Spaudimas būsto pardavėjams auga, tačiau šie laikosi
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,1% (2023 metų sausį buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 16,3% (2023 metų sausį metinis augimas siekė 17,1%).
2022 metų vasario mėnesį butų pardavimo kainos Klaipėdoje ir Panevėžyje sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.604 Eur (-1 Eur/m²) ir 1.056 Eur (-1 Eur/m²). Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose vasario mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,2% ir 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 2.543 Eur (+3 Eur/m²), 1.697 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.077 Eur (+4 Eur/m²).
Per metus (2023 metų vasario mėnesį, palyginti su 2022 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 18,7%, Kaune – 13,5%, Klaipėdoje – 13,4%, Šiauliuose – 11,2% ir Panevėžyje – 13,5%.
„Bendras Lietuvos būsto rinkos aktyvumas jau dvylika mėnesių iš eilės išlieka neigiamoje zonoje, kuomet būsto sandorių yra sudaroma mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų vasario mėnesį Lietuvoje įsigyta 1.740 senesnės statybos butų arba 15% mažiau nei 2022 metų vasario mėnesį. Tai rodo, kad pastebima dalis potencialių būsto pirkėjų atidėjo planus dėl būsto įsigijimo arba sprendimus priima lėčiau. Tai lėmė įšalusias butų pardavimo kainas, kurios šalies didmiesčiuose iš esmės nesikeičia jau ketvirtą mėnesį iš eilės.
Nepaisant reikšmingai sulėtėjusios būsto rinkos, pardavėjai dar sugeba savo nekilnojamąjį turtą parduoti rekordiškai aukštomis kainomis, tačiau pats pardavimo laikotarpis šiuo metu yra pastebimai ilgesnis nei anksčiau. Tuo tarpu norintys būstą parduoti greičiau, turi ieškoti kompromiso su potencialiais pirkėjais ir dažnu atveju mažinant parduodamo būsto kainą. Bet laikas šiuo metu yra ne pardavėjų pusėje, kadangi potencialūs būsto pirkėjai ir toliau su nerimu stebi vis dar kylančias palūkanų normas, kurios ne tik didina jau turimų būsto paskolų aptarnavimo kaštus, bet ir mažina planuojamo įsigyti būsto prieinamumą. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų sausio mėnesį naujai išduotų būsto paskolų palūkanų norma sudarė 4,7% ir nuo 2022 metų vidurio išaugo daugiau nei du kartus (2,52 procentinio punkto). Nepaisant to, kaip Europos Centrinis Bankas sureaguos į pastaruoju metu JAV ir Europos bankų sektoriuje kylančią įtampą, esamų ir naujų būsto paskolų turėtojai dar pilnai nepajautė augančių palūkanų naštos. O potencialūs būsto pirkėjai pakankamai jautriai reaguoja į reikšmingus pokyčius finansų rinkoje ir šalies ekonomikoje, todėl panašu, kad artimiausioje ateityje jie vis dar bus itin atsargūs priimdami sprendimus dėl brangiausio jų gyvenime pirkinio“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. vasario mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…
Visos naujienos