2019 metais apie 70% pastatytų butų Vilniuje bus A ir aukštesnės energinės klasės pastatuose

Pastaruosius trejus metus Lietuvos statybos sektorius ir nekilnojamojo turto rinka išgyvena didžiulius ne tik kiekybinius, bet ir kokybinius pokyčius. Nuo 2016 metų lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo pakeitimai statybos techniniame reglamente, kuomet naujai projektuojami ir statomi pastatai turėjo būti ne žemesnės kaip A energinio naudingumo klasės (išskyrus rekonstruojamus, atnaujinamus ar remontuojamus pastatus ar jų dalis, kuriems su tam tikromis sąlygomis taikomi kiti minimalūs reikalavimai, arba pastatus, kuriems nėra taikomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai). Nuo 2018 m. sausio 1 d. pastatų energinio naudingumo klasė jau turėjo būti ne žemesnė kaip A+, o nuo 2021 metų nauji pastatai privalės būti A++ energinio naudingumo klasės.

Norint įvertinti, kokia buvo pasiekta pažanga energiškai efektyvių pastatų statybose, racionalu būtų kalbėti apie būsto plėtotojus ir konkrečiai apie Vilnių, kuris šalyje akivaizdžiai pirmauja tiek pagal daugiabučių plėtros apimtis, tiek pagal plėtotojų siekį išbandyti statybų naujoves dar iki joms įsigaliojant. Juk dar 2012 metais Vilniuje buvo pastatytas daugiabutis, kuriam pirmajam Lietuvoje tais pačiais metais buvo išduotas A klasės energinio naudingumo sertifikatas (daugiabutis Bajorų kelyje, plėtotojas – „Hanner“). Jau tuomet dalis plėtotojų pradėjo ruoštis artėjančioms statybų sektoriaus bei pačios nekilnojamojo turto rinkos permainoms ir praktiškai investuoti į energiškai efektyvesnių ir gyventojams patogesnių pastatų projektavimą bei statybas.

„Akivaizdu, kad iki 2015 metų A energinės klasės daugiabučių dalis, jau nekalbant apie aukštesnės nei A energinės klasės daugiabučius, naujos statybos rinkoje buvo itin nedidelė, o jos spartesnis augimas fiksuojamas vėlesniais metais“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ surinko duomenis apie visus 2015–2018 metais Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pardavimui pastatytus daugiabučius ir remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotų pastatų sertifikavimo dokumentų registro duomenimis, paskaičiavo, kiek butų buvo įrengta konkrečios energinės klasės pastatuose (daugiabučiuose).

„Ober-Haus“ gauti duomenys rodo, kad 2015 metais butų skaičiaus dalis A ir A+ energinės klasės daugiabučiuose sudarė tik šiek tiek daugiau nei 9% nuo visų tais metais pastatytų butų Vilniaus mieste ir jo apylinkėse. 2016 metais tokių butų dalis sudarė beveik 11%, о 2017 metais ši dalis jau šoktelėjo iki 25%. 2018 metais sostinės naujos statybos daugiabučių rinkoje dar dominavo butai, kurie buvo įrengti B energinės klasės daugiabučiuose (55%), tačiau ir toliau buvo stebimas spartus aukštesnės energinės klasės butų skaičiaus augimas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metais butų skaičiaus dalis A ir A+ energinės klasės daugiabučiuose išaugo iki beveik 44% (А klasė – 39%, А+ klasė – 5%). Likusi butų dalis (1%) buvo žemesnės nei B energinės klasės daugiabučiuose arba duomenų apie tokių pastatų energinę naudingumo klasę nėra (dažniausiai tai yra rekonstruojami pastatai ar jų dalys arba faktiškai jau pastatyti, bet dar nesertifikuoti pastatai).

„Kaip matome, 2015–2018 metais įvykę pokyčiai naujų daugiabučių statybose yra akivaizdūs ir šiais metais sostinėje matysime tolimesnį energiškai efektyvesnių pastatų dalies augimą – ne tik A ar A+ energinės klasės daugiabučių, bet ir beveik energijos nevartojančių A++ energinės klasės pastatų, kuriuose butus jau įsirenginėja pirmieji gyventojai“, – sako R. Reginis. Remiantis VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro duomenimis, šiais metais Lietuvoje buvo sertifikuoti pirmieji A++ energinės klasės daugiabučiai ir visi jie yra pastatyti šalies sostinėje: daugiabutis Peteliškių g. (plėtotojas – „Peteliškių parkas“), trys daugiabučiai antrajame „Šaltinių namų“ projekto etape Aguonų g. (plėtotojas – „Pro Kapital“) ir daugiabutis Tvankstos g. (plėtotojas – „Eika“).

Preliminariais „Ober-Haus“ duomenimis, iš 2019 metais šalies sostinėje pastatytų butų apie 5% butų turėtų būti A++ energinės klasės daugiabučiuose, 18% butų – A+ energinės klasės daugiabučiuose, 48% butų – А energinės klasės daugiabučiuose, 23% butų – B energinės klasės daugiabučiuose. Apie likusių butų (6%) energinę naudingumo klasę šiuo metu duomenų dar nėra. „Vadinasi, 2019 metais naujai pastatytų A ir aukštesnės energinės klasės butų dalis sudarys jau apie 70%“, – teigia R. Reginis. 2015–2016 metais ši dalis sudarė tik 9–11%.

Žvelgiant į šiuos pakankamai staigius pokyčius įvykusius per pastaruosius 4–5 metus, matyti, kad nekilnojamojo turto plėtotojai, projektuotojai ir statybininkai per pakankamai trumpą laiką sugebėjo prisitaikyti prie šių naujų statybos techninių reikalavimų, o dalis investuotojų jau iš anksto ruošiasi tolimesniems pokyčiams. Pirkėjai taip pat teigiamai priima šiuos pokyčius ir supranta naudą, kurią teikia tiek energiškai efektyvesnis, tiek komfortiškesnis būstas.

„Tačiau pirkėjas tikrai nesivaiko kuo aukštesnės energinio naudingumo klasės ir supranta, kad vis aukštesnė naudingumo klasė lemia ne tik didesnius statybų kaštus plėtotojui, bet ir didesnę būsto įsigijimo kainą, kurią bent jau iš dalies jie ir apmoka“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. O papildomų pastato įrengimų priežiūra taip pat bent jau iš dalies ateityje guls ant tų pačių pirkėjų. Todėl ir toliau sparčiai augant aukštesnės energinės klasės pastatų statybų apimtims, visiems rinkos dalyviams reikės dar mokytis ne tik kaip statyti, bet ir kaip tinkamai prižiūrėti tai, kas jau yra pastatyta.

Naujienos

Visos naujienos
2023 ir 2024 metais pirkėjams palankesnis būsto kainų ir atlyginimo santykis
2024-03-21

2023 ir 2024 metais pirkėjams palankesnis būsto kainų ir atlyginimo santykis

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų vasario mėnesio reikšmė paaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,2% (2024 metų sausį metinis augimas siekė 2,1%). 2024 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,3% ir 0,1%, vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.589 (+8 Eur/m²), 1.751 (+6 Eur/m²) ir 1.651 Eur (+1 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose vasario mėnesį užfiksuotas 0,2% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.095 Eur (-3 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 1.075 Eur. Per metus (2024 metų vasario mėnesį, palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,8%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 3,0%, Šiauliuose – 1,7% ir Panevėžyje – 1,8%. „Nors šalies būsto rinką sukaustęs šaltukas dar niekur nesitraukia, tačiau vienas būsto pirkėjams svarbus rodiklis jau rodo teigiamus pokyčius. 2023 metais būsto rinka didele dalimi buvo vėsinama itin aukštų paskolų palūkanų normų, kurios mažino būsto pirkėjų galimybes įsigyti būstą skolintomis lėšomis. Tačiau žvelgiant į būsto kainų ir atlyginimo santykį, 2023 metais šis rodiklis…

Kelis metus smukusio būsto rinkos aktyvumo rezultatas – apie 40% mažesnės statybų apimtys 2024 metais
2024-02-26

Kelis metus smukusio būsto rinkos aktyvumo rezultatas – apie 40% mažesnės statybų apimtys 2024 metais

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Gautas statybos leidimas būsto projekto „Vilniaus Džiazas“ statyboms
2024-02-18

Gautas statybos leidimas būsto projekto „Vilniaus Džiazas“ statyboms

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Unique Properties“ gavo leidimą ir pradėjo Vilniaus senamiesčio K. Vanagėlio gatvėje vystomo projekto „Vilniaus Džiazas“ statybas. K. Vanagėlio g. 11 ir 18 vystomą kompleksą sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. Projekte bus įrengti butai su 4,5 m aukščio butų lubomis ir 4 m vitrininiais langais, pirmo aukšto gyventojai turės nuosavus kiemelius ir prieigą prie sodo, o antrame ir trečiame aukštuose įrengti balkonai ir paskutiniame privačios terasos. Pasak „Unique Properties“ vadovo Gedimino Tursos, „Vilniaus Džiazas“ siekia atgaivinti sovietmečiu nepelnytai užmirštą Senamiesčio dalį ir atkurti jos ryšius su Rasomis. Komplekso teritorijoje numatyta ne tik atvira ir gyvybinga komercinė gatvelė šiaurės-pietų ašimi, bet ir naujos patogios jungtys pėstiesiems ir dviratininkams geležinkelio stoties link. „Gavusi statybų leidimą bendrovė sulaukė didelio interesantų susidomėjimo ir per porą savaičių pardavė dar kelis butus – šiuo metu „Vilniaus Džiazas“ pasirašyta apie 20 preliminarių sutarčių dėl butų ir parduotos kelios komercinės patalpos. Butų kvadratinio metro kaina projekte svyruoja tarp 5 ir 12 tūkst. eurų“, – pasakoja Sandra Grinkienė, „Ober-Haus“ NT projektų vadovė. Pasitikėjimą „Vilniaus Džiazas“ projektu demonstruoja ir finansų partneriai. „Statybos darbai pradedami nuosavomis ir tarpinio…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site. Switch to a production site key to remove this banner.