Butų rinkos aktyvumas sugrįžo į 2019 metų lygį, o kainos tebeauga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2022 metų kovą buvo fiksuojamas 0,8% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 21,4% (2022 metų kovą metinis augimas siekė 21,1%).
2022 metų balandžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.195 Eur (+37 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje balandžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,6%, 1,2%, 1,3% ir 1,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.530 Eur (+24 Eur/m²), 1.446 Eur (+17 Eur/m²), 981 Eur (+12 Eur/m²) ir 954 Eur (+16 Eur/m²).
Per metus (2022 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2021 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 22,6%, Kaune – 23,0%, Klaipėdoje – 17,7%, Šiauliuose – 17,2% ir Panevėžyje – 15,4%.
„Lyginant su ankstesnių metų rodikliais, šalies būsto rinkos aktyvumas per pastaruosius kelis mėnesius sumažėjo, tačiau įvertinus itin įtemptą geopolitinę situaciją ir iššūkius šalies ekonomikai, bendras aktyvumo lygis vis tiek išlieka pakankamai aukštas. Šių metų balandžio mėnesio rezultatai rodo, kad didžioji dalis potencialių būsto pirkėjų pakankamai ramiai reaguoja į globalius įvykius ir neatsisako būsto įsigijimo. O toks gana aukštas būsto rinkos aktyvumas palaiko tolimesnį kainų augimą šalies didmiesčiuose.
VĮ Registrų centro duomenimis, bendras parduotų butų skaičius Lietuvoje šių metų balandžio mėnesį buvo 21% mažesnis nei 2021 metų tą patį mėnesį. Vertinant pastarųjų dviejų mėnesių butų segmento aktyvumo rezultatus šalyje, matyti, kad jis sugrįžo į 2019 metų lygį. Tuo tarpu butų pardavimo kainų augimas yra fiksuojamas visuose didmiesčių butų segmentuose, tačiau labiau išsiskiria naujos statybos butų kainų augimas. Pavyzdžiui, šių metų balandį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje naujos statybos butai brango 2-3 kartus sparčiau nei senesnės statybos butai. Naujos statybos butų pirminėje rinkoje kainų augimas matomas tiek pagal įregistruotus sandorius, tiek stebint plėtotojų lūkesčius. Neretai jau pastatytuose ar dar plėtojamuose projektuose likusių neparduotų butų kainas plėtotojai per mėnesį didina ir po 5-10%. O dar tik planuojamuose statyti projektuose prašomos parduodamų butų kainos yra mažiausiai trečdaliu didesnės nei prieš metus.
Rimti iššūkiai statybų sektoriuje verčia plėtotojus kardinaliai peržiūrėti būsto pardavimų kainodarą dar tik planuojamuose plėtoti projektuose, siekiant juos išlaikyti rentabiliais. Tačiau šių projektų įgyvendinimo sėkmė priklausys ne tik nuo plėtotojų lūkesčių, bet ir nuo pirkėjų galimybių. Panašu, kad ateinantį pusmetį pamatysime, ar didžioji dalis pirkėjų bus pasirengę mokėti daug didesnę kainą už naują būstą nei anksčiau. Tikėtina, kad dabartiniai ir būsimi šalies ekonomikos iššūkiai gali sumažinti dalies potencialių pirkėjų galimybes bei skatins svarstyti senesnės statybos ar mažiau patraukliose vietose esančio naujo būsto įsigijimo galimybes“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. balandžio mėn.
Naujienos
Visos naujienosKaip parengti ir ko nepamiršti sudarant preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį?
Įprastuose būsto pardavimo sandoriuose egzistuoja du nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo etapai: kuomet pasirašoma preliminarioji sutartis ir vėliau pagrindinė (notarinė). Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę (notarinę) – sutartį. Preliminariosios sutarties pagrindu turtas nėra perleidžiamas ir tai dar nėra pirkimo-pardavimo sandoris – tačiau šia sutartimi šalys susitaria sudaryti pagrindinę sutartį ateityje. Kodėl apžiūrėjus turtą nebūtinai iškart pasirašoma notarinė sutartis, o dar patartina sudaryti ir preliminariąją? Preliminariąja sutartimi pirkėjas ir pardavėjas gali operatyviai fiksuoti savo įsipareigojimus ir susitarimo sąlygas, tai svarbu tam, kad viena iš šalių nepersigalvotų iki tol, kol yra ruošiama notarinė sutartis, gaunami įvairūs leidimai, sutikimai ir kt. dokumentai būtini notarinei sutarčiai sudaryti. Taip pat preliminarioji sutartis yra ypatingai svarbi norint įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuris dar nėra baigtas statyti arba išsirinkus pirkti turtą, kurio finansavimui bus imama paskola. Kai objektas pilnai baigiamas statyti ar kai pirkėjas turi banko kredito sutartį, pasirašoma notarinė sutartis. Įsigyjant būstą, ypač be specialisto pagalbos, labai svarbu teisingai ir atidžiai sudaryti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei nepamiršti esminių aspektų. Dalinamės „Ober-Haus“ parengta atmintine, ko nepamiršti ir ką būtina įtraukti į preliminariąją sutartį. 1. Visoms sutartims ypatingai svarbus tikslumas. Todėl sudarant sutartį būtinai nurodykite jos sudarymo…
Būsto rinkoje nuotaikos geresnės, bet kainų tendencijų tai nekeičia
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų spalio mėnesio reikšmė paaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,4% (2024 metų rugsėjį metinis augimas siekė 3,0%). 2024 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,2%, 0,5%, 0,3%, 0,4% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.622 Eur (+5 Eur/m²), 1.805 Eur (+10 Eur/m²), 1.713 Eur (+5 Eur/m²), 1.142 Eur (+5 Eur/m²) ir 1.120 Eur (+2 Eur/m²). Per metus (2024 metų spalio mėnesį, palyginti su 2023 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,2%, Kaune – 4,8%, Klaipėdoje – 5,8%, Šiauliuose – 3,5% ir Panevėžyje – 4,3%. „Pastaruosius dvejus metus butų pardavimo kainų tendencijos iš esmės išlieka nepakitusios – bendras kainų lygis po truputį auga ir toliau. Matome, kad daugiau nei dvejus metus tęsęsis būsto rinkos aktyvumo mažėjimas kainų lygio nesumažino, o lėmė pastebimai išaugusį būsto pardavimo laikotarpį ir kainų augimo tempo sulėtėjimą. Didžioji dalis būsto pardavėjų prisitaikė prie pasikeitusios situacijos rinkoje – kantriai laukė pirkėjų arba apskritai nutraukė pardavimo procesą, ir tik nedidelė dalis pardavėjų, ypač norinčių…
Butų kainos šalies didmiesčiuose rugsėjį augo 0,1%
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų rugsėjo mėnesio reikšmė paaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,0% (2024 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 3,0%). 2024 metų rugsėjo mėnesį Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,4% ir 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.795 Eur (+6 Eur/m²), 1.708 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.118 Eur (+9 Eur/m²). Tuo tarpu Vilniuje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.617 Eur (-3 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1.137 Eur. Per metus (2024 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2023 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,9%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 5,9%, Šiauliuose – 3,1% ir Panevėžyje – 3,7%. Pilna OHBI apžvalga 2024 m. rugsėjo mėn. (PDF)