Būsto kainų augimas pirkėjų nestabdo: sandorių apimtys išlieka solidžios
Laisvėjančios pinigų skolinimosi sąlygos, pozityvūs gyventojų lūkesčiai ir kainų augimo perspektyva toliau skatina būsto rinkos aktyvumą, o tai atsispindi ir realiuose sandorių skaičiuose. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo įregistruota apie 3 100 butų ir 1 100 namų pirkimo–pardavimo sandorių arba atitinkamai 27% ir 17% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bendras įregistruotų butų ir namų sandorių skaičius Vilniuje padidėjo 9%, Kaune – 12%, Klaipėdoje – 5%, o Šiauliuose – 4%. Panevėžyje būsto rinkos aktyvumas išliko stabilus – tiek pirmąjį, tiek antrąjį šių metų ketvirtį buvo sudaryta po 320 būsto sandorių.
Didėjantis būsto pirkėjų aktyvumas sudaro palankias sąlygas būsto kainų augimui. „Ober-Haus“ duomenimis, metinis butų kainų augimas didžiuosiuose šalies miestuose 2025 metų pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 6,7%. Per antrąjį šių metų ketvirtį butų kainos augo visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 1,4%, Kaune – 3,3%, Klaipėdoje – 2,9%, Šiauliuose – 1,5%, o Panevėžyje – 2,1%. Įvertinus esamą būsto pasiūlos ir paklausos santykį bei gerėjančias skolinimosi sąlygas, tikėtina, kad nuosaikus kainų augimas išliks ir artimiausiu laikotarpiu.
„Naujų butų realizacijos apimtys šalies didmiesčių pirminėje rinkoje 2025 metų pirmąjį pusmetį išlaiko pakilias pirkėjų ir plėtotojų nuotaikas“, – sako Edita Juočytė, „Ober-Haus“ investicijų ir analizės projektų vadovė. „Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniaus pirminėje butų rinkoje buvo parduoti ir rezervuoti 1 253 nauji butai, o tai yra du kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024 metais, kai buvo parduoti 596 butai. Be to, tai jau trečias ketvirtis iš eilės, kai sostinėje per ketvirtį realizuojama daugiau nei 1 000 naujų butų.
Kaune per šių metų antrąjį ketvirtį tiesiogiai iš plėtotojų buvo įsigyti 198 nauji butai arba 23% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, tačiau lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, naujų butų realizacija Kaune sumažėjo beveik perpus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Klaipėdoje per antrąjį ketvirtį pirminėje rinkoje parduota 160 butų – du kartus daugiau nei prieš metus ir 34% daugiau nei šių metų pirmąjį ketvirtį.
„Didėjant pirkėjų aktyvumui, pastebimai mažėja neparduotų naujų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose, vadinamajame sandėlyje. 2024 metų antrojo ketvirčio pabaigoje sostinėje buvo siūloma apie 1 600 naujų butų pastatytuose daugiabučiuose, o 2025 metų antrojo ketvirčio pabaigoje šis skaičius sumažėjo iki 890 – beveik perpus“, – pasakoja E. Juočytė. Kauno sandėlį šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė apie 300 naujų butų arba 34% mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu Klaipėdoje, priešingai, neparduotų naujų butų pasiūla išaugo 1,5 karto ir siekė 100 butų.
„Esant dabartiniam paklausos lygiui, prognozuojame, kad pirminėje Vilniaus ir Klaipėdos rinkose siūlomi pastatyti laisvi butai galėtų būti parduoti per maždaug 2 mėnesius, o Kauno – per 4,5 mėnesio“, – dalinasi E. Juočytė. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais plėtotojai Vilniuje planuoja pastatyti apie 3 300 butų, Kaune – 680, o Klaipėdoje – 400 naujų butų.
Remiantis vieno didžiausių nekilnojamojo turto skelbimų portalų Lietuvoje Aruodas.lt duomenimis, butų nuomos rinkoje stebimas pasiūlos kainų augimas, tačiau jo tempai skirtinguose miestuose skiriasi. 2025 metų antrąjį ketvirtį Vilniuje vidutinė nuomai siūlomų butų kaina sudarė 14,8 Eur/m² arba 2% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Kaune per metus nuomos kainos augo beveik 13%, o Klaipėdoje – 5%. Šiuose miestuose vidutinės nuomai siūlomų butų kainos atitinkamai siekė 12,1 Eur/m² Kaune ir 11,0 Eur/m² Klaipėdoje.
„Palankios skolinimosi sąlygos ir augantis darbo užmokestis gerina gyventojų galimybes įsigyti būstą. Gerėjantis būsto įperkamumas leidžia pirkėjams aktyviau konkuruoti dėl parduodamo būsto, dažnai siūlomo aukštesnėmis kainomis. Esant tokioms tendencijoms, prognozuojame, kad būsto kainų augimas šalyje išliks ir artimiausiu laikotarpiu“, – sako E. Juočytė.
Atsisiųsti (PDF): Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2025 m. II ketv.
Naujienos
Visos naujienos
Vilniaus biurų rinkoje laisvų patalpų lygis viršijo 10%
[caption id="attachment_72531" align="aligncenter" width="2048"] Verslo centras Hero, Realco nuotr.[/caption] 2025 metų trečiasis ketvirtis atnešė nemažų pokyčių šalies sostinės biurų rinkai, kadangi buvo baigtos trijų didesnių biurų pastatų statybos: „Hero“ (Lvivo g.), „Jasinskio 2“ (J. Jasinskio g.) ir „Vilbros“ naujas biurų pastatas Švitrigailos g. Šie projektai sostinės rinką iš viso papildė 42.700 kv. m naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas Vilniuje išaugo beveik 4% iki 1.236.700 kv. m. „Tai vienas didžiausių ploto prieaugių per ketvirtį nuo 2020 metų. Didelis biuro patalpų prieaugis bei išliekantis vangokas nuomininkų aktyvumas lėmė ir staigesnį laisvų biuro patalpų lygio šuolį“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų trečiąjį ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis šalies sostinėje išaugo nuo 8,5% iki 10,3%. A klasės biurų neužimtumas sudarė 11,2%, o B klasės – 9,6%. Pastarąjį kartą toks aukštas bendras modernių biurų (A ir B klasės) laisvų patalpų lygis šalies sostinėje buvo užfiksuotas 2011 metų viduryje (10,4%). „Tuo metu visa šalies nekilnojamojo turto rinka išgyveno vieną vangiausių savo periodų po globalios finansinės krizės ir biurų sektorius nebuvo išimtis. Tačiau tuo metu biurų rinka dar nebuvo taip išsiplėtusi ir bendras modernių biurų plotas buvo beveik tris kartus mažesnis nei yra…
Būsto rinkos pagreitis neslūgsta: daugiau sandorių ir aukšta paklausa naujam būstui
Įsibėgėjus 2025 metams, būsto rinka išlaiko įgautą pagreitį – fiksuojamas toliau augantis aktyvumas ir solidūs pardavimo rezultatai. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo įregistruota apie 3.200 butų ir 1.200 namų pirkimo–pardavimo sandorių, t. y. atitinkamai 22% ir 16% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per 2025 metų pirmuosius devynis mėnesius būsto rinkos suaktyvėjimas juntamas visuose didžiuosiuose miestuose: Vilniuje sudaryta 36%, Kaune – 17%, Klaipėdoje – 19%, Šiauliuose – 27%, o Panevėžyje – 23% daugiau būsto sandorių nei per tą patį laikotarpį 2024 metais. Augantis pirkėjų aktyvumas toliau daro įtaką spartesniam būsto kainų kilimui. „Ober-Haus“ duomenimis, metinis butų kainų augimas didžiuosiuose šalies miestuose 2025 metų rugsėjo pabaigoje siekė 9,5%. Šių metų trečiąjį ketvirtį butų kainos augo visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 1,4%, Kaune – 2,2%, Klaipėdoje – 1,9%, o Šiauliuose ir Panevėžyje – po 2,1%. „Tikėtina, kad būsto kainų augimo tempas tęsis ir artimiausiais mėnesiais, nes tam išlieka palankios sąlygos – didėjanti pirkėjų paklausa, gerėjantis finansavimo prieinamumas bei išliekantys optimistiniai rinkos lūkesčiai“, – sako Edita Juočytė, „Ober-Haus“ investicijų ir analizės projektų vadovė. Pasak E. Juočytės, Vilniaus pirminėje būsto rinkoje toliau stebimas didelis aktyvumas – vienas po kito pradedami plėtoti nauji daugiabučių projektai, o…
Nepaisant vangaus trečiojo ketvirčio, šiais metais Lietuvos investicinių sandorių apimtys jau viršijo 2024 metų lygį
2025 metų antrasis pusmetis Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje prasidėjo vangiai. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 48 mln. eurų. „2025 metų trečiojo ketvirčio investicijų apimtys yra 34% mažesnės, palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu ir tokios pačios kaip buvo fiksuojamos prieš metus. Tačiau per šių metų tris ketvirčius investicinių sandorių Lietuvoje jau sudaryta už 235 mln. eurų ir tai yra šiek tiek daugiau nei jų buvo sudaryta per visus 2024 metus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Kaip ir 2025 metų pirmąjį pusmetį, didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui per šių metų trečiąjį ketvirtį buvo išleista 68% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Aukšta prekybinių patalpų dalis iš esmės buvo nulemta vieno didžiausių sandorių šiais metais. Šių metų rugpjūčio mėnesį Prancūzijoje registruota NT investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ pranešė, kad jos valdomas fondas „Corum Origin“ pardavė „Depo“ parduotuvę Vilniuje. Šį prekybos centrą prancūzų bendrovė įsigijo 2019 metais iš latvių prekybos tinklo „Depo“ ir šiais metais pardavė už daugiau nei 31…
Visos naujienos