Keičiasi turto ir verslo vertinimo tvarka Lietuvoje

Nuo šių metų gegužės 1-os dienos įsigaliojo dar 2024 metais priimti Lietuvos Respublikos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymas. Jų pagrindu šiek tiek keičiasi turto ir verslo vertinimo sistema Lietuvoje. Svarbiausias pokytis tai – LR Finansų ministerijos iniciatyva sukurta Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – skaitmeninė erdvė, į kurią nuo gegužės 1-os dienos turi būti įkeliamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Pavyzdžiui, jei imate būsto paskolą ir užsisakėte turto vertinimą skirtą bankui, reikia žinoti, kad užsakytas vertinimas ne tik nukeliaus į kredito instituciją, bet ir bus patalpintas valstybinėje Vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje (VAIS).

Kas yra VAIS?

Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – tai valstybės sukurta duomenų bazė, kurioje bus kaupiamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Tai yra visuotinė duomenų bazė, į kurią suplauks visos Lietuvoje atliktos privalomojo vertinimo ataskaitos. Vertinimo ataskaita VAIS sistemoje bus saugoma 10 metų nuo jos pateikimo į VAIS dienos. Įstatymas įpareigoja vertintoją įkelti vertinimo ataskaitą į VAIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos parengimo dienos.

Kada vertinimas keliamas į VAIS?

Vertinimo ataskaitą privaloma įkelti į VAIS, jei ši ataskaita yra parengta remiantis Lietuvos Respublikos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatomis. Dauguma tipinių turto vertinimo atvejų patenka po šio LR Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo „skėčiu“. Pavyzdžiui, vertinimas turto įkeitimo kredito įstaigoms tikslais, vertinimas atliekant turto arba akcijų įnešimą į bendrovę arba vertinimas siekiant įrodyti VMI turto rinkos vertę. Taip pat daugelis kitų vertinimo atvejų, jei šie atvejai yra minimi atitinkamuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Ar visi vertinimai pateks į VAIS? Kada vertinimai nėra keliami?

Visais atvejais ataskaitos yra keliamos į VAIS. Privalomuoju vertinimu nėra laikomi vertinimai, kurie atliekami šiems tikslams: vertinimas finansų apskaitos tikslais, vertinimas teisminiam ginčui arba vertinimas, kai užsakovas pats tiesiog nori žinoti savo turto vertę ir pan. Tokiems vertinimams netaikomi LR Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo reikalavimai, todėl ataskaitos nėra įkeliamos į valstybinę VAIS sistemą. Nuoroda į pilną sąrašą, kokie vertinimai yra laikomi privalomaisiais ir tuo pačiu privalomai turi būti įkeliami į VAIS, yra čia: https://avnt.lrv.lt/public/canonical/1777368036/1125/Privalomojo%20vertinimo%20teis%C4%97s%20aktai%20ir%20tikslai%202026-04-27.pdf

Kas mato įkeltas į VAIS ataskaitas?

Vertinimą atlikęs vertintojas, vertinimo užsakovas ir vertinimo naudotojas turi teisę iš VAIS neatlygintinai gauti vertinimo ataskaitą. Taip pat įstatyme numatyta, kad vertinimo ataskaitos iš VAIS neatlygintinai yra teikiamos ir viešojo administravimo subjektams jų funkcijoms atlikti. Kas yra viešojo administravimo subjektai – įstatyme nedetalizuojama.

Ar duomenys vieši? Kokie duomenys vieši?

Dalis ataskaitų duomenų tampa vieši: pavyzdžiui, ataskaitos registracijos ir vertės nustatymo datos, vertintojas, vertinimo tikslas, vertinamas objektas, nuasmeninta (iki savivaldybės lygmens) turto buvimo vieta, objekto plotas, nustatyta rinkos vertė ir kiti duomenys. Duomenys apie užsakovą nėra viešinami. Tačiau jei yra vertinamas valstybinis turtas arba vertinimo užsakovas yra valstybės ar savivaldybės įmonė, tokiu atveju VAIS sistemoje yra viešinama (įkeliama) visa nuasmeninta vertinimo ataskaita. Ataskaitų duomenys viešai skelbiami 5 metus nuo jų užregistravimo VAIS dienos. Viešąjį ataskaitų sąrašą galima rasti čia: https://vais.avnt.lt/lt/public-reports

Kiek laiko ataskaita yra saugoma VAIS?

Vertinimo ataskaita VAIS sistemoje bus saugoma 10 metų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo į šią informacinę sistemą dienos. Įstatymas įpareigoja vertintoją įkelti parengtą vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos parengimo dienos.

Ką tai reiškia praktikoje?

Įstatymas numato, kad tik VAIS sistemoje esančios vertinimo ataskaitos gali būti naudojamos teisės aktuose, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, nustatytiems sprendimams priimti. Vadinasi, ir paskolos išdavimo atveju, bankas vadovausis tik į VAIS įkelta vertinimo ataskaita. Vertintojas gali būti parengęs ir perdavęs užsakovui arba bankui vertinimo ataskaitą ir iki įkėlimo į VAIS sistemą, tačiau pilną galią ši ataskaita įgauna tik, kai yra įkelta į VAIS.

Kiek galioja prisijungimas prie mano vertinimo? Ar prisijungimas yra nemokamas? 

Vertinimo užsakovams ir užsakovo nurodytiems ataskaitos naudotojams prisijungimas prie VAIS yra nemokamas. Užsakovas turi nurodyti vertintojui savo el. paštą, į kurį norės gauti VAIS sistemos pranešimą, kad ataskaita įkelta į VAIS. Į šį paštą užsakovas taip pat gaus unikalią nuorodą, kurios pagalba galės prisijungti prie VAIS sistemos ir iš jos atsiųsti vertinimo ataskaitą. Ši nuoroda galios 30 dienų, tačiau yra ir galimybė atnaujinti ją.

Ar VAIS sistema keičia vertinimo kainą?

Kainos nekeičia. Tačiau užsakovas neturėtų piktnaudžiauti ar aplaidžiai teikti informaciją. Jau pasirašytos ir į VAIS įkeltos vertinimo ataskaitos koregavimas arba papildymas, jei tai nėra susiję su paties vertintojo klaida, o su netiksliai ar neišsamiai pateikta informacija iš užsakovo pusės, gali būti laikomas nauja paslauga ir papildomai apmokestintas.

Naujienos

Visos naujienos
Keičiasi turto ir verslo vertinimo tvarka Lietuvoje
2026-05-05

Keičiasi turto ir verslo vertinimo tvarka Lietuvoje

Nuo šių metų gegužės 1-os dienos įsigaliojo dar 2024 metais priimti Lietuvos Respublikos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymas. Jų pagrindu šiek tiek keičiasi turto ir verslo vertinimo sistema Lietuvoje. Svarbiausias pokytis tai – LR Finansų ministerijos iniciatyva sukurta Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – skaitmeninė erdvė, į kurią nuo gegužės 1-os dienos turi būti įkeliamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Pavyzdžiui, jei imate būsto paskolą ir užsisakėte turto vertinimą skirtą bankui, reikia žinoti, kad užsakytas vertinimas ne tik nukeliaus į kredito instituciją, bet ir bus patalpintas valstybinėje Vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje (VAIS). Kas yra VAIS? Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – tai valstybės sukurta duomenų bazė, kurioje bus kaupiamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Tai yra visuotinė duomenų bazė, į kurią suplauks visos Lietuvoje atliktos privalomojo vertinimo ataskaitos. Vertinimo ataskaita VAIS sistemoje bus saugoma 10 metų nuo jos pateikimo į VAIS dienos. Įstatymas įpareigoja vertintoją įkelti vertinimo ataskaitą į VAIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos parengimo dienos. Kada vertinimas keliamas į VAIS? Vertinimo ataskaitą privaloma įkelti į VAIS, jei ši ataskaita yra parengta remiantis Lietuvos…

„Ober-Haus“ pasiekė didžiausią apyvartą istorijoje: 24 proc. augimas ir stipri metų pradžia
2026-04-21

„Ober-Haus“ pasiekė didžiausią apyvartą istorijoje: 24 proc. augimas ir stipri metų pradžia

[caption id="attachment_76315" align="aligncenter" width="2000"] Audrius Šapoka, Ober-Haus generalinis direktorius. Juditos Grigelytės („VŽ“) nuotr.[/caption] „Ober-Haus“ apyvarta pernai pasiekė 6,67 mln. Eur ir buvo 24 proc. didesnė nei 2024 m. Prie istoriškai rekordinio rezultato labiausiai prisidėjo sparčiai augęs gyvenamojo turto segmentas. Pilno spektro NT paslaugas teikianti „Ober-Haus“ pernai augo visose savo veiklos srityse. Bendrovės pajamos iš tarpininkavimo pirminėje būsto rinkoje didėjo 44 proc., o antrinėje – daugiau nei 30 proc. „Ober-Haus“ turto vertinimo paslaugų pajamos praėjusiais metais augo 30 proc., o komercinio turto paslaugų apimtys didėjo 5 proc. Iš viso kompanija Lietuvoje pernai suteikė 13,5 tūkst. paslaugų: tarpininkavo 1 tūkst. NT pardavimo ir 500 nuomos sandoriuose, taip pat atliko 12 tūkst. turto vertinimo ataskaitų, ekspertizių ir konsultacijų klientams. „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka komentuoja, kad nors pernai verslo aplinka buvo dėkinga visam NT sektoriui, kompanija daugelyje savo veiklos segmentų pranoko bendrą rinkos augimą. „Suaktyvėjusioje rinkoje pernai pas mus grįžo ankstesni klientai, lėmę didesnę dalį sandorių. Taip pat dažnai buvome pirmu pasirinkimu naujiems partneriams. Kita vertus, visą rinką pranokusį augimą lėmė ir mūsų investicijos į naujus objektų rinkodaros kanalus, technologijas bei efektyvesnius procesus“, – teigia A. Šapoka. Šiemet „Ober-Haus“ tikisi ne mažesnio augimo tempo jau įvertinus kovo įvykius Vidurio Rytuose, o papildomas investicijas…

Būsto rinkoje matomi pirmieji stabilizacijos ženklai
2026-04-14

Būsto rinkoje matomi pirmieji stabilizacijos ženklai

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų vasarį metinis augimas siekė 12,5%). 2026 metų kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,5%, 0,3%, 1,0% ir 1,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.995 (+9 Eur/m²), 2.137 (+11 Eur/m²), 1.944 Eur (+6 Eur/m²), 1.317 Eur (+13 Eur/m²) ir 1.290 Eur (+22 Eur/m²). Per metus (2026 metų kovo mėnesį, palyginti su 2025 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,7%, Kaune – 15,8%, Klaipėdoje – 11,0%, Šiauliuose – 12,3% ir Panevėžyje – 12,2%. „Šių metų vasario ir kovo mėnesio būsto rinkos aktyvumo duomenys rodo, kad po pusantrų metų trukusio augimo rinka pasiekė piką ir ima ryškėti pirmieji aktyvumo lėtėjimo požymiai. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasarį Lietuvoje įsigyta 6,2% mažiau butų, o kovą – 7,5% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Nors būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, tampa vis sudėtingiau pranokti 2025 metų rezultatus. Praėjusiais metais būsto rinkos aktyvumas augo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!