Vis dar spartus butų kainų augimas mažėjančių sandorių fone

2022-06-15

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2022 metų balandį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 20,1% (2022 metų balandį metinis augimas siekė 21,4%).

2022 metų gegužės mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.229 Eur (+34 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gegužės mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9%, 1,0%, 3,8% ir 3,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.559 Eur (+29 Eur/m²), 1.460 Eur (+14 Eur/m²), 1.018 Eur (+37 Eur/m²) ir 989 Eur (+35 Eur/m²).

Per metus (2022 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2021 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 21,7%, Kaune – 21,3%, Klaipėdoje – 15,0%, Šiauliuose – 18,6% ir Panevėžyje – 16,2%.

Nepaisant neapibrėžtumų pasaulio geopolitinėje ir šalies ekonominėje situacijoje, butų kainų augimas Lietuvos didmiesčiuose šių metų balandžio ir gegužės mėnesiais vyko vis dar aukštu tempu (atitinkamai 1,6% ir 1,7% dydžio mėnesinis augimas). Pažymėtina, kad toks gan spartus kainų augimas vyko akivaizdaus butų pirkimo pardavimo sandorių mažėjimo fone. Tarkime, sostinėje Vilniuje 2022 m. gegužės mėnesį butų buvo parduoda 12% mažiau nei balandį ir net 39% proc. mažiau nei praeitų metų gegužę. Kaune ir Klaipėdoje sandorių pokyčiai lyginant su praėjusiu mėnesiu yra santūresni. Klaipėdoje sandorių skaičius per mėnesį sumažėjo 2%, o Kaune 1% net išaugo. Tačiau šių miestų gegužės sandorių statistika palyginant su praeitų metų geguže irgi akivaizdžiai sumažėjusi. Kaune fiksuojamas 27% sumažėjimas, o Klaipėdoje – 21% sandorių skaičiaus kritimas. Tiesa, reikia nepamiršti, kad būtent praeitų metų gegužę buvo fiksuojami rekordiniai sandorių kiekiai, todėl šiemetinis sumažėjimas atrodo gan įspūdingai lyginant tik su praeitais metais, tačiau neiškrenta iš ankstesnių metų konteksto.

Taigi, būsto rinka šiuo metu yra įžengusi į tam tikros turbulencijos zoną, kai netgi mažėjant sandorių kiekiui, vis tiek vyksta pastebimas kainų augimas. Šio reiškinio paaiškinimas yra tas, kad nors paklausa būstui yra sumažėjusi, tačiau būsto pasiūlos sumažėjimas yra dar ryškesnis. Dėl išaugusių statybos medžiagų kainų, darbo jėgos trūkumo, trūkinėjančių tiekimo grandinių, nemažai plėtotojų panašiai kaip pandeminiais 2020-ais metais stabdo naujų projektų įgyvendinimą, kai tuo tarpu jau pastatytuose arba baigiamuose statyti daugiabučių namų projektuose butų pasirinkimas istoriškai yra itin mažas. Kai kurie plėtotojai pristabdo ir pačius pardavimus, todėl paklausos ir pasiūlos disbalansas butų rinkoje išlieka ir netgi gali augti. Pavyzdžiui, jei į būsto rinką žengtų stambusis kapitalas, siekiantis įsigyti didesniu kiekius butų nuomai.

Todėl panašu, kad artimiausiais mėnesiais situacija rinkoje nesikeis net augsiančių paskolų palūkanų, planuojamo visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio ir geopolitinių grėsmių fone. Tačiau reikia pažymėti, kad kadangi esamas kainų didėjimas yra nulemtas ne dėl sveikai augančios paklausos, bet dėl itin skurdžios būsto pasiūlos, toks kainų augimas jau yra mažiau tvarus ir gali būti tam tikru stabdžiu naujam būsto paklausos augimui tolesnėje ateityje.