Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės.
„Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas.
Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt.
Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto architekto vilniečio Waclaw Syrtowt vadinamuoju „tarpukario retrospektyvizmo“ stiliumi suprojektuota tuometinio Lenkijos visuotinio vartotojų kooperatyvo „Spolem“ būstinė miestiečiams atpažįstama ne tik dėl išskirtinio fasado, bet ir dėl greta stovinčio sandėlio. Pastarasis pastatas neužima eismo juostos, tačiau trukdo pėsčiųjų ir automobilių eismui.
Didįjį dviejų aukštų su mansarda pastatą planuojama atnaujinti pritaikant šiandienos poreikiams, o minėtam sandėliui sukurtas kompromisinis architektūrinis sprendimas, „nupjaunantis“ eismui trukdančią pastato dalį. Šio sandėlio griovimas buvo numatytas dar prieš kelis dešimtmečius tiesiant pietinį Senamiesčio apvažiavimą, tačiau vystytojas pasirinko sprendimą, kuris išlaikys istorinę pastato atmintį, bet kartu ir išspręs eismo „butelio kaklelį“ bei pasiūlys modernių patalpų administracinei veiklai. Šalia, K. Vanagėlio gatvėje, kyla ir visiškai naujas daugiabutis.
Atkurs autentišką išplanavimą ir detales
Nuo II pasaulinio karo pradžios šis išskirtinis pastatas perėjo geležinkelių žinion ir sovietmečiu buvo bent penkis kartus koreguotas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pastatą įsigijo privatus asmuo, tačiau objektas daugiau kaip 30 metų nebuvo prižiūrimas ir naudojamas, jį yra nuniokojęs gaisras.
Pasak UAB „Ekstra statybos“ direktoriaus Marijaus Drumstos, kiekvienas kultūros paveldo tvarkymo projektas yra unikalus tuo, kad jame neįmanoma iš anksto nuspėti visų laukiančių atradimų – daug naujų įdomių istorinių detalių gali būti atrastos jau pačių tvarkybos darbų metu. Tačiau šis pastatas nustebino dar prieš pradedant darbus.
Vanagėlio g. 11 pastato tvarkybos projekto vadovė, „Do Architects“ studijos vyr. architektė ir partnerė Andrė Baldišiūtė pasakoja, kad nepaisant sovietinių intervencijų ir pastarųjų dešimtmečių nykimo, komplekse išliko nemažai vertingų detalių. Jas planuojama išsaugoti, o daugybė sunykusių originalios išvaizdos ir išplanavimo sprendimų bus atkurti.
„Tarpukario pastatas buvo suprojektuotas su laisvo planavimo sprendiniais, vadinamuoju „open space“, būdingu šiuolaikiniams biurams. Lenkijos vartotojų kooperatyvo darbuotojai dirbo atvirose erdvėse, kurios buvo suskirstytos į kabinetus ir koridorius tik sovietmečiu. Todėl atkurdami originalų biuro išplanavimą, turėsime savotišką paradoksą: grįšime į praeitį, kuri savo metu buvo itin modernia ateitimi“, – komentuoja A. Baldišiūtė.
Pastato antrame aukšte yra gerai matomi unikalūs venecijietiški langai – akivaizdžios arkinės langų angos, taip pat autentiški langų rėmų fragmentai. Rėmų būklė šiuo metu itin prasta, tačiau bent dalį jų gali pavykti išsaugoti dalimis ar muziejiškai eksponuojant, o kitur originalus langų sprendimas bus atkurtas pagal tyrimų medžiagą. Įdomu tai, kad elegantiškiesiems langams pavyko išgyventi sovietmetį, tačiau jie sunyko per paskutinius tris pastato nepriežiūros dešimtmečius.
Vis dėlto sovietinė epocha pastatui paliko sąmoningos žalos. Pavyzdžiui, originalus paradinis įėjimas pastatą po karo buvo užmūrytas, o darbuotojus ir svečius pasitikusio holo vietą užėmė tualetai. Tiesa, architektės vertinimu, tai šiuo atveju veikiausiai buvo ne politinis sprendimas, kuriuo siekta sumenkinti pastato didybę, o funkcinis žingsnis: tualetų tiesiog reikėjo daugiau, todėl jie atsirado ten, kur buvo paprasčiausia. Todėl dabar tvarkant pastatą, bus sugrąžintas autentiškas paradinis įėjimas su arkinėmis durimis ir aukštu holu.
Tvarkomame pastate tikrai išliks restauruojamos originalios laiptinės aikštelių, holo ir kai kurių patalpų ir rūsio keraminės grindų plytelės. O ten, kur jų nebeliko, naujos plytelės atkartos originalų raštą ir spalvas bei pabrėš išlikusias senąsias. Bus restauruojamos ir laiptų pakopos. Deja, jau apleidus pastatą, buvo nupjauti vertingi metaliniai laiptinių turėklai su mediniais porankiais, bet juos bei visą laiptinę planuojama atkurti pagal išlikusias nuotraukas. Taip pat, bus restauruojami ir išlikę krosnių kokliai.
Galiausiai, tvarkomame komplekse yra išlikęs įdomus funkcinis elementas: sandėlį ir administracinį pastatą jungęs langelis. Nors konkrečių istorinių faktų apie jo paskirtį nėra išlikę, tikėtina, kad jis buvo skirtas perduoti atvykusių prekių važtaraščius į buhalteriją. Šis langelis taip pat bus išsaugotas kaip istorinis funkcinis elementas.
„Iš esmės pastatas atgaus pradinę paskirtį ir išvaizdą, tik su šių laikų dvasia, moderniomis inžinerinėmis sistemomis, pritaikomumu žmonėms su negalia, tvarkingais želdynais ir prieigomis. Planuojame atsisakyti nevertingų sovietinių pertvarų ir užmūrijimų atkuriant pirminę planinę struktūrą, tačiau tam tikras okupacinės epochos detales vis vien paliksime laikotarpio ženklą. Apskritai istoriniuose pastatuose vengiame nebūtinų intervencijų: kiekvieno laikotarpio sluoksnis yra savaip vertingas, o istoriją geriausiai pasakoja ne vieno sluoksnio sudievinimas, o atskleista raida ir pokyčiai“, – komentuoja A. Baldišiūtė.
„Sulaukiame dėmesio tiek dėl pastato nuomos, tiek dėl pirkimo ir kol kas kalbame su visais – nuo advokatų kontoros iki klinikos ir ugdymo įstaigos. Šiuo metu tinkamas metas deryboms, nes pastatą lengviau pritaikyti saviems poreikiams statybų eigoje“, – sako D. Tumas.
Viso komplekso statybos ir tarpukario pastatų tvarkybos darbus numatoma užbaigti 2025 m. III ketvirtį.
Projekto nuoma ir pardavimu rūpinasi Ober-Haus. Daugiau informacijos www.vilniausdziazas.lt
Naujienos

Apsaugota: Būsto kainų augimas pirkėjų nestabdo: sandorių apimtys išlieka solidžios
[caption id="attachment_69928" align="alignnone" width="1200"] Edita Juočytė, „Ober-Haus“ investicijų ir analizės projektų vadovė[/caption] Laisvėjančios pinigų skolinimosi sąlygos, pozityvūs gyventojų lūkesčiai ir kainų augimo perspektyva toliau skatina būsto rinkos aktyvumą, o tai atsispindi ir realiuose sandorių skaičiuose. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo įregistruota apie 3 100 butų ir 1 100 namų pirkimo–pardavimo sandorių arba atitinkamai 27% ir 17% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bendras įregistruotų butų ir namų sandorių skaičius Vilniuje padidėjo 9%, Kaune – 12%, Klaipėdoje – 5%, o Šiauliuose – 4%. Panevėžyje būsto rinkos aktyvumas išliko stabilus – tiek pirmąjį, tiek antrąjį šių metų ketvirtį buvo sudaryta po 320 būsto sandorių. Didėjantis būsto pirkėjų aktyvumas sudaro palankias sąlygas būsto kainų augimui. „Ober-Haus“ duomenimis, metinis butų kainų augimas didžiuosiuose šalies miestuose 2025 metų pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 6,7%. Per antrąjį šių metų ketvirtį butų kainos augo visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 1,4%, Kaune – 3,3%, Klaipėdoje – 2,9%, Šiauliuose – 1,5%, o Panevėžyje – 2,1%. Įvertinus esamą būsto pasiūlos ir paklausos santykį bei gerėjančias skolinimosi sąlygas, tikėtina, kad nuosaikus kainų augimas išliks ir artimiausiu laikotarpiu. „Naujų butų realizacijos apimtys šalies didmiesčių pirminėje rinkoje 2025 metų pirmąjį…

Vietiniai pirkėjai gaivino Lietuvos investicinių sandorių rinką
[caption id="attachment_69892" align="aligncenter" width="2000"] VMG TECHNICS pastatas, bendrovės nuotr.[/caption] Po itin nerezultatyvių 2024 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2025 metais jau fiksuojamas augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 183 mln. eurų. 2025 metų pirmojo pusmečio investicijų apimtys yra 137% didesnės, palyginti su 2024 metų pirmuoju pusmečiu, ir 21% didesnės, palyginti su 2024 metų antruoju pusmečiu. Tačiau nepaisant fiksuojamo apimčių augimo, investicinių sandorių rinkoje ir toliau iš esmės dominuoja vietinis kapitalas bei smulkūs ir vidutinio dydžio sandoriai, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Išlieka itin aukštas susidomėjimas nedidelio formato parduotuvėmis Panašiai kaip ir 2024 metais, 2025 metų pirmąjį pusmetį vidutinė įsigyto objekto vertė buvo tik šiek tiek didesnė nei 7 mln. eurų, o didžiausio sandorio vertė neviršijo 30 mln. eurų. „Didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui buvo išleista 86 mln. eurų arba 47% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Šiame segmente taip pat sudarytas didžiausias šių metų pirmojo pusmečio investicinis sandoris“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Po LR konkurencijos tarybos pritarimo vykdyti koncentraciją,…

Į būsto rinką sugrįžę pirkėjai paspartino kainų augimo tempą
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,7% (2025 metų gegužę metinis augimas siekė 6,4%). 2025 metų birželio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,6%, 1,0%, 0,9%, 0,5% ir 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.768 Eur (+17 Eur/m²), 1.926 Eur (+19 Eur/m²), 1.816 Eur (+16 Eur/m²), 1.212 Eur (+7 Eur/m²) ir 1.192 Eur (+8 Eur/m²). Per metus (2025 metų birželio mėnesį, palyginti su 2024 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,8%, Kaune – 8,4%, Klaipėdoje – 7,6%, Šiauliuose – 7,2% ir Panevėžyje – 8,1%. „Šiais metais įspūdingus atsigavimo rezultatus rodanti šalies būsto rinka pasižymi ne tik išaugusiomis būsto pardavimo apimtimis, bet ir paspartėjusiu kainų augimu. Nors 2025 metų birželį šalyje būsto sandorių skaičius, palyginti su šių metų gegužės mėnesiu, smuktelėjo 13%, tačiau metinis augimo tempas ir toliau išlieka dviženklis. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų birželį šalyje namų įsigyta 13% daugiau, o butų – 16% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Tebesitęsiantis Euribor palūkanų normų…