios rodikliai jau nekelia abejonių dėl Baltijos šalių būsto rinkos atsigavimo. Augant būsto įperkamumui, pirkėjai jaučiasi vis tvirčiau ir aktyviau priima sprendimą dėl būsto įsigijimo. Nuosekliai augantį būsto sandorių skaičių bei didėjančias naujų būsto paskolų apimtis turėtume fiksuoti ir antroje šių metų pusėje. Tačiau nepaisant teigiamų bendrų tendencijų, Baltijos šalyse būsto rinkos atsigavimo tempas ir bendros nuotaikos vis dar skiriasi. Didžiausias pasitikėjimas būsto rinka ir sparčiausias jos atsigavimas fiksuojamas Lietuvoje ir ypač jos sostinėje. Kuklesni Rygos ir Talino būsto rinkos atsigavimo rodikliai rodo, kad plėtotojai šiuose miestuose turi itin tiksliai įvertinti pirkėjų galimybes ir tolimesnę investicijos kryptį. Pavyzdžiui, naujas kokybiškas ekonominės klasės būstas ar rekonstrukcijos būdu įgyvendinami projektai gali pasiūlyti pirkėjams būstą už priimtiną kainą. Todėl tikėtina, kad šiuose miestuose plėtotojai artimiausiu metu koncentruosis į tokio būsto plėtrą bei lauks spartesnio būsto rinkos atsigavimo“, – renginio…