Panevėžio pirkėjai itin laukia naujo būsto projektų

Pernai išvien su visa Lietuva sparčiai augusioje Panevėžio būsto rinkoje ryškėja naujos statybos pasiūlos trūkumas, tačiau radikalaus kainų didėjimo Aukštaitijos sostinėje šiemet nelaukiama.
Registrų centro duomenimis, pernai Panevėžyje iš viso buvo įsigyti 1128 butai arba 19,2 proc. daugiau nei 2024 m. Seklesnėje namų rinkoje užfiksuoti 245 sandoriai, bet tai buvo net 36,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, pernai butų pardavimo kainos Panevėžyje augo lygiai 10 proc., o vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1236 Eur. Toks pokytis buvo mažiausias tarp Lietuvos didmiesčių, tačiau jis nedaug nusileido Vilniui (10,7 proc.), Klaipėdai (10,9 proc.,) ar Šiauliams (11 proc.). Labiausiai visas būstas per 2025-uosius pabrango Kaune – vidutiniškai 13,8 proc.
Bendrovės duomenimis, Panevėžyje senos statybos tipinio buto kainos, priklausomai nuo įrengimo, aukšto, rajono, renovacijos, sąlygų automobiliams ir kitų aplinkybių, šiuo metu svyruoja tarp 1100 ir 1800 Eur/kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kvadratinio metro kainos mieste sudaro 1700–2500 Eur.
Įdomu tai, kad visi šie kainų rėžiai yra iš esmės identiški Šiauliams. Lyginant su trimis didžiausiais Lietuvos miestais, nauja ir sena statyba Panevėžio centre daugeliu atveju yra pigesnė nei atitinkami analogai Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos periferijoje.
Paklausa viršija pasiūlą
„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas Romualdas Paulauskas komentuoja, kad Aukštaitijos sostinė niekuomet negarsėjo didele naujos statybos apimtimi, o paskutinis stambus daugiabutis mieste išplėtotas tik 2006–2009 m. Tačiau pastaraisiais metais Panevėžyje išryškėjo paklausa naujiems butams, o jos NT plėtotojai kol kas nepatenkina.

„Pirkėjai labai laukia naujų būsto projektų. Naujų butų pasiūla šiuo metu labai menka, todėl nauji projektai turėtų būti paklausūs. Baigiami išparduoti tokie projektai kaip „Ainių namai“, „Parko rezidencija“. Tie, kas ieško naujos statybos butų, neturi iš ko rinktis, todėl yra suaktyvėjęs susidomėjimas alternatyvomis, pvz., „Senvagės loftais“ renovuotame pastate miesto centre arba „Marių loftais“ buvusioje „Ekrano“ gamyklos teritorijoje“, – pasakoja R. Paulauskas.
Iliustracijai jis pateikia „Ainių namų“ projektą, kur iš 114-os trimis etapais 2022-2024 m. pastatytų butų prekyboje liko tik vienas, o nauji panašios apimties projektai rinką pasieks po gerų metų. Per artimiausius keletą metų Panevėžio naujo būsto segmente laukiama butų buvusiame miesto centriniame pašte Respublikos g., taip pat dviejų stambių daugiabučių kvartalų Vakarinėje ir Kniaudiškių gatvėse.
Plėtotojai šiuo metu nagrinėja galimybes ir dar keliuose buvusiuose administraciniuose pastatuose, kurie galėtų būti racionaliai konvertuoti į gyvenamąją paskirtį. „Ober-Haus“ atstovas pastebi, kad mieste naujiems daugiabučiams patraukliausios išlieka vietos prie pat jau stovinčių namų kvartalų, tačiau tokių didelių sklypų nėra itin daug.
„O kalbant apie platesnę rinką, Panevėžio pirkėjus šiuo metu labiausiai domina ekonominės klasės būstas: 45–65 kv. m ploto butai ir 65–80 kv. m kotedžai. Perkantys namus daugiausia domisi naujos statybos, 150–200 „kvadratų“ objektais su nedideliais, 4–8 arų žemės sklypais. Visgi nepaisant pernykščio rinkos ir kainų augimo, naujo būsto pasiūlos trūkumo bei šiemet visoje Lietuvoje prognozuojamo tolesnio aktyvumo, mūsų miestas šiemet neturėtų išsiskirti iš kitų didmiesčių. Tikėtina, kad kainų dinamika šiemet iš principo atkartos kitų miestų tendencijas ar net bus nuosaikesnė“, – R. Paulauskas.
Vaizdas nuomos rinkoje
„Ober-Haus“ Panevėžio biuro vadovas taip pat pastebi, kad Aukštaitijos sostinėje pernai padažnėjo didmiesčiams būdingas reiškinys, kai pavieniai investuotojai ar net įmonės įsigyja senos statybos butus norėdamos juos suremontuoti ir parduoti brangiau arba išnuomoti. Kita vertus, naujai sutvarkyti butai mieste yra paklausūs ir jų nuomos kainos auga.
„Ober-Haus“ duomenimis, butų nuomos kainos Panevėžyje šiuo metu svyruoja tarp 230 ir 800 Eur/mėn. Dviejų kambarių buto nuomos kaina gyvenamuosiuose Panevėžio rajonuose siekia 290–420 Eur/mėn., o centrinėje miesto dalyje – 340–550 Eur/mėn. Per metus, „Ober-Haus“ skaičiavimais, Panevėžyje nuomos kainos augo 5–6 proc. Pati rinka yra aktyvi ir auganti, bet būsto pasiūlos pakanka, todėl reikšmingesnis nuomos kainų didėjimas šiemet yra mažiau tikėtinas.
„Paklausiausi butai nuomai yra 1–3 kambarių, ekonominės klasės. Nuomininkai – dažniausiai nuo 20 iki 30 metų amžiaus, neretai jaunos šeimos, dar negalinčios nusipirkti būsto. Butus taip pat nuomojasi karininkai, kuriems kompensuojama būsto nuomos kaina. Yra Ukrainos piliečių, besinuomojančių butus, taip pat šeimos, kurios statosi namą ir tam tikrą laiką, kol baigs statybas, nuomojasi didesnį butą arba netgi namą“, – apžvelgia R. Paulauskas.
Savo ruožtu komercinių patalpų rinka, jo vertinimu, šiuo metu mieste nėra aktyvi. Patraukliausios patalpos paslaugoms Panevėžyje šiuo metu miesto centre, Laisvės aikštės prieigose, taip pat didžiuosiuose prekybos centruose.
„Panevėžys dar išsiskiria tuo, kad vietos verslininkai gana aktyviai perka nebenaudojamus komercinius pastatus, buvusias bankų, draudimo įmonių buveines, gamybines patalpas, netgi buvusias mokyklas. Dėmesio turėtų sulaukti ir buvęs policijos pastatas su garažais Tulpių gatvėje. Šie objektai renovuojami, pertvarkomi į būstus arba mažesnes komercines patalpas“, – pasakoja R. Paulauskas.
Jo teigimu, paklausūs mieste išlieka ir naujesnės statybos gamybiniai bei sandėliavimo objektai, patalpos kavinėms, grožio salonams, taip pat tvarkingi nedidelio ploto biurai. Dėl mažesnių komercinių objektų kainų nei pagrindiniuose šalies didmiesčiuose, Panevėžiu jau domisi ir pelningumo ieškantys kitų miestų investuotojai. Naujos komercinio turto plėtros galimybes analizuoja ir plėtotojai, juolab kad prastesnės būklės patalpos panevėžiečių pastaruoju metu nedomina.
Naujienos
Būsto rinka išlieka aktyvi, bet didesnių pokyčių nefiksuojama
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,9%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,1% (2026 metų kovą metinis augimas siekė 12,5%). 2026 metų balandžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,1%, 0,3%, 2,7% ir 0,9% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.019 (+24 Eur/m²), 2.161 (+24 Eur/m²), 1.950 Eur (+6 Eur/m²), 1.352 Eur (+35 Eur/m²) ir 1.302 Eur (+12 Eur/m²). Per metus (2026 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2025 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,1%, Kaune – 15,8%, Klaipėdoje – 10,6%, Šiauliuose – 13,3% ir Panevėžyje – 11,5%. „Šių metų balandžio mėnesio rodikliai rodo, kad šalies būsto rinka išlieka savo aktyvumo pike. Registrų centro duomenimis, 2026 metų balandį Lietuvoje įsigyta 2,3% daugiau būstų (butų ir namų) nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Šių metų balandį sparčiausias aktyvumo augimas fiksuojamas namų segmente, kuriame užfiksuotas net 14,0% metinis augimas, tuo metu butų parduota 1,4% mažiau nei prieš metus. Jeigu lygintume šių metų keturis mėnesius su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, būsto šalyje iš viso…
Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2026
Pristatome metinę Lietuvos (Vilniaus) nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2026, apimančią investicinių sandorių, biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Visa apžvalga (PDF): Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2026 (anglų kalba) [dflip id="76660"][/dflip]
Keičiasi turto ir verslo vertinimo tvarka Lietuvoje
Nuo šių metų gegužės 1-os dienos įsigaliojo dar 2024 metais priimti Lietuvos Respublikos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymas. Jų pagrindu šiek tiek keičiasi turto ir verslo vertinimo sistema Lietuvoje. Svarbiausias pokytis tai – LR Finansų ministerijos iniciatyva sukurta Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – skaitmeninė erdvė, į kurią nuo gegužės 1-os dienos turi būti įkeliamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Pavyzdžiui, jei imate būsto paskolą ir užsisakėte turto vertinimą skirtą bankui, reikia žinoti, kad užsakytas vertinimas ne tik nukeliaus į kredito instituciją, bet ir bus patalpintas valstybinėje Vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje (VAIS). Kas yra VAIS? Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – tai valstybės sukurta duomenų bazė, kurioje bus kaupiamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Tai yra visuotinė duomenų bazė, į kurią suplauks visos Lietuvoje atliktos privalomojo vertinimo ataskaitos. Vertinimo ataskaita VAIS sistemoje bus saugoma 10 metų nuo jos pateikimo į VAIS dienos. Įstatymas įpareigoja vertintoją įkelti vertinimo ataskaitą į VAIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos parengimo dienos. Kada vertinimas keliamas į VAIS? Vertinimo ataskaitą privaloma įkelti į VAIS, jei ši ataskaita yra parengta remiantis Lietuvos…