Kovą butų kainos iš esmės išliko stabilios, mažėjo metinis augimas

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 7,1% (2020 metų vasarį metinis augimas sudarė 7,6%).
2020 metų kovo mėnesį butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Vilniuje ir Kaune kovo mėnesį užfiksuotas vienodas kainų augimas – 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.638 Eur (+2 Eur/m²) ir 1.167 Eur (+2 Eur/m²). Šiauliuose užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 752 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje ir Panevėžyje butų kainos smuktelėjo vienodu tempu – 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.140 Eur ir 736 Eur.
Per metus (2020 metų kovo mėnesį, palyginti su 2019 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,0%, Kaune – 7,3%, Klaipėdoje – 5,1%, Šiauliuose – 10,0% ir Panevėžyje – 11,1%.
„Šių metų kovo mėnuo buvo išskirtinis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, kadangi mėnesio viduryje paskelbus karantiną visa nekilnojamojo turto rinka buvo tiesiog sustabdyta. Geriausiai tai iliustruoja sudarytų butų sandorių skaičius 2020 metų kovo mėnesį, kuris, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, palyginti su 2019 metų mėnesiniu vidurkiu, Lietuvoje sumažėjo 26%: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai fiksuojamas 19%, 29%, 39%, 23% ir 26% sumažėjimas. Ženklus būsto rinkos aktyvumo sumažėjimas didžiąja dalimi buvo nulemtas dėl pirmąją karantino savaitę sustabdytos ir antrąją savaitę dar ne pilnu pajėgumu vykdytos notarų veiklos“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Tuo tarpu tiek būsto pardavėjai, tiek pirkėjai antrąją šių metų kovo mėnesio pusę gyveno laukimo nuotaikomis. Pasak R. Reginio, dėl neapibrėžtos bendros situacijos dalis būsto pardavėjų nesiėmė jokių veiksmų arba nutraukė savo būsto pardavimo procesą, o potencialūs pirkėjai dėl karantino apribojimų negali pilnavertiškai apžiūrėti turto ir vykdyti kitų įsigijimo procesų. Todėl kovo mėnesį šalies didmiesčiuose fiksavome itin nedidelius teigiamus ir neigiamus butų pardavimo kainų pokyčius, kurie lėmė simbolinį bendrą kainų lygio augimą. „Ober-Haus“ duomenimis, 2020 metų kovo mėnesio indekso reikšmės augimas sudarė tik 0,1% ir tai buvo mažiausias kainų augimas per pastaruosius 24 mėnesius.
„Nors esminių butų pardavimo pokyčių dar nefiksuojame, tačiau bendros nuotaikos rinkoje prastėja“, – pastebi „Ober-Haus“ atstovas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 metų kovo mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis šalyje sumažėjo 4 procentiniais punktais iki 0. Pastarąjį kartą žemesnis vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo užfiksuota 2018 metų gruodžio mėnesį ir tuomet sudarė minus 1. Didžiausios įtakos 2020 metų kovo rodiklio mažėjimui turėjo pesimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės. Šių metų kovo pabaigoje SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad sparčiai išaugo būsto kainų mažėjimą prognozuojančių dalis. Jeigu 2019 metų gruodį prognozuojančių, kad būstas pigs buvo tik 9%, tai šių metų kovą taip manančių dalis išaugo iki 40%.
„Akivaizdu, kad artimiausiais mėnesiais būsto rinkoje galime tikėtis didelio neapibrėžtumo. Pratęstas karantino laikotarpis gali sumažinti bendrą rinkos aktyvumą iki seniai neregėtų žemumų, kadangi esant karantinui didžioji dalis pirkėjų ir pardavėjų tiesiog negali arba nenori vykdyti aktyvaus nekilnojamojo turto pirkimo/pardavimo proceso. O smarkiai susitraukęs rinkos aktyvumas reiškia ir patikimų duomenų trūkumą, kuris dar labiau didins visos nekilnojamojo turto rinkos neapibrėžtumą bei skatins įvairias subjektyvias prognozes. Todėl aiškiau matyti, kaip būsto rinkos dalyviai sureagavo į pasaulį ir Lietuvą užklupusią viruso pandemiją, geriausiu atveju galėsime tik gegužės ar birželio mėnesiais – kuomet tikėtina baigsis karantino laikotarpis“, – teigia R. Reginis.
Pilna apžvalga su grafikais (PDF): OHBI apžvalga 2020 m. kovo mėn.
Naujienos
Biurų nuomininkų migracijos priežastys ir pasekmės
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Ne paslaptis, kad Vilniaus verslo centrų rinką pastaraisiais metais daugiausiai palaiko „kraustynės“ – į naujus biurus migruojantys senieji nuomininkai. Toks žingsnis įmonėms vis labiau pasiteisina, bet senstančių pastatų savininkai nepanikuoja ir ima siūlyti aktualios bei įdomios įvairovės. Praėjusių metų sostinės biurų nuomos „scena“ iškalbinga: didžiausius nuomos sandorius sudarė į naujus biurus persikraustę tokie rinkos senbuviai kaip „Circle K“, „Ergo“, „PwC Lietuva“, „Cobalt“, taip pat iš istorinio pastato Gedimino prospekte išsikėlusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir kiti. Panašiai atrodė dar 2024-ieji su ryškiausiais „Artea“, FNTT, „Narbuto“ ar ILTE nuomos sandoriais. Vienus atvejus paskatino verslo plėtra, kiti po ilgo laiko natūraliai pribrendo atsinaujinti, tačiau pats migracijos reiškinys yra akivaizdus ir sveikintinas. Akivaizdu ir tai, kad apie naują biurą svarstantys rinkos senbuviai šiandien turi iš ko rinktis: šių metų pradžioje duris jau atvėrė „Business Stadium Central“, o netrukus bus užbaigti ir tokie didieji projektai kaip „Sąvaržėlė“ ar „Tech Zity Vilnius“, taip pat keletas mažesnių verslo centrų. Vien per šį pusmetį rinką pasieksiantys beveik 50 tūkst. kvadratinių metrų išlaikys ar net didins 10,8 proc. 2025 m. pabaigoje Vilniuje fiksuotą biurų vakansiją. Kodėl ir kaip juda Kiekvienas verslas savo sprendimus skaičiuoja…
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…