Klaipėdos NT rinka: augimas, atkreipęs kitų miestų dėmesį

Visoje Lietuvoje aktyviais 2025-aisiais Klaipėdos nekilnojamojo turto rinka išsiskyrė gausiomis statybomis, augančia paklausa, sparčiu sandorių skaičiaus didėjimu ir į uostamiestį vis drąsiau žiūrinčiais kitų miestų plėtotojais, rodo NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ analizė. Potencialą po ilgesnės pertraukos Klaipėdoje pradėjo rodyti ir komercinio NT sektorius.

Registrų centro duomenimis, iš viso Klaipėdoje pernai įsigyti 3369 būstai (butai ir namai) arba 16,7 proc. daugiau nei 2024 m. Butų sandorių skaičius uostamiestyje per metus didėjo 16,5 proc. iki 3164 vnt. Namų rinka buvo daug seklesnė: parduoti 205 vienetai, bet tai buvo 19,2 proc. daugiau nei 2024 m.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, dar įspūdingesnius tempus Klaipėdoje rodė pirminė rinka, t. y. iš plėtotojų pernai mieste buvo įsigyta per 580 butų arba net 65 proc. daugiau nei 2024 m.

Bendrovės duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vidutinė Klaipėdos butų kaina siekė 1906 Eur/kv. m arba 10,9 proc. daugiau nei prieš metus. Toks metinis kainų pokyčių tempas Klaipėdoje kiek pranoko Vilnių (10,7 proc.), bet buvo nuosaikesnis nei Kaune (13,8 proc.).

Naujos statybos butų kaina, priklausomai nuo kambarių skaičiaus, rajono ir kitų faktorių, uostamiestyje šiuo metu svyruoja tarp 2000 ir 3800 Eur/kv. m, o senos statybos siekia 1000–3700 Eur/kv. m. Šiuo atveju didžiausios kainos būdingos renovuotuose pastatuose centrinėje miesto dalyje, o nerenovuotuose daugiabučiuose kvadratinio metro kaina siekia 1000–2400 Eur.

Proveržis gyvenamajame

„Ober-Haus“ Klaipėdos regiono vadovas Aurimas Petrikas komentuoja, kad 2025-uosius uostamiestyje galima vadinti proveržio metais: plėtojama vis daugiau naujų būsto projektų bei naujų etapų anksčiau išvystytuose sklypuose. Aktyvi rinka lėmė ir tai, kad būtent pernai įsivažiavo tie būsto projektai, kuriems anksčiau buvo sunku startuoti. Stipriai augantis sandorių skaičius, ypač naujo būsto segmente, buvo matomas nepaisant didėjančių kainų.

„Klaipėdoje paklausiausias išlieka senos statybos neįrengtas būstas, kuris dažnai įsigyjamas mažesne už vidurkį kaina sutvarkymui, įrengimui ir pardavimui. Tačiau seną būstą vejasi naujos statybos butai su daline apdaila: šiems projektams sekasi tikrai neblogai ir jie jau gali sau leisti nuosekliai kelti kainas nelėtindami pardavimo tempo“, – tvirtina A. Petrikas.

Aktyvią pirminės rinkos plėtrą Klaipėdoje iliustruoja nauji statybų etapai tokiuose projektuose kaip „Arimų žiedas“, „Bastionų namai“, „Pušyno rezidencijos“, „Klaipėdos Holivudas“, „Memelio miestas“, „Teatro namai“, „Liepų terasos“, „Danės krantas“, „Parko pakrantė“ ir „Dvaro slėnis“. Be to, pirmuosius darbus plėtotojai pradėjo projektuose „Jūros 1“, „Baltijos panorama“, „Miško jūra“ ir „City10“. Nauja plėtra pastaruoju metu koncentruojasi centre ir senamiestyje.

„Teigiamu signalu rinkai tampa ir tai, kad į Klaipėdą vis drąsiau ateina kitų miestų plėtotojai. Pavyzdžiui, bendrovė „Eriadas“ jau turi ne vieną sėkmingą pardavimų istoriją uostamiesčio naujo būsto rinkoje. Tarp sparčiausiai augančių ir pirkėjų dėmesį sutelkiančių kvartalų išsiskiria „Memelio miestas“, „Bastionų namai“, „Trinyčių rezidencija“, o kiek toliau nuo centro aktyvumą rodo tokie projektai kaip „Dvaro slėnis“, „Danės krantas“, „Klaipėdos Holivudas“, „Liepų terasos“, „Saulės butai“ ir kt. Didėjanti pasiūla pirminėje rinkoje formuoja naują kainų lygį – Klaipėdoje nestebina ir 3.000 Eur/kv. m kaina, o augant pirminės rinkos sandorių skaičiui, tikėtina, kad kainos didės ir šiemet“, – kalba A. Petrikas.

Jo vertinimu, antroje metų pusėje iki 10 proc. mažėsiantis minimalaus pradinio įnašo pirmam būstui reikalavimas prisidės prie tolesnio rinkos aktyvumo visoje Lietuvoje, įskaitant Klaipėdą. Tačiau A. Petrikas atkreipia dėmesį, kad kartu griežtinamos sąlygos perkant antrąjį būstą, kuriuo pajūrio krašte garsėja Palanga ar Šventoji.

„Tiesa, pastaruoju metu vis dažniau kalbama, kad dalis gyventojų parduoda antrąjį būstą Lietuvoje ir investicijas nukreipia į Pietų Europos šalis – ši kryptis ypač ryški Palangos rinkoje, kurioje didelė dalis turto yra antras būstas. Lietuvių sentimentas būstui pietų Europos šalyse šiek tiek juntamas, tačiau didesnio poveikio rinkai neturi, o plėtotojai naujų statybų apsukų pajūryje ir toliau nemažina. Tad antrojo būsto finansavimo pokyčiai Klaipėdos kraštui didelio poveikio, tikėtina, nesukels“, – komentuoja A. Petrikas.

Savo ruožtu nuomos segmente „Ober-Haus“ Klaipėdoje fiksuoja aiškų pasiūlos stygių, kuomet, A. Petriko teigimu, rinka tapo priklausanti nuomotojams. Pastarieji, nuosekliai keldami nuomos kainas, pakankamai greitai ir nesunkiai randa nuomininkus. Per pastaruosius metus butų nuomos kainos augo apie 4–5 proc. ir priartėjo prie 11 Eur/kv. m.

„Klaipėdoje vyrauja butų nuomos rinka, o namų nuomai kategorijos praktiškai nėra. Įdomu ir tai, kad uostamiestyje studentams užtenka universitetų bendrabučių, tad nuomos rinką augina darbuotojai ir kiti nuomininkai. Savo ruožtu Palangoje nuoma iš esmės yra tik sezoninė ir trumpalaikė, o tai tinkamai neatspindi ilgalaikių kainų tendencijų“, – pasakoja „Ober-Haus“ atstovas.

Atgimimo ženklai komercinio NT rinkoje

Bendrovė pastebi, kad po dešimtmetį trukusios vangios plėtros, teigiamus signalus pastaraisiais metais ėmė rodyti ir komercinio NT sektorius. Jam dėmesį taip pat pradėjo rodyti ir Vilniaus ar Kauno NT plėtotojai bei investuotojai. Tiesa, daugiausia aktyvumo kol kas yra toliau nuo senamiesčio.

„Matomiausia komercinio NT tendencija Klaipėdoje yra prekybiniai sandėliai, vadinamieji „stock-office“, kurie uostamiestyje susidomėjimo ir plėtros sulaukė kiek vėliau nei Vilniuje ar Kaune. Biurų segmente prieš keletą metų stebėjome nuomos sandorius „iš popieriaus“ dar vykstant statyboms, buvo kilęs tam tikras ažiotažas dėl vėjo jėgainių parką galbūt projektuosiančių ar aptarnausiančių užsienio kompanijų, tačiau pernai visa tai priblėso. O prekybinių, maitinimo ir paslaugoms skirtų patalpų segmente ryškus „auksinis trikampis“ tarp „Akropolio“, arenos ir baseino – čia didžiausi gyventojų srautai, ypač savaitgaliais“, – komentuoja A. Petrikas.

Jo vertinimu, kitas ryškesnis „trikampis“ formuojasi Tilžės gatvėje link Jakų žiedo, kur pirmiausia plėtojami sandėliavimo, administravimo, prekybos ir paslaugų objektai. Pavieniai didesni sandoriai ar komercinio NT objektai taip pat įgyvendinami Klaipėdos LEZ ar prieš laisvąją zoną esančiame „Pramonės logistikos parke“ Klaipėdos rajone.

„Žinoma, nors plačiąja prasme Klaipėdos komercinio NT rinkoje ledai buvo pralaužti ir ateinantis dešimtmetis nuteikia optimistiškai, akis tebebado senamiestis, kur ir toliau užsidaro vis dar nemažą pėsčiųjų praeinamumą turinčios kavinės ir restoranai ir kur pilna laisvų patalpų nuomai bei pardavimui. Verslas iš senamiesčio faktiškai persikėlė į kitas zonas, o tai galbūt prisideda prie tolesnio spaudimo su automobiliais susijusiai infrastruktūrai. Pavyzdžiui, bet kokios patalpos bet kur mieste šiandien išnuomojamos tik su sąlyga, kad bus galimybė statyti transporto priemones“, – dėsto A. Petrikas.