Didmiesčiuose metinis butų kainų augimas sparčiai lėtėja, o sostinėje pirkėjai delsia
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų birželio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų gegužę buvo fiksuojamas 0,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,1% (2023 metų gegužę metinis augimas siekė 12,3%).
2023 metų birželio mėnesį butų pardavimo kainos Vilniuje ir Klaipėdoje atitinkamai sumažėjo 0,2% ir 0,3%, o vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.550 Eur (-6 Eur/m²) ir 1.602 Eur (-4 Eur/m²). Kaune ir Panevėžyje birželio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2% ir 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.723 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.058 Eur (+1 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.078 Eur.
Per metus (2023 metų birželio mėnesį, palyginti su 2022 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 10,5%, Kaune – 8,6%, Klaipėdoje – 7,1%, Šiauliuose – 4,6% ir Panevėžyje – 4,6%.
„Kadangi daugiau nei pusmetį šalies didmiesčiuose butų pardavimo kainų lygis iš esmės išlieka stabilus, tai metinis butų kainų augimo tempas nuosekliai mažėja ir šių metų birželio mėnesį jis nusileido žemiau 10% ribos. Šiuo metu fiksuojamas metinis butų kainų augimas yra žemiausias per pastaruosius dvejus metus ir šių metų eigoje jis turėtų ir toliau sparčiai mažėti (atsižvelgiant į dabartines kainų raidos tendencijas bei tolimesnes perspektyvas).
O būsto rinkoje ir toliau jaučiamas vangumas ir rinkos atsigavimo ženklų nematyti. Aktyvumo rodikliai ir toliau išlieka neigiamoje zonoje, kadangi būsto nuperkama reikšmingai mažiau nei prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, Lietuvoje įsigyta 18% mažiau senesnės statybos butų (Klaipėdoje – 10%, Vilniuje – 22%, Kaune – 22%, Panevėžyje – 25%, Šiauliuose – 29% mažiau). Nepaisant to, kad visuose šalies didmiesčiuose yra fiksuojamas neigiamas metinis sandorių pokytis, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų birželio mėnesį senesnės statybos butų įsigyta daugiau nei gegužės mėnesį. Tuo tarpu Vilniuje tendencijos išliko neigiamos ir birželį buvo įsigyta mažiau senesnės statybos butų nei gegužę. Tai jau trečiasis mėnuo iš eilės kuomet fiksuojamas mažėjantis senesnės statybos butų sandorių skaičius šalies sostinėje. Labai tikėtina, kad brangiausiame šalies didmiestyje būsto ieškantiems pirkėjams, jį šiuo metu įsigyti nėra paprasta dėl rekordiškai aukštų kainų ir išaugusių palūkanų“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. birželio mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Šiaulių būsto rinkoje prognozuojama nuosaikesnė antra metų pusė
Nors Šiauliuose per 2025-uosius būsto kainos augo 11 proc., o šių metų pradžia išlaiko aktyvumą, jau vasarą ar rudenį rinka turėtų stabilizuotis, prognozuoja „Ober-Haus“. Registrų centro duomenimis, per 2025 metus Šiauliuose iš viso buvo įsigyti 1539 butai ir 253 namai – atitinkamai 22,9 proc. ir 22,4 proc. daugiau nei 2024 m. „Ober-Haus“ skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje Šiaulių mieste vidutinė butų kaina siekė 1273 Eur/kv. m ir buvo 11 proc. didesnė nei prieš metus. Bendrovės duomenimis, tipinių senos statybos butų kaina gyvenamuosiuose rajonuose, priklausomai nuo įrengimo, vietos, pastato būklės ir kt., Šiauliuose šiuo metu svyruoja tarp 1200-1800 Eur/kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kainos gyvenamuosiuose rajonuose siekia apie 2000-2800 Eur/kv. m, o centrinėje Šiaulių dalyje ar senamiestyje „kvadrato“ kainos gali sudaryti ir 2500-3200 Eur. „Ober-Haus“ Šiaulių biuro vadovas Linas Juozaitis komentuoja, kad didžiausias rinkos aktyvumas ir kainų augimas mieste pernai stebėtas antroje metų pusėje, o panašios tendencijos persikėlė ir į 2026-ųjų pradžią. Visgi jis pastebi, kad Šiauliuose auga nuomai skirto būsto pasiūla, antrosios pensijų pakopos lėšų efektas NT rinkai veikiausiai bus minimalus dėl nedidelių sumų, tad visa tai metų viduryje turėtų lemti pardavimo kainų stabilizaciją. „Vidutinė butų pardavimui pasiūla nuo 300 pastaraisiais mėnesiais yra nukritusi iki 150-170 būstų, o…
Kauno būsto rinka: greičiausiai šalyje augusios kainos nėra atsitiktinumas
„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2025 m. butų kainos išaugo 13,8 proc., o toks pokytis buvo ryškiausias tarp Lietuvos didmiesčių. Prie šio rezultato prisidėjo ribota naujo būsto pasiūla, ūgtelėjusi aukštesnės klasės projektų dalis ir senos statybos namų renovacija. Registrų centras skelbia, kad per 2025 m. Kaune iš viso buvo įsigyti 5174 butai ir 803 namai – atitinkamai 14 proc. ir 23 proc. daugiau nei 2024 m. „Ober-Haus“ skaičiavimais, vidutinė butų pardavimo kaina Kaune 2025 m. pabaigoje siekė 2071 Eur/kv. m ir buvo 13,8 proc. didesnė nei prieš metus. Toks kainų pokytis pernai buvo didžiausias Lietuvoje. Palyginimui, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butai per praėjusius metus brango 10-11 proc. Bendrovės duomenimis, tipinių senos statybos butų kaina gyvenamuosiuose rajonuose, priklausomai nuo įrengimo, vietos, pastato būklės ir kt., Kaune šiuo metu dažniausiai svyruoja tarp 1400-2400 Eur/kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kainos gyvenamuosiuose rajonuose siekia apie 2300-3000 Eur/kv. m. Prestižiniuose rajonuose, centrinėje miesto dalyje ar senamiestyje butų pardavimo kainos gali siekti ir 4000-5000 Eur/kv. m. Ribota pasiūla „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas komentuoja, kad sparčiausiai šalyje pernai brangę butai laikinojoje sostinėje nėra atsitiktinumas, o tokį rezultatą lėmė didėjančios statybos darbų sąnaudos, griežtėjantys reikalavimai ir kitos priežastys. „Kaune vis dar trūksta kokybiško…
Kaip parengti ir ko nepamiršti sudarant būsto nuomos sutartį?
Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis – tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį (paprastai apie pusę procento objekto vertės) mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti. Tam naudojama nuomos sutartis. Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Toks modelis pavojingas abiem šalims – tiek nuomotojui dėl galimos žalos, nuompinigių nemokėjimo, tiek ir nuomininkui, netikėtai nutraukus nuomą, pasikeitus planams ar pan. Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė. Nuomos sutarties šablonų galima rasti internete. Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Tokiu atveju patartume naudotis teisininkų ar NT agentūrų, kurios parengs teisingą sutarties vertimą, pagalba. Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai…
Visos naujienos