Sandėliavimo patalpų sektorius sparčiai atsinaujina

2023 metais sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos rodikliams Lietuvoje pasiekus rekordines aukštumas, 2024–2025 metais jau fiksuojamas pajamų mažėjimas, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos (be PVM) Lietuvoje per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 70 mln. eurų arba 10,7% mažesnės nei per tą patį 2024 metų laikotarpį.
„Tuo tarpu investicijos į naujų sandėliavimo paskirties objektų statybas ir toliau išlieka itin gausios ir rodo, kad šis segmentas išgyvena atsinaujinimo laikotarpį, kadangi seni ar prieš 15–25 metų statyti sandėliai jau ne visada atitinka šiandieninius įmonių poreikius“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Po rekordinio plėtros laikotarpio 2024 metais, per 2025 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje ir jo apylinkėse buvo pastatyti penki nauji įvairios paskirties projektai, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarė 70.500 kv. m. Įvairaus dydžio ir koncepcijos projektus įgyvendino tokios įmonės kaip: „Transekspedicija“, „Sirin Development“, „Darnu Group“, „Transtira“, „Galio Group“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, po šių projektų įgyvendinimo bendras sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus mieste ir jo apylinkėse išaugo 7% iki 1.080.000 kv. m.
Be tipinių sandėlių įmonės ir toliau aktyviai investuoja į daugiafunkcinės paskirties projektus (angl. stock-office), kuriuose dažniausiai bent pusę ploto užima sandėliavimui skirtos patalpos. Sparčiai augantis naujų sandėliavimo patalpų plotas, kurio plėtrą inicijuoja ne tik nuomai statantys plėtotojai, bet ir savo reikmėms projektus įgyvendinančios didelės įmonės, pastaruoju metu augina ir bendrą laisvų patalpų plotą. Per 2025 metų pirmąjį pusmetį laisvų sandėliavimo patalpų lygis Vilniuje ir jo apylinkėse ūgtelėjo nuo 5% iki beveik 7%. „Ir tai yra aukščiausias laisvų patalpų lygis nuo 2011 metų. Savo reikmėms didelius logistikos centrus statančios įmonės po truputį atlaisvina patalpas senesniuose projektuose, o naujai įgyvendinti ir rinkai skirti projektai dažnai atsidaro ne pilnai išnuomoti“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Kauno mieste ir jo apylinkėse per 2025 metų pirmąjį pusmetį buvo pastatyti du nauji sandėliai, kurie modernių sandėliavimo patalpų rinką papildė beveik 65.000 kv. m. Baldų gamybos įmonės „Freda IV“ užsakymu Kauno laisvoje ekonominėje zonoje „YIT Lietuva“ baigė vieno didžiausio sandėlio Lietuvoje statybas. Į 60.000 kv. m ploto sandėlį su administracinėmis patalpomis buvo investuota beveik 50 mln. eurų. Tuo metu „Sirin Development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pastatė 12.000 kv. m ploto sandėlį, kuriame veiklą vykdys gėrimų gamintoja „Coca-Cola HBC Lietuva“. Po šių projektų įgyvendinimo bendras sandėliavimo patalpų plotas Kauno mieste ir jo apylinkėse išaugo beveik 10% iki 742.100 kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, laisvų sandėliavimo patalpų lygis 2025 metų viduryje siekė beveik 4%.
Klaipėdos mieste ir jo apylinkėse pastaruoju metu didesnių sandėliavimo projektų nebuvo įgyvendinta, o labiau investuojama į daugiafunkcinės paskirties projektus. Tai šalia miesto ribos ir pagrindinių miesto gatvių esantys projektai, kurie gali itin lanksčiai prisitaikyti prie nuomininkų poreikių ir įvairiais santykiais pasiūlyti biuro, prekybines, maitinimo ir sandėliavimo paskirčiai tinkančias patalpas. Tarp tokių plėtojamų projektų galima paminėti: „Acorn verslo parkas“, „Jūros miestas“, „Liepų parkas“. Tuo metu į tipinius ir didesnio ploto sandėlius planuoja investuoti krovinių pervežimo ir logistikos paslaugas teikianti įmonė „Vlantana“, kuri šalia autostrados Vilnius–Klaipėda valdomo sandėlių komplekso pastatys dar du apie 40.000 kv. m ploto sandėlius. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metų viduryje bendras sandėliavimo patalpų plotas Klaipėdos mieste ir jo apylinkėse sudarė 377.500 kv. m., o laisvų sandėliavimo patalpų lygis siekė virš 7%.
„Sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose 2025 metų pirmąjį pusmetį išliko stabilios. Kadangi sandėliavimo patalpų rinka reguliariai papildoma vis nauju plotu, o nemaža dalis potencialių nuomininkų vis dar išlieka atsargūs svarstydami tiek apie plėtrą ar patalpų atnaujinimą, tai patalpų savininkų derybinės galios šiuo metu yra apribotos“, – teigia R. Reginis.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2025 metų viduryje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose šiuolaikines sandėliavimo patalpas dažniausiai buvo siūloma nuomotis už 4,2–5,8 Eur/kv. m, o senesnės statybos – už 2,0–4,0 Eur/kv. m. Pasak R. Reginio, tikėtina, kad ir šių metų antrąjį pusmetį sandėliavimo patalpų sektoriuje išsilaikys panašios tendencijos, t. y. patalpų pasirinkimo galimybės nuomininkams bus pakankamos, o jų derybinės galios dėl patalpų nuomos išliks stiprios.
Naujienos
Būsto rinka išlieka aktyvi, bet didesnių pokyčių nefiksuojama
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,9%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,1% (2026 metų kovą metinis augimas siekė 12,5%). 2026 metų balandžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,1%, 0,3%, 2,7% ir 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.019 (+24 Eur/m²), 2.161 (+24 Eur/m²), 1.950 Eur (+6 Eur/m²), 1.352 Eur (+35 Eur/m²) ir 1.302 Eur (+12 Eur/m²). Per metus (2026 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2025 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,1%, Kaune – 15,8%, Klaipėdoje – 10,6%, Šiauliuose – 13,3% ir Panevėžyje – 11,5%. „Šių metų balandžio mėnesio rodikliai rodo, kad šalies būsto rinka išlieka savo aktyvumo pike. Registrų centro duomenimis, 2026 metų balandį Lietuvoje įsigyta 2,3% daugiau būstų (butų ir namų) nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šių metų balandį sparčiausias aktyvumo augimas fiksuojamas namų segmente, kuriame užfiksuotas net 14,0% metinis augimas, tuo metu butų parduota 1,4% mažiau nei prieš metus. Jeigu lygintume šių metų keturis mėnesius su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, būsto šalyje iš viso…
Iš ko susideda galutinė biuro nuomos kaina?
Iš senų biurų į modernius verslo centrus po daugelio metų kraustytis nusprendusios įmonės arba biurų nuomos rinkos naujokai susiduria su šiame sektoriuje jau kurį laiką taikomu modeliu, kuris yra gerokai išsamesnis nei „kvadratinio metro kaina plius komunaliniai mokesčiai“. „Ober-Haus“ biurų nuomos projektų vadovė Ugnė Liaudanskienė naujų patalpų besižvalgančius verslus supažindina su tuo, už ką ir kaip šiandien moka nuomininkai. Būdami daug geriau susipažinę su pagrindiniais butų nuomos principais, gyventojai ir net verslo atstovai panašų lūkestį projektuoja ir biurams. Netgi senuosiuose verslo centruose ilgai veikiančioms patyrusioms įmonėms kartais kyla klausimas: kas dar gali sudaryti nuomos kainą be kvadratinio metro įkainio, komunalinių mokesčių ir, galbūt, simbolinių priežiūros išlaidų? Viešai dažniausiai deklaruojama tik ,,plika” kvadratinio metro nuomos kaina, kuri Vilniaus A klasės verslo centruose šiais metais yra nusistovėjusi ties 16-20 Eur/kv. m ir, tikėtina, tokia išliks iki kitų metų, o B klasės – 10-15.50 Eur/kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinės A klasės biurų nuomos kainos nuo 2020 metų pabaigos iki dabar augo 17 proc., o B klasės – 13 proc. Visgi su šiuolaikiniais verslo centrais ir juose taikomomis praktikomis dar nesusidūrę nuomininkai šiandien turėtų nesistebėti, kad prie minėtų sumų įvairūs mokesčiai kas mėnesį prideda dar po 4-6 Eur/kv. m. Rinkos naujokus gali stebinti ir…
Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2026
Pristatome metinę Lietuvos (Vilniaus) nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2026, apimančią investicinių sandorių, biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Visa apžvalga (PDF): Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2026 (anglų kalba) [dflip id="76660"][/dflip]