Kovą butų kainos iš esmės išliko stabilios, mažėjo metinis augimas

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 7,1% (2020 metų vasarį metinis augimas sudarė 7,6%).
2020 metų kovo mėnesį butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Vilniuje ir Kaune kovo mėnesį užfiksuotas vienodas kainų augimas – 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.638 Eur (+2 Eur/m²) ir 1.167 Eur (+2 Eur/m²). Šiauliuose užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina ūgtelėjo iki 752 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje ir Panevėžyje butų kainos smuktelėjo vienodu tempu – 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.140 Eur ir 736 Eur.
Per metus (2020 metų kovo mėnesį, palyginti su 2019 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,0%, Kaune – 7,3%, Klaipėdoje – 5,1%, Šiauliuose – 10,0% ir Panevėžyje – 11,1%.
„Šių metų kovo mėnuo buvo išskirtinis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai, kadangi mėnesio viduryje paskelbus karantiną visa nekilnojamojo turto rinka buvo tiesiog sustabdyta. Geriausiai tai iliustruoja sudarytų butų sandorių skaičius 2020 metų kovo mėnesį, kuris, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, palyginti su 2019 metų mėnesiniu vidurkiu, Lietuvoje sumažėjo 26%: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai fiksuojamas 19%, 29%, 39%, 23% ir 26% sumažėjimas. Ženklus būsto rinkos aktyvumo sumažėjimas didžiąja dalimi buvo nulemtas dėl pirmąją karantino savaitę sustabdytos ir antrąją savaitę dar ne pilnu pajėgumu vykdytos notarų veiklos“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Tuo tarpu tiek būsto pardavėjai, tiek pirkėjai antrąją šių metų kovo mėnesio pusę gyveno laukimo nuotaikomis. Pasak R. Reginio, dėl neapibrėžtos bendros situacijos dalis būsto pardavėjų nesiėmė jokių veiksmų arba nutraukė savo būsto pardavimo procesą, o potencialūs pirkėjai dėl karantino apribojimų negali pilnavertiškai apžiūrėti turto ir vykdyti kitų įsigijimo procesų. Todėl kovo mėnesį šalies didmiesčiuose fiksavome itin nedidelius teigiamus ir neigiamus butų pardavimo kainų pokyčius, kurie lėmė simbolinį bendrą kainų lygio augimą. „Ober-Haus“ duomenimis, 2020 metų kovo mėnesio indekso reikšmės augimas sudarė tik 0,1% ir tai buvo mažiausias kainų augimas per pastaruosius 24 mėnesius.
„Nors esminių butų pardavimo pokyčių dar nefiksuojame, tačiau bendros nuotaikos rinkoje prastėja“, – pastebi „Ober-Haus“ atstovas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2020 metų kovo mėnesį vartotojų pasitikėjimo rodiklis šalyje sumažėjo 4 procentiniais punktais iki 0. Pastarąjį kartą žemesnis vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo užfiksuota 2018 metų gruodžio mėnesį ir tuomet sudarė minus 1. Didžiausios įtakos 2020 metų kovo rodiklio mažėjimui turėjo pesimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės. Šių metų kovo pabaigoje SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad sparčiai išaugo būsto kainų mažėjimą prognozuojančių dalis. Jeigu 2019 metų gruodį prognozuojančių, kad būstas pigs buvo tik 9%, tai šių metų kovą taip manančių dalis išaugo iki 40%.
„Akivaizdu, kad artimiausiais mėnesiais būsto rinkoje galime tikėtis didelio neapibrėžtumo. Pratęstas karantino laikotarpis gali sumažinti bendrą rinkos aktyvumą iki seniai neregėtų žemumų, kadangi esant karantinui didžioji dalis pirkėjų ir pardavėjų tiesiog negali arba nenori vykdyti aktyvaus nekilnojamojo turto pirkimo/pardavimo proceso. O smarkiai susitraukęs rinkos aktyvumas reiškia ir patikimų duomenų trūkumą, kuris dar labiau didins visos nekilnojamojo turto rinkos neapibrėžtumą bei skatins įvairias subjektyvias prognozes. Todėl aiškiau matyti, kaip būsto rinkos dalyviai sureagavo į pasaulį ir Lietuvą užklupusią viruso pandemiją, geriausiu atveju galėsime tik gegužės ar birželio mėnesiais – kuomet tikėtina baigsis karantino laikotarpis“, – teigia R. Reginis.
Pilna apžvalga su grafikais (PDF): OHBI apžvalga 2020 m. kovo mėn.
Naujienos
Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2026
Pristatome metinę Lietuvos (Vilniaus) nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2026, apimančią investicinių sandorių, biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Visa apžvalga (PDF): Metinė Lietuvos/Vilniaus NT rinkos apžvalga 2026 (anglų kalba) [dflip id="76660"][/dflip]
Keičiasi turto ir verslo vertinimo tvarka Lietuvoje
Nuo šių metų gegužės 1-os dienos įsigaliojo dar 2024 metais priimti Lietuvos Respublikos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymas. Jų pagrindu šiek tiek keičiasi turto ir verslo vertinimo sistema Lietuvoje. Svarbiausias pokytis tai – LR Finansų ministerijos iniciatyva sukurta Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – skaitmeninė erdvė, į kurią nuo gegužės 1-os dienos turi būti įkeliamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Pavyzdžiui, jei imate būsto paskolą ir užsisakėte turto vertinimą skirtą bankui, reikia žinoti, kad užsakytas vertinimas ne tik nukeliaus į kredito instituciją, bet ir bus patalpintas valstybinėje Vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje (VAIS). Kas yra VAIS? Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – tai valstybės sukurta duomenų bazė, kurioje bus kaupiamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Tai yra visuotinė duomenų bazė, į kurią suplauks visos Lietuvoje atliktos privalomojo vertinimo ataskaitos. Vertinimo ataskaita VAIS sistemoje bus saugoma 10 metų nuo jos pateikimo į VAIS dienos. Įstatymas įpareigoja vertintoją įkelti vertinimo ataskaitą į VAIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos parengimo dienos. Kada vertinimas keliamas į VAIS? Vertinimo ataskaitą privaloma įkelti į VAIS, jei ši ataskaita yra parengta remiantis Lietuvos…
„Ober-Haus“ pasiekė didžiausią apyvartą istorijoje: 24 proc. augimas ir stipri metų pradžia
[caption id="attachment_76315" align="aligncenter" width="2000"] Audrius Šapoka, Ober-Haus generalinis direktorius. Juditos Grigelytės („VŽ“) nuotr.[/caption] „Ober-Haus“ apyvarta pernai pasiekė 6,67 mln. Eur ir buvo 24 proc. didesnė nei 2024 m. Prie istoriškai rekordinio rezultato labiausiai prisidėjo sparčiai augęs gyvenamojo turto segmentas. Pilno spektro NT paslaugas teikianti „Ober-Haus“ pernai augo visose savo veiklos srityse. Bendrovės pajamos iš tarpininkavimo pirminėje būsto rinkoje didėjo 44 proc., o antrinėje – daugiau nei 30 proc. „Ober-Haus“ turto vertinimo paslaugų pajamos praėjusiais metais augo 30 proc., o komercinio turto paslaugų apimtys didėjo 5 proc. Iš viso kompanija Lietuvoje pernai suteikė 13,5 tūkst. paslaugų: tarpininkavo 1 tūkst. NT pardavimo ir 500 nuomos sandoriuose, taip pat atliko 12 tūkst. turto vertinimo ataskaitų, ekspertizių ir konsultacijų klientams. „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka komentuoja, kad nors pernai verslo aplinka buvo dėkinga visam NT sektoriui, kompanija daugelyje savo veiklos segmentų pranoko bendrą rinkos augimą. „Suaktyvėjusioje rinkoje pernai pas mus grįžo ankstesni klientai, lėmę didesnę dalį sandorių. Taip pat dažnai buvome pirmu pasirinkimu naujiems partneriams. Kita vertus, visą rinką pranokusį augimą lėmė ir mūsų investicijos į naujus objektų rinkodaros kanalus, technologijas bei efektyvesnius procesus“, – teigia A. Šapoka. Šiemet „Ober-Haus“ tikisi ne mažesnio augimo tempo jau įvertinus kovo įvykius Vidurio Rytuose, o papildomas investicijas…