Antrą kartą Lietuvos istorijoje per metus būstui įsigyti išleista virš 2 mlrd. eurų

2019-04-03

Vertinant 2018 metus, galima teigti, kad Lietuvos būsto rinka išgyvena savo antrąjį aukso amžių. Bendra Lietuvos būsto rinkos aktyvumo ir finansinių rodiklių kartelė eilinį kartą buvo kilstelėta aukštyn ir, atrodo, ruošiasi pralenkti visų laikų aukštumas.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje būstui (butams ir namams) įsigyti buvo išleista 2,05 mlrd. eurų arba 9,2% daugiau nei 2017 metais. Žvelgiant į turimus istorinius duomenis, didesnė pinigų suma būstui Lietuvoje įsigyti buvo išleista tik 2007 metais, kuomet būsto buvo įsigyta už 2,22 mlrd. eurų. Tuo metu bendri Lietuvos būsto rinkos aktyvumo rodikliai 2018 metais pasiekė rekordines aukštumas nuo pat 2007 metų. VĮ Registrų centro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje sudaryta 2% daugiau butų ir 4% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei 2017 metais.

2018 metais pinigų kiekio augimas būsto rinkoje stebimas iš esmės visos šalies mastu – net 44 iš 60 Lietuvos savivaldybių buvo užfiksuotas augimas. Šalies sostinėje buvo pasiektas visų laikų rekordas, kuomet būstui įsigyti buvo išleista virš 970 mln. eurų arba beveik 9% daugiau nei 2017 metais ir 2% daugiau nei rekordiniais 2007 metais. Vilniaus mieste sparčiausias augimas stebimas namų segmente, kuriame pastaruosius 5 metus kasmet fiksuojami vis nauji visų laikų tiek aktyvumo, tiek statybų, tiek išleidžiamų pinigų rekordai. Tuo tarpu didžiausias pokytis tarp šalies didmiesčių 2018 metais buvo užfiksuotas Kaune, kur būstui įsigyti 2018 metais buvo išleista virš 271 mln. eurų ir tai yra beveik 16% daugiau nei 2017 metais. Klaipėdoje 2018 metais fiksuojamas virš 4% augimas (beveik 164 mln. eurų), Šiauliuose – 4% augimas (virš 57 mln. eurų), o Panevėžyje būstui įsigyti išleista virš 6% daugiau nei 2017 metais (beveik 40 mln. eurų).

Jeigu skaičiuosime investicijas būstui įsigyti, tenkančias vienam didmiesčio gyventojui, tai išsidėstymas nesikeičia jau ilgą laiką. 2018 metais daugiausiai pinigų butams ir namams įsigyti išleido Vilniaus miesto gyventojai – vienam vilniečiui vidutiniškai teko 1.766 eurai. Antroje vietoje pagal išleistų pinigų sumą, tekusią vienam miesto gyventojui, yra Klaipėda – 1.105 eurai. Kaunas yra trečioje vietoje su 944 eurais vienam kauniečiui. Per tą patį laikotarpį vienam Šiaulių miesto gyventojui vidutiniškai teko 569 eurai  o Panevėžio – 449 eurai. Likusioje Lietuvoje (išskyrus penkių didžiausių šalies miestų savivaldybes) vienam gyventojui teko 338 eurai.

Būsto pardavimo ir nuomos kainos augo visuose šalies didmiesčiuose

Teigiama šalies ekonominė raida bei išliekantis aukštas būsto rinkos aktyvumas ir toliau skatino tolimesnį būsto pardavimo kainų augimą pagrindiniuose šalies miestuose 2018 metais. „Sparčiausiais santykinis kainų pokytis buvo fiksuojamas mažesniuose didmiesčiuose, kurie pasižymi daug žemesnių kainų lygiu ir turi erdvės spartesniam procentiniam būsto pardavimo kainų augimui“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ duomenimis, Panevėžyje ir Šiauliuose per 2018 metus atitinkamai buvo užfiksuotas 11,6% ir 8,9% butų kainų augimas. Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje atitinkamai buvo užfiksuotas 4,2%, 3,7% ir 3,0% butų kainų augimas. Sparčiausias namų kainų augimas 2018 metais fiksuojamas Klaipėdoje ir Šiaulių miestuose bei jų apylinkėse, kur per metus jos vidutiniškai ūgtelėjo 6%. Panevėžyje ir jo apylinkėse vidutinės namų kainos per 2018 metus ūgtelėjo 4%, o Vilniuje ir Kaune fiksuojamas tik 1% pardavimo kainų augimas.

Trijuose didžiausiuose šalies miestuose butų nuomos kainos 2018 metais augo panašiu tempu kaip ir pardavimo kainos. Vilniuje per metus nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4%, Kaune – 5%, o Klaipėdoje augimas siekė 6%. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais vidutinė 1–3 kambarių nuomos kaina Vilniuje sudarė 398 Eur/mėn., Kaune – 308 Eur/mėn., Klaipėdoje – 308 Eur/mėn., Šiauliuose – 201 Eur/mėn. ir Panevėžyje – 194 Eur/mėn.

„Butų nuomos kainų augimas rodo, kad didžiausiuose šalies miestuose aktyvumas butų nuomos rinkoje ir toliau išlieka aukštas. Net šalies sostinėje, kurioje kasmet pastatoma vis daugiau butų, o nemaža dalis jų įsigyjama tiek trumpalaikei, tiek ilgalaikei nuomai, augantį nuomai siūlomų butų kiekį rinka yra pajėgi įsisavinti. Augantis miesto gyventojų skaičius bei pajamos, taip pat ribotos dalies žmonių galimybės įsigyti nuosavą būstą palaikė nuomos sektoriaus aktyvumą“, – sako R. Reginis.

Sostinėje ir jos apylinkėse rekordinės namų statybų apimtys

2018 metais Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo fiksuojamos itin gausios naujų daugiabučių statybų apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pastatė 4.355 butus arba 5% daugiau nei 2017 metais. Visgi butų statybų apimtys nepasiekė 2006–2008 metų rodiklių, kuomet kasmet buvo pastatoma apie 4.800–5.800 butų. Tuo metu individualių ir sublokuotų namų gyvenviečių plėtra sostinėje viršijo visų laikų rekordą. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse iš viso pastatė beveik 790 naujų namų arba net 34% daugiau nei jų buvo pastatyta 2017 metais ir dvigubai daugiau nei 2016 metais.

„2018 metais pardavimui pastatytų namų kiekis yra didžiausias metinis pasiūlos rodiklis per visą Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos istoriją. Pastebimai augant konkurencijai daugiabučių namų segmente, dalis plėtotojų ir pavienių investuotojų pastaraisiais metais ryžosi rinkai pasiūlyti įperkamą namų variantą būsto pirkėjams“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Ir nors 2018 metais vidutinis plėtotojų pastatyto namo, skirto pardavimui, plotas pasiekė rekordines žemumas ir sudarė 101 m^², tačiau tai vis tiek yra dvigubai daugiau nei vidutinis buto plotas naujai pastatytuose daugiabučiuose (2018 metais šalies sotinėje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 50,2 m^²).

2018 metais Kaunas taip pat žengė į sparčios būsto plėtros etapą.  „Ober-Haus“ duomenimis per metus laikinojoje sostinėje iš viso buvo pastatyti 997 butai arba 57% daugiau nei 2017 metais ir net 3 kartus daugiau nei 2016 metais. Daugiau butų per metus Kaune buvo pastatyta tik 2008 metais (1.070 butų). 2018 metai pasižymėjo ne tik gausiu pastatytų butų kiekių, bet ir plačiu jų pasirinkimu – pirkėjai galėjo rinktis iš 24 skirtingų tais metais pastatytų projektų. Pasak R. Reginio, akivaizdu, kad tiek būsto, tiek komercinių projektų plėtotojai patikėjo Kauno miesto perspektyvomis ir nusprendė išnaudoti šio miesto augimo galimybes.

2018 metais Klaipėda po ilgesnės pertraukos irgi galėjo pasigirti didesnėmis daugiabučių plėtros apimtimis. Uostamiestyje plėtotojai per 2018 metus įgyvendino 11 projektų, kuriuose buvo įrengti 429 butai. Ir tai yra 2,3 karto daugiau nei jų buvo pastatyta 2017 metais. 2011–2017 metų laikotarpiu Klaipėdoje kasmet vidutiniškai buvo pastatoma tik apie 200 naujų butų daugiabučiuose.

„Tačiau stebint šiuo metu vykstančias gyvenamųjų projektų statybas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, matyti, kad 2019 metais tolimesnis butų statybos apimčių augimas bus fiksuojamas tik šalies sostinėje“, – teigia R. Reginis. „Ober-Haus“ prognozuoja, kad sostinėje 2019 metais iš viso turėtų būti pastatyta apie 4.500–4.600 butų arba apie 5% daugiau nei jų buvo pastatyta 2018 metais, Kaune – apie 700–800 butų (apie 25% mažiau nei jų buvo pastatyta 2018 metais), o Klaipėdoje – apie 300–350 butų (apie 25% mažiau nei jų buvo pastatyta 2018 metais).

2018 metais naujo būsto Kaune ir Klaipėdoje įsigyta mažiau

Vilniaus daugiabučių namų pirminėje rinkoje 2018 metais buvo fiksuojamos augančios pardavimų apimtys, kurias didino ne tik aktyvūs pirkėjai, bet ir toliau nemažėjančios butų statybų apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metais sostinėje buvo parduoti ir rezervuoti 4.188 nauji butai ir tai yra beveik 6% daugiau, palyginti su 2017 metais.

„Kaune ir Klaipėdoje pirminėje butų rinkoje 2018 metais fiksuojamas pardavimo apimčių sumažėjimas. Skirtingai nuo Vilniaus, šiuose miestuose 2019 metais planuojamos ketvirtadaliu mažesnės daugiabučių plėtros apimtys ir tai galėjo turėti įtakos ir 2018 metų pardavimams – ypatingai išankstiniams pardavimams dar tik statomuose projektuose“, – sako R. Reginis. Kaune 2018 metais tiesiogiai iš plėtotojų buvo įsigyti 735 naujos statybos butai (10% mažiau nei 2017 metais), o Klaipėdoje – 373 butai (8% mažiau nei 2017 metais).

Nepaisant didelio rinkos aktyvumo pirminėje butų rinkoje, 2018 metais Vilniuje ir Kaune fiksuojamas išaugęs laisvų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose. 2018 metų pabaigoje trijuose didžiausiuose miestuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 2.117 arba 12% daugiau nei prieš metus. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metų pabaigoje jau pastatytuose daugiabučiuose Vilniuje buvo siūloma įsigyti 1.467 butus (8% daugiau nei 2017 metų pabaigoje), Kaune – 276 butus (83% daugiau nei 2017 metų pabaigoje), o Klaipėdoje – 374 butus (1% mažiau nei 2017 metų pabaigoje).

Lengviausiai būstą gali įpirkti Šiaulių ir Panevėžio gyventojai

Butų kainų ir darbo užmokesčio santykis 2018 metais ir toliau gerėjo būsto pirkėjų naudai beveik visuose šalies didmiesčiuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis neto darbo užmokestis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse 2018 metais, palyginti su 2017 metais, vidutiniškai augo 7,2–9,8%. „Ober-Haus“ duomenimis, vidutinės butų kainos per tą patį laikotarpį šiuose miestuose ūgtelėjo 2,6–8,0%.

Statistiškai 2018 metais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų gyventojai būsto galėjo įsigyti daugiau nei 2017 metais, o Panevėžyje dėl sparčiau nei atlyginimai augusių butų kainų šiek tiek mažiau. „Ober-Haus“ skaičiavimais, statistinis vilnietis už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį 2018 metais galėjo įsigyti 6,6 m^² (2017 metais – 6,2 m²) vidutinės klasės bute, Kauno gyventojas – 8,4 m^² (2017 metais – 8,0 m^²),  Klaipėdos gyventojas – 8,6 m^² (2017 metais – 8,1 m^²), Šiaulių gyventojas – 12,1 m^² (2017 metais – 11,9 m^²), o Panevėžio gyventojas – 13,4 m^² (2017 metais – 13,5 m^²).

„Žvelgiant į šiuos rodiklius matyti, kad statistiškai būstas sunkiausiai įperkamas didžiausiu ekonominiu aktyvumu pasižyminčiuose miestuose, kuriuose būsto kainos taip pat yra pastebimai aukštesnės nei mažesniuose miestuose. Ir tas atotrūkis yra išties nemažas – statistiškai Šiaulių ir Panevėžio gyventojas vidutiniškai gali įsigyti 2 kartus daugiau ploto vidutinės klasės bute nei vilnietis“, – sako R. Reginis.

Pilna apžvalga su grafikais: Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2018 m. IV ketv. (PDF)