Keičiasi turto ir verslo vertinimo tvarka Lietuvoje

Nuo šių metų gegužės 1-os dienos įsigaliojo dar 2024 metais priimti Lietuvos Respublikos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymas. Jų pagrindu šiek tiek keičiasi turto ir verslo vertinimo sistema Lietuvoje. Svarbiausias pokytis tai – LR Finansų ministerijos iniciatyva sukurta Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – skaitmeninė erdvė, į kurią nuo gegužės 1-os dienos turi būti įkeliamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Pavyzdžiui, jei imate būsto paskolą ir užsisakėte turto vertinimą skirtą bankui, reikia žinoti, kad užsakytas vertinimas ne tik nukeliaus į kredito instituciją, bet ir bus patalpintas valstybinėje Vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje (VAIS).
Kas yra VAIS?
Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – tai valstybės sukurta duomenų bazė, kurioje bus kaupiamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Tai yra visuotinė duomenų bazė, į kurią suplauks visos Lietuvoje atliktos privalomojo vertinimo ataskaitos. Vertinimo ataskaita VAIS sistemoje bus saugoma 10 metų nuo jos pateikimo į VAIS dienos. Įstatymas įpareigoja vertintoją įkelti vertinimo ataskaitą į VAIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos parengimo dienos.
Kada vertinimas keliamas į VAIS?
Vertinimo ataskaitą privaloma įkelti į VAIS, jei ši ataskaita yra parengta remiantis Lietuvos Respublikos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatomis. Dauguma tipinių turto vertinimo atvejų patenka po šio LR Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo „skėčiu“. Pavyzdžiui, vertinimas turto įkeitimo kredito įstaigoms tikslais, vertinimas atliekant turto arba akcijų įnešimą į bendrovę arba vertinimas siekiant įrodyti VMI turto rinkos vertę. Taip pat daugelis kitų vertinimo atvejų, jei šie atvejai yra minimi atitinkamuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
Ar visi vertinimai pateks į VAIS? Kada vertinimai nėra keliami?
Visais atvejais ataskaitos yra keliamos į VAIS. Privalomuoju vertinimu nėra laikomi vertinimai, kurie atliekami šiems tikslams: vertinimas finansų apskaitos tikslais, vertinimas teisminiam ginčui arba vertinimas, kai užsakovas pats tiesiog nori žinoti savo turto vertę ir pan. Tokiems vertinimams netaikomi LR Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo reikalavimai, todėl ataskaitos nėra įkeliamos į valstybinę VAIS sistemą. Nuoroda į pilną sąrašą, kokie vertinimai yra laikomi privalomaisiais ir tuo pačiu privalomai turi būti įkeliami į VAIS, yra čia: https://avnt.lrv.lt/public/canonical/1777368036/1125/Privalomojo%20vertinimo%20teis%C4%97s%20aktai%20ir%20tikslai%202026-04-27.pdf
Kas mato įkeltas į VAIS ataskaitas?
Vertinimą atlikęs vertintojas, vertinimo užsakovas ir vertinimo naudotojas turi teisę iš VAIS neatlygintinai gauti vertinimo ataskaitą. Taip pat įstatyme numatyta, kad vertinimo ataskaitos iš VAIS neatlygintinai yra teikiamos ir viešojo administravimo subjektams jų funkcijoms atlikti. Kas yra viešojo administravimo subjektai – įstatyme nedetalizuojama.
Ar duomenys vieši? Kokie duomenys vieši?
Dalis ataskaitų duomenų tampa vieši: pavyzdžiui, ataskaitos registracijos ir vertės nustatymo datos, vertintojas, vertinimo tikslas, vertinamas objektas, nuasmeninta (iki savivaldybės lygmens) turto buvimo vieta, objekto plotas, nustatyta rinkos vertė ir kiti duomenys. Duomenys apie užsakovą nėra viešinami. Tačiau jei yra vertinamas valstybinis turtas arba vertinimo užsakovas yra valstybės ar savivaldybės įmonė, tokiu atveju VAIS sistemoje yra viešinama (įkeliama) visa nuasmeninta vertinimo ataskaita. Ataskaitų duomenys viešai skelbiami 5 metus nuo jų užregistravimo VAIS dienos. Viešąjį ataskaitų sąrašą galima rasti čia: https://vais.avnt.lt/lt/public-reports
Kiek laiko ataskaita yra saugoma VAIS?
Vertinimo ataskaita VAIS sistemoje bus saugoma 10 metų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo į šią informacinę sistemą dienos. Įstatymas įpareigoja vertintoją įkelti parengtą vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos parengimo dienos.
Ką tai reiškia praktikoje?
Įstatymas numato, kad tik VAIS sistemoje esančios vertinimo ataskaitos gali būti naudojamos teisės aktuose, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, nustatytiems sprendimams priimti. Vadinasi, ir paskolos išdavimo atveju, bankas vadovausis tik į VAIS įkelta vertinimo ataskaita. Vertintojas gali būti parengęs ir perdavęs užsakovui arba bankui vertinimo ataskaitą ir iki įkėlimo į VAIS sistemą, tačiau pilną galią ši ataskaita įgauna tik, kai yra įkelta į VAIS.
Kiek galioja prisijungimas prie mano vertinimo? Ar prisijungimas yra nemokamas?
Vertinimo užsakovams ir užsakovo nurodytiems ataskaitos naudotojams prisijungimas prie VAIS yra nemokamas. Užsakovas turi nurodyti vertintojui savo el. paštą, į kurį norės gauti VAIS sistemos pranešimą, kad ataskaita įkelta į VAIS. Į šį paštą užsakovas taip pat gaus unikalią nuorodą, kurios pagalba galės prisijungti prie VAIS sistemos ir iš jos atsiųsti vertinimo ataskaitą. Ši nuoroda galios 30 dienų, tačiau yra ir galimybė atnaujinti ją.
Ar VAIS sistema keičia vertinimo kainą?
Kainos nekeičia. Tačiau užsakovas neturėtų piktnaudžiauti ar aplaidžiai teikti informaciją. Jau pasirašytos ir į VAIS įkeltos vertinimo ataskaitos koregavimas arba papildymas, jei tai nėra susiję su paties vertintojo klaida, o su netiksliai ar neišsamiai pateikta informacija iš užsakovo pusės, gali būti laikomas nauja paslauga ir papildomai apmokestintas.
Naujienos
Santariškėse statomas naujas gyvenamasis projektas „Santariškių ŠILAS“
Vilniuje, Santariškėse, šalia Verkių regioninio parko statomas naujas gyvenamasis projektas „Santariškių ŠILAS“. Santariškių g. 60 kyla du trijų aukštų namai, kuriuose iš viso bus vos 36 butai. Projektą iš trijų pusių supa miškas, todėl viena pagrindinių jo ypatybių – privati ir rami aplinka šalia gamtos. „Santariškių ŠILE“ projektuojami 2 ir 3 kambarių, 37–75 kv. m ploto butai. Kiekvienas jų turės balkoną arba terasą, o vitrininiai langai atvers vaizdus į aplink esančią žalumą. Projektas orientuotas į ieškančius nedidelės kaimynystės ir ramaus gyvenimo šalia gamtos, tačiau nenorinčius atsisakyti miesto infrastruktūros ir patogaus susisiekimo. „ Renkantis naują būstą, pirkėjams vis svarbesni tampa ne tik pats rajonas ar būsto plotas, bet ir konkreti namo aplinka. Šio projekto išskirtinumas labai aiškus – du nedideli namai, tik 36 butai ir miškas iškart už lango. Tokį privatumo, gamtos ir miesto derinį Vilniuje rasti nėra paprasta“, – sako Marius Čiulada, projekto pardavimo vadovas. Nedidelė kaimynystė ir kasdieniam komfortui skirti sprendimai Abu projekto namai bus A++ energinės klasės, juose numatytas reguliuojamas grindinis šildymas ir modernios inžinerinės sistemos. Nors pastatai bus vos trijų aukštų, abiejuose įrengiami panoraminiai liftai. Po namais projektuojama požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Sandėliukai suplanuoti šalia automobilių stovėjimo vietų, esant poreikiui galima išsirinkti ir vietą tinkamą elektromobilio krovimui.…
Butų kainų augimo tempas neslopsta
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 1,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,9% (2026 metų birželį metinis augimas siekė 12,5%). 2026 metų liepos mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,9%, 1,0%, 1,6%, 1,8% ir 1,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.120 (+28 Eur/m²), 2.253 (+23 Eur/m²), 2.032 Eur (+32 Eur/m²), 1.415 Eur (+26 Eur/m²) ir 1.375 Eur (+16 Eur/m²). Per metus (2026 metų liepos mėnesį, palyginti su 2025 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,2%, Kaune – 15,0%, Klaipėdoje – 11,2%, Šiauliuose – 16,4% ir Panevėžyje – 15,2%. „Naujausi duomenys rodo, kad būsto kainų augimo tempas neslopsta. Šiais metais kainų augimui sąlygos išlieka itin palankios – sparčiai auganti šalies ekonomika ir gyventojų pajamos palaiko aukštą būsto rinkos aktyvumą, o geri rinkos rezultatai stiprina būsto pardavėjų optimizmą. Prie teigiamų rinkos dalyvių lūkesčių prisidėjo ir antrosios pensijų pakopos reforma bei atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčiai, kurie iš dalies atsveria prastėjančius būsto įperkamumo rodiklius. Tačiau sparčiai augančių kainų aplinkoje sudėtingiausia situacija yra mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms,…
Prekybinių patalpų segmentas investicinių sandorių rinką kilstelėjo iki rekordinių apimčių
[caption id="attachment_78056" align="aligncenter" width="2000"] Verslo centras „Wave“, Galio Group nuotr.[/caption] Po rezultatyvių 2025 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2026 metais fiksuojamos rekordinės investicijų apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 423 mln. eurų. Tai ne tik didžiausia per pusmetį investuota suma per visą istoriją – ji net beveik prilygsta rekordinėms metinėms investicijų apimtims, užfiksuotoms 2019 metais (468 mln. eurų) ir 2021 metais (456 mln. eurų), skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „2026 metų pirmasis pusmetis pasižymėjo investicijų įvairove ir vienu išskirtiniu sandoriu. Iš viso per pusmetį buvo įsigyta 40 objektų ir tai panašus skaičius, koks buvo užfiksuotas per visus 2025 metus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Vidutinė įsigyto objekto vertė sudarė virš 10 mln. eurų, o brangiausių objektų kainos viršijo 30 mln. eurų. R. Reginis atkreipia dėmesį, kad įprastai didžiausia investicijų dalis tenka Vilniaus regionui, tačiau 2026 metų pirmąjį pusmetį pusė visų investicijų atiteko kitiems šalies regionams (kaip ir 2025 metais). Pavyzdžiui, Kauno regione buvo nupirkta 10 objektų ir jiems įsigyti išleista 29% visų investicijų (123 mln. eurų). Prekybinių…