Vis dar spartus butų kainų augimas mažėjančių sandorių fone
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2022 metų balandį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 20,1% (2022 metų balandį metinis augimas siekė 21,4%).
2022 metų gegužės mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.229 Eur (+34 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gegužės mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9%, 1,0%, 3,8% ir 3,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.559 Eur (+29 Eur/m²), 1.460 Eur (+14 Eur/m²), 1.018 Eur (+37 Eur/m²) ir 989 Eur (+35 Eur/m²).
Per metus (2022 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2021 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 21,7%, Kaune – 21,3%, Klaipėdoje – 15,0%, Šiauliuose – 18,6% ir Panevėžyje – 16,2%.
Nepaisant neapibrėžtumų pasaulio geopolitinėje ir šalies ekonominėje situacijoje, butų kainų augimas Lietuvos didmiesčiuose šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais vyko vis dar aukštu tempu (atitinkamai 1,6% ir 1,7% dydžio mėnesinis augimas). Pažymėtina, kad toks gan spartus kainų augimas vyko akivaizdaus butų pirkimo pardavimo sandorių mažėjimo fone. Tarkime, sostinėje Vilniuje 2022 m. gegužės mėnesį butų buvo parduoda 12% mažiau nei balandį ir net 39% proc. mažiau nei praeitų metų gegužę. Kaune ir Klaipėdoje sandorių pokyčiai lyginant su praėjusiu mėnesiu yra santūresni. Klaipėdoje sandorių skaičius per mėnesį sumažėjo 2%, o Kaune 1% net išaugo. Tačiau šių miestų gegužės sandorių statistika palyginant su praeitų metų geguže irgi akivaizdžiai sumažėjusi. Kaune fiksuojamas 27% sumažėjimas, o Klaipėdoje – 21% sandorių skaičiaus kritimas. Tiesa, reikia nepamiršti, kad būtent praeitų metų gegužę buvo fiksuojami rekordiniai sandorių kiekiai, todėl šiemetinis sumažėjimas atrodo gan įspūdingai lyginant tik su praeitais metais, tačiau neiškrenta iš ankstesnių metų konteksto.
Taigi, būsto rinka šiuo metu yra įžengusi į tam tikros turbulencijos zoną, kai netgi mažėjant sandorių kiekiui, vis tiek vyksta pastebimas kainų augimas. Šio reiškinio paaiškinimas yra tas, kad nors paklausa būstui yra sumažėjusi, tačiau būsto pasiūlos sumažėjimas yra dar ryškesnis. Dėl išaugusių statybos medžiagų kainų, darbo jėgos trūkumo, trūkinėjančių tiekimo grandinių, nemažai plėtotojų panašiai kaip pandeminiais 2020-ais metais stabdo naujų projektų įgyvendinimą, kai tuo tarpu jau pastatytuose arba baigiamuose statyti daugiabučių namų projektuose butų pasirinkimas istoriškai yra itin mažas. Kai kurie plėtotojai pristabdo ir pačius pardavimus, todėl paklausos ir pasiūlos disbalansas butų rinkoje išlieka ir netgi gali augti. Pavyzdžiui, jei į būsto rinką žengtų stambusis kapitalas, siekiantis įsigyti didesniu kiekius butų nuomai.
Todėl panašu, kad artimiausiais mėnesiais situacija rinkoje nesikeis net augsiančių paskolų palūkanų, planuojamo visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio ir geopolitinių grėsmių fone. Tačiau reikia pažymėti, kad kadangi esamas kainų didėjimas yra nulemtas ne dėl sveikai augančios paklausos, bet dėl itin skurdžios būsto pasiūlos, toks kainų augimas jau yra mažiau tvarus ir gali būti tam tikru stabdžiu naujam būsto paklausos augimui tolesnėje ateityje.
Naujienos
Už standartinius butus pirkėjai moka 20.000 eurų daugiau nei prieš metus
Ober-Haus Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 13,7%). 2026 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,9%, 1,7%, 1,1%, 2,0% ir 2,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.197 (+27 Eur/m²), 2.339 (+39 Eur/m²), 2.103 Eur (+23 Eur/m²), 1.457 Eur (+28 Eur/m²) ir 1.432 Eur (+39 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2025 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,2%, Kaune – 16,8%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 17,3% ir Panevėžyje – 17,5%. „Net ir pastaruoju metu sparčiau augančios būsto kainos neatvėsina nekilnojamojo turto rinkos. Registrų centro duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį šalyje įsigyta 2,1 proc. daugiau butų ir 13,3 proc. daugiau namų nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo tarpu butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose auga pastebimai sparčiau nei bendras prekių ir paslaugų kainų lygis. Infliacijai ribojant realiųjų gyventojų pajamų augimą, o būsto kainoms kylant itin sparčiai, pirkėjai susiduria su vis didesniais būsto įperkamumo iššūkiais. Būsto…
Prie Ekrano marių Panevėžyje – naujas 40 apartamentų projektas „Matau marias“
Panevėžyje, prie Ekrano marių, statomas naujas NT projektas „Matau marias“. Elektronikos g. 10 projektuojami keturi žemaaukščiai pastatai, kuriuose įrengiama 40 poilsio paskirties apartamentų su daline apdaila. Jų plotas – nuo 28 iki 96 kv. m. Statybos pradėtos 2026 metų rugpjūtį, o pabaiga numatyta 2027 metų pabaigoje. Vienas pagrindinių projekto išskirtinumų – vieta prie pat Ekrano marių. Pastatus supa žaluma, o projekto teritorija glaudžiai siejasi su marių pakrante. Čia numatyti pėsčiųjų takai, žaliosios ir poilsio erdvės, sutvarkyta pakrantė bei apartamentų savininkams skirtas lieptelis. „Gyvenimas prie vandens dažniausiai siejamas su užmiesčiu ar kurortais, todėl tokia vieta pačiame Panevėžyje yra gana reta. Čia vanduo ir gamta nėra tik vaizdas pro langą – marių pakrantė tampa natūralia projekto aplinkos dalimi. Kartu miesto centras lieka vos už kelių minučių kelio“, – sako Justina Ščeponavičė, projekto pardavimo vadovė. Keturi mažaaukščiai pastatai ir tik 40 apartamentų „Matau marias“ sudaro keturi nedidelio aukštingumo pastatai, kuriuos jungia vientisa teritorijos koncepcija su pėsčiųjų takais ir apželdintomis erdvėmis. Nedidelis apartamentų skaičius leidžia išlaikyti daugiau privatumo ir ramesnę aplinką. Kiekvienam apartamentui numatyta privati lauko erdvė – terasa, balkonas arba lodžija. Vitrininiai langai suteikia daugiau natūralios šviesos, o aukštos lubos kuria didesnės erdvės pojūtį. Iš dalies apartamentų atsiveria vaizdai į Ekrano marias ir…
Optimizmas rinkoje toliau palaiko būsto kainų augimą
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų liepą metinis augimas siekė 12,9%). 2026 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,6%, 2,1%, 2,3%, 1,0% ir 1,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.170 (+50 Eur/m²), 2.300 (+47 Eur/m²), 2.080 Eur (+48 Eur/m²), 1.429 Eur (+14 Eur/m²) ir 1.393 Eur (+18 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2025 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,7%, Kaune – 16,4%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 15,8% ir Panevėžyje – 14,6%. „Nepaisant nemažų lūkesčių dėl antrosios pakopos pensijų reformos ir Atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčių poveikio šalies būsto rinkai, pastaruoju metu didesnio rinkos aktyvumo šuolio nefiksuojame. Registrų centro duomenimis, šių metų rugpjūtį šalyje įsigyta 2,5 proc. daugiau butų ir namų nei tą patį mėnesį prieš metus, tačiau 4,7 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį. 2026 metų rodikliai rodo, kad šalies būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, o per šiuos metus augusios tarpbankinės palūkanų normos būsto pirkėjų ir…