Vilniuje ir Kaune augo neparduotų butų skaičius, Klaipėdoje – mažėjo

2018 metų trečiąjį ketvirtį būsto (butų ir namų) rinkos aktyvumas Lietuvoje pasiekė naujas aukštumas per pastarąjį dešimtmetį. Per šių metų trečiąjį ketvirtį įsigyto būsto kiekis buvo didžiausias nuo pat 2007 metų trečiojo ketvirčio, naujausioje būsto rinkos apžvalgoje skelbia „Ober-Haus“. VĮ Registrų centro duomenimis, per šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje sudaryta 4% daugiau butų ir 3% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2017 metų trečiuoju ketvirčiu. 2018 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 998 namų ir 2.988 butų sandorių.

Naujai išduodamų būsto paskolų Lietuvoje apimtys taip pat išsilaikė aukštumose. Lietuvos banko duomenimis, per 2018 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje suteikta naujų būsto paskolų už 339 mln. eurų ir tai yra beveik tiek pat kiek jų buvo suteikta per šių metų antrąjį ketvirtį, tačiau 16% daugiau nei per tą patį 2017 metų laikotarpį. Per 2018 metų pirmus tris ketvirčius naujų būsto paskolų per mėnesį vidutiniškai buvo išduodama už 106 mln. eurų, kai tuo tarpu per tą patį 2017 metų laikotarpį – už 98 mln. eurų. Taip pat toliau fiksuojamos nestipriai, bet stabiliai augančios palūkanų normos naujai išduodamoms būsto paskoloms Lietuvoje. Naujų būsto paskolų vidutinė metinė palūkanų norma 2018 metų liepos–rugsėjo mėnesio laikotarpiu vidutiniškai sudarė 2,32% arba 0,27 procentinio punkto daugiau nei prieš metus.

Šių metų trečiąjį ketvirtį buvo fiksuojamas butų kainų augimas visuose šalies didmiesčiuose, o sparčiausiu augimu pasižymėjo mažesni šalies didmiesčiai. „Ober-Haus“ duomenimis, sparčiausias kainų augimas per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo užfiksuotas Panevėžyje, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4,4%. Šiauliuose butų kainos per tą patį laikotarpį augo 2,4%, Vilniuje – 1,2%, Kaune – 1,1% ir Klaipėdoje – 0,6%. O per metus butų pardavimo kainos Panevėžyje augo 11,4%, Šiauliuose – 6,4%, Kaune – 4,1%, Klaipėdoje – 2,6% ir Vilniuje – 2,3%. „Palankios ekonominės ir skolinimosi būstui sąlygos sukuria prielaidas plėstis būsto pirkėjų ratui, kuris ir toliau stimuliuoja ne tik šalies sostinės, bet ir kitų regionų būsto rinkas. Tuo pačiu tai atsispindi ir būsto kainų pokyčiuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Butų nuomos sektorius pagrindiniuose Lietuvos šalies didmiesčiuose taip pat išliko aktyvus ir butų nuomos kainos, kaip ir jų pardavimo kainos, judėjo aukštyn. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus, 2018 metų sausio–rugsėjo mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2017 metų laikotarpiu, butų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai paaugo 3%, Kaune – 5% ir Klaipėdoje – 7%.

Šių metų trečiąjį ketvirtį naujos statybos butų pardavimo apimtys pirminėje rinkoje parodė išties aukštus rodiklius visuose trijuose didžiausiuose šalies miestuose. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2018 metų trečiąjį ketvirtį Vilniuje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1.195 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 34% daugiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir net 48% daugiau nei per 2017 metų trečiąjį ketvirtį (per 2018 metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų realizuota 3% daugiau). Tuo pačiu tai yra geriausias ketvirčio rezultatas per pastaruosius 10 metų.

Pasak R. Reginio, pagrindinės aukšto aktyvumo priežastys, tai ir toliau neslopstančios naujų butų statybų apimtys bei išliekanti aukšta naujo būsto paklausa. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per šių metų tris ketvirčius plėtotojai Vilniuje jau pastatė virš 3.500 butų daugiabučiuose, o iš viso per 2018 metus mieste planuojama pastatyti apie 4.700 butų – tai yra daugiausiai nuo 2008 metų. 2017 metais Vilniuje plėtotojai pastatė 4.164 butus. „Matydami aukštą naujo būsto paklausą, plėtotojai nemažina statybų apsukų ir 2019–2020 metams žada tikrai nemažai naujų projektų“, – teigia R. Reginis.

„Tačiau itin gausios tiek butų, tiek namų skirtų pardavimui statybų apimtys ir toliau didina neparduotų butų skaičių mieste, kuris pasiekė didžiausią kiekį nuo 2012 metų pabaigos“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2018 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 1.545 arba 43% daugiau nei prieš metus. Tai yra augant naujo būsto pasiūlai fiksuojamos tiek augančios pardavimo apimtys, tiek ir augantis laisvų butų kiekis.

Naujų butų statybų apimtys Kaune toliau sparčiai auga

Pastaruosius kelis metus Kaune sparčiai statomi nauji daugiabučiai stimuliuoja ir tokio būsto įsigijimo apimtis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2018 metų trečiąjį ketvirtį Kaune tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 191 naujos statybos butas jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 10% daugiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir 19% daugiau nei per 2017 metų trečiąjį ketvirtį (per 2018 metų pirmuosius tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų realizuota 1% mažiau). Vien per šių metų tris ketvirčius plėtotojai Kaune jau pastatė virš 850 butų daugiabučiuose, kai pavyzdžiui, per visus 2017 metus jų buvo pastatyta 633.

„Tačiau Kaune butai jau statomi ne tik pardavimui, bet įgyvendinami projektai skirti nuomai. Šių metų rugsėjo mėnesį Kaune oficialiai duris atvėrė į studentus orientuotas projektas „Solo Society“, kuris buvo įgyvendintas rekonstravus seną administracinį pastatą“, – pasakoja R. Reginis. Šiame projekte nuomai siūloma 150 įvairaus dydžio patalpų (nuo 14 iki 47 m²), kurios sulaukė didelio susidomėjimo ne tik iš vietinių gyventojų, bet ir iš Kaune studijuojančių užsieniečių. 2019 metais planuojama išplėsti šį projektą nuomai pasiūlant dar apie 100 tokio tipo patalpų.

Kaip ir šalies sostinėje, taip ir Kaune stebimas neparduotų butų kiekio augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kaune bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 309 arba 78% daugiau nei prieš metus. „2017 metų antrąjį pusmetį Kaune buvo fiksuojamas mažiausias neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose per pastarąjį dešimtmetį. Tačiau nuo šio laikotarpio jau stebimas laisvų butų kiekio augimas ir laikinojoje sostinėje“, – pastebi R. Reginis.

Naujų butų plėtrai perspektyvos Klaipėdoje išlieka teigiamos

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2018 metų trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 101 naujos statybos butas jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 29% daugiau nei jų buvo realizuota per šių metų antrąjį ketvirtį ir 3% daugiau nei per 2017 metų trečiąjį ketvirtį (per 2018 metų tris ketvirčius, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, butų realizuota 16% mažiau). „Sąlyginai kuklios naujų butų realizacijos apimtys, palyginti ne tik su Vilniaus, bet ir su Kauno rodikliais, vis dar nulemtos ne tokių gausių naujų butų statybų apimčių“, – teigia R. Reginis. Per šių metų tris ketvirčius plėtotojai Klaipėdoje pastatė beveik 170 butų daugiabučiuose, o iš viso per 2018 metus planuojama baigti apie 400–450 butų statybas. Pavyzdžiui, per visus 2017 metus Klaipėdoje plėtotojai pastatė ir pardavimui pasiūlė 186 butus.

„Vis drąsesni plėtotojų žingsniai sukuria prielaidas tolimesniam nuosaikiam naujo būsto pasiūlos kiekio augimui uostamiestyje, tačiau vargu ar artimiausiu metu išvysime tokį spartų pasiūlos šuolį koks, pavyzdžiui, buvo fiksuojamas Kaune 2017–2018 metais. Tačiau prielaidos tolimesniam naujų butų pasiūlos augimui išlieka labai palankios“, – mano R. Reginis. Skaičiuojant pagal butų sandorių kiekį tenkančių 1,000-iui miesto gyventojų, bendras būsto rinkos aktyvumas Klaipėdoje išlieka vienas didžiausių tarp visų šalies didmiesčių, o neparduotų butų kiekis mieste ir toliau mažėja. „Ober-Haus“ duomenimis, 2018 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Klaipėdoje bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 316 arba beveik 24% mažiau nei prieš metus.

Analizuojant neparduotus butus jau pastatytuose daugiabučiuose, matyti, kad didžiąją jų dalį (71%) sudaro butai pastatyti dar iki 2015 metų. Vadinasi, šiuo metu Klaipėdoje naują būstą statantys plėtotojai realiai turi mažesnę konkurenciją nei rodo apibendrinti rinkos duomenys. „Dažnu atveju šiandieninį pirkėją nėra lengva privilioti įsigyti būstą anksčiau statytuose projektuose net ir mažesnėmis kainomis. O šiuo metu statomi projektai pirkėjams gali pasiūlyti energetiškai efektyvesnį bei racionaliai suplanuotą būstą patrauklesnės koncepcijos projektuose. Augančios pirkėjų galimybės turėtų skatinti būsto plėtotojus žvelgti pirmyn ir konkuruoti su dabartiniais, o ne praėjusio dešimtmečio projektais“, – sako R. Reginis.

Pilna apžvalga su grafikais: Gyvenamojo NT rinkos komentaras 2018 m. III ketv. (PDF)

Naujienos

Visos naujienos
Į būsto rinką sugrįžę pirkėjai paspartino kainų augimo tempą
2025-07-09

Į būsto rinką sugrįžę pirkėjai paspartino kainų augimo tempą

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,7% (2025 metų gegužę metinis augimas siekė 6,4%). 2025 metų birželio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,6%, 1,0%, 0,9%, 0,5% ir 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.768 Eur (+17 Eur/m²), 1.926 Eur (+19 Eur/m²), 1.816 Eur (+16 Eur/m²), 1.212 Eur (+7 Eur/m²) ir 1.192 Eur (+8 Eur/m²). Per metus (2025 metų birželio mėnesį, palyginti su 2024 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,8%, Kaune – 8,4%, Klaipėdoje – 7,6%, Šiauliuose – 7,2% ir Panevėžyje – 8,1%. „Šiais metais įspūdingus atsigavimo rezultatus rodanti šalies būsto rinka pasižymi ne tik išaugusiomis būsto pardavimo apimtimis, bet ir paspartėjusiu kainų augimu. Nors 2025 metų birželį šalyje būsto sandorių skaičius, palyginti su šių metų gegužės mėnesiu, smuktelėjo 13%, tačiau metinis augimo tempas ir toliau išlieka dviženklis. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų birželį šalyje namų įsigyta 13% daugiau, o butų – 16% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Tebesitęsiantis Euribor palūkanų normų…

Kaip Vilniuje brangstantis automobilių stovėjimas paveiks biurų darbuotojus?
2025-07-08

Kaip Vilniuje brangstantis automobilių stovėjimas paveiks biurų darbuotojus?

Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė  Nuo liepos 1 d. Vilniuje dviem trečdaliais pabrangęs trumpalaikis ir ilgalaikis automobilių statymas gatvėse neišvengiamai netrukus padidins ir ties biurais įrengtų ar privačių stovėjimo aikštelių paslaugų kainas. Visgi norui darbą pasiekti automobiliu nemažėjant, naujos kainos pirmiausia virs papildomomis išlaidomis ir įtampomis arba išradingų sprendimų paieškomis. Nepaisant siekių miestuose skatinti tvarų gyventojų judėjimą, Vilniaus biurų rinka rodo, kad tai kol kas neveikia. Nors „Ober-Haus“ vykdomų derybų dėl biurų nuomos praktikoje „parkingas“ nėra lemiamas faktorius, tai neabejotinai yra vienas iš svarbiausių nuomininkų klausimų. Ir tai nėra asmeninės vadovų užgaidos ar privilegijos – konkurencingoje darbo rinkoje įmonės tiesiog siekia atliepti realius darbuotojų poreikius.  Brangstanti žemė, kintantys reglamentai, projektavimo aplinkybės ir kitos priežastys lemia tai, kad vietų automobiliams šalia verslo centrų iš tikrųjų mažėja. Dar prieš 2 dešimtmečius didieji vystytojai centriniuose verslo rajonuose turėjo galimybių pasistatyti dideles daugiaaukštes aikšteles, leidusias nuomininkams automobilius statyti nemokamai, ribojant nebent vienai įmonei skiriamų vietų skaičių – „Ober-Haus“ skaičiavimais, tuo metu tekdavo 1 vieta 25-40 kv. m nuomojamam biuro plotui arba dukart daugiau nei dabar. Didėjant automobilių skaičiui, verslo centrų valdytojai jų stovėjimą apmokestino, o įmonėms dedikuotas vietas pakeitė laisvas automobilių statymas nuskaitant konkrečiam nuomininkui priklausančių automobilių numerius.  Keitėsi ir patys darbuotojų…

Šiaurinėje Pašilaičių dalyje pradėtas statyti naujas būsto projektas „Pašilaičių SOLO“
2025-06-30

Šiaurinėje Pašilaičių dalyje pradėtas statyti naujas būsto projektas „Pašilaičių SOLO“

Vilniuje, šiaurinėje Pašilaičių dalyje, prasidėjo naujo gyvenamojo projekto „Pašilaičių SOLO“ statybos. Vos 40 butų turintis penkių aukštų daugiabutis išsiskiria jaukia atmosfera, racionaliai suplanuotais būstais ir itin patogia vieta mieste. „Šis projektas – puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško patogaus ir ramesnio gyvenimo mieste. Mažesnis gyventojų skaičius, aukščiausia A++ energinė klasė, grindinis šildymas ir tvarkinga aplinka kuria tvarių, kokybiškų namų pojūtį. Čia apgalvota kiekviena detalė – kad šiuolaikinis žmogus jaustųsi patogiai – nuo būsto išplanavimo iki vietos kasdieniams patogumams“, – sako Marius Čiulada, projekto pardavimo vadovas. Pirkėjams siūlomi 1–4 kambarių butai (nuo 31 iki 77 m²), visi su balkonais arba terasomis. Butai parduodami su daline apdaila, tačiau pirkėjai turės galimybę rinktis ir pilnos apdailos variantą. Požeminėje ir antžeminėje aikštelėse suplanuotas automobilių parkavimas, vietos elektromobiliams, įrengiami sandėliukai. Kieme bus įrengta poilsio zona ir žaidimų aikštelė vaikams. „Pašilaičių SOLO“ projektą įgyvendina patyrusi generalinės rangos įmonė UAB „Hiltus“, užtikrinanti kokybę ir ilgaamžiškus sprendimus kiekviename statybos etape. Projekto pardavimu ir rinkodara rūpinasi Ober-Haus komanda. Projektas vystomas adresu Tarandės g. 2B, vos kelių šimtų metrų atstumu nuo viešojo transporto, prekybos centrų, darželių ir mokyklų. Patogų susisiekimą su miesto centru garantuoja Ukmergės gatvė bei Vakarinis aplinkkelis. Planuojama statybų pabaiga – 2026 m. pirmasis ketvirtis. Daugiau informacijos apie projektą:…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!