Kauno būsto rinka: greičiausiai šalyje augusios kainos nėra atsitiktinumas

„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2025 m. butų kainos išaugo 13,8 proc., o toks pokytis buvo ryškiausias tarp Lietuvos didmiesčių. Prie šio rezultato prisidėjo ribota naujo būsto pasiūla, ūgtelėjusi aukštesnės klasės projektų dalis ir senos statybos namų renovacija.
Registrų centras skelbia, kad per 2025 m. Kaune iš viso buvo įsigyti 5174 butai ir 803 namai – atitinkamai 14 proc. ir 23 proc. daugiau nei 2024 m.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, vidutinė butų pardavimo kaina Kaune 2025 m. pabaigoje siekė 2071 Eur/kv. m ir buvo 13,8 proc. didesnė nei prieš metus. Toks kainų pokytis pernai buvo didžiausias Lietuvoje. Palyginimui, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butai per praėjusius metus brango 10-11 proc.
Bendrovės duomenimis, tipinių senos statybos butų kaina gyvenamuosiuose rajonuose, priklausomai nuo įrengimo, vietos, pastato būklės ir kt., Kaune šiuo metu dažniausiai svyruoja tarp 1400-2400 Eur/kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kainos gyvenamuosiuose rajonuose siekia apie 2300-3000 Eur/kv. m. Prestižiniuose rajonuose, centrinėje miesto dalyje ar senamiestyje butų pardavimo kainos gali siekti ir 4000-5000 Eur/kv. m.
Ribota pasiūla
„Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas komentuoja, kad sparčiausiai šalyje pernai brangę butai laikinojoje sostinėje nėra atsitiktinumas, o tokį rezultatą lėmė didėjančios statybos darbų sąnaudos, griežtėjantys reikalavimai ir kitos priežastys.
„Kaune vis dar trūksta kokybiško naujo būsto patogiose vietose, ypač 2-3 kambarių butų, tad paklausa šiuo metu gerokai viršija pasiūlą. Pavyzdžiui, pastatytų butų skaičius Kaune mažėjo dvejus metus iš eilės“, – kalba S. Šarauskas.
Tarp Kauno specifikos jis mini gyventojų mėgstamas alternatyvas užmiestyje, pirmiausia Kauno rajone, kur žmonės stato kotedžus ir namus, gauna daugiau erdvės, nuosavos žemės ir žemesnes kainas. Kauno rajono plėtra prisideda prie to, kad pačiame mieste gyventojų skaičius pastaruoju metu net šiek tiek sumažėjo, o tai galbūt slopina naujo būsto plėtotojų entuziazmą ir, atitinkamai, pasiūlą.
„Nors matome ir nemažai žmonių, kurie būna „atsikandę“ rajono ir vėl žvalgosi erdvesnių butų centre, tikėtina, kad būtent ši Kauno regiono specifika lemia mažesnius naujos statybos tempus mieste nei jie galėtų būti. Manau, kad Kaunas turėtų stengtis sudaryti geresnes sąlygas pačiame mieste plėtoti šeimoms ir vidurinei klasei patrauklų būstą, nes didysis kraustymasis į pakaunę jau kuria politinę ir ekonominę įtampas, o Kauno rajonas virsta sparčiausiai augančia šalies savivaldybe“, – komentuoja S. Šarauskas.
„Ober-Haus“ atstovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pernai Kauno naujo būsto fondą pasiekė santykinai didesnis kiekis aukštesnės klasės projektų paupyje ir centrinėje miesto dalyje, o tai prisidėjo prie išsiplėtusio būsto kainų intervalo.
„Pati Kauno rinka išlieka aktyvi. Mieste ir toliau turėtų dominuoti antrinės rinkos pardavimai, nors matome, kad plėtotojai po kelių metų pauzės vėl grįžta į rinką su naujais projektais. Šiuo metu paklausiausi yra 2-3 kambarių butai (45-70 kv. m), racionalūs išplanavimai, didesni balkonai ar terasos, sandėliukai, parkavimo vietos. Pirkėjams svarbiausia patogi kasdienė logistika, žaliosios erdvės, uždaras, saugus kiemas, infrastruktūra vaikams, mažos išlaikymo sąnaudos. Vis labiau vertinama ir emocinė projekto pusė – žmonės nori gyventi ne „miegamajame rajone“, o aplinkoje, kurioje gera būti, sportuoti, bendrauti, auginti vaikus“, – apžvelgia S. Šarauskas.
Kas statoma ir kokios perspektyvos
„Ober-Haus“ duomenimis, naujos statybos segmente Kaune pasiūlą palaiko tokie ne vienus metus etapais plėtojami projektai kaip „Piliamiestis“, „Nemunaičiai“, „Kaunorama“, „Pušų apartamentai“ ar „Namučiai“. Prie jų šiemet prisidės jau statomi arba suplanuoti „Matau Kauną“, „Radio city“, taip pat „Ąžuolyno uoksai“ projektas Šančiuose. Šis kompleksas, S. Šarausko nuomone, vertas atskiro dėmesio kaip naujų tendencijų Kaune atspindys.
„Visų pirma, „Ąžuolyno uoksai“ toliau keičia Šančių standartą: iš pereinamojo, bet kainomis patrauklaus rajono ši miesto dalis virsta vis įdomesne viduriniajai klasei, jauniems profesionalams ir šeimoms. Unikalus sprendimas yra suplanuotas baseinas daugiabučių kvartale“, – kalba S. Šarauskas.
Apskritai visame mieste jis pastebi augantį pirkėjų reiklumą, didėjančius lūkesčius gyvenimo kokybei, saugumo sprendimams, techniniams aspektams, aplinkai.
„Visa tai rodo, kad kauniečiams vis svarbesnis nebe vien ploto ir kainos santykis, o kasdienis komfortas, susisiekimas pėsčiomis, bendruomeniškumas. Gyventojai turi lūkestį, kad nauji kvartalai bus ne tik gyvenamieji, bet virs visavertėmis miesto dalimis su paslaugomis, darbo vietomis bei viešomis erdvėmis. Be minėtų projektų, panašią kryptį Kaune turėtų pasiūlyti ir Minkovskių g. numatytas „Tesonet“ grupės kvartalas su verslo centru, viešbučiu ir butais“, – pasakoja „Ober-Haus“ atstovas.
Tarp šiuo metu aktyviau plėtojamų ir tolesnį potencialą išlaikančių Kauno rajonų jis mini Vilijampolę, Žemąją Fredą ir palei upę besidriekiančią buvusią „Kauno grūdų“ teritoriją. Pačiame mieste ateityje galima įžvelgti plėtrą Naujamiestyje, taip pat konversijų potencialą pramoninėse „Volfas Engelman“ ar „Stumbro“ teritorijose, analizuojamas ir Aleksotas.
„Dar ilgesnėje perspektyvoje nebūčiau nustebintas ir dėmesiu Jonavos gatvei palei Neries pakrantę. Tam reikėtų labai didelių investicijų, konversijos, kompleksinio gyvenamųjų ir pramoninių zonų įveiklinimo, tačiau tai jau dabar yra ilga, patraukli ir gamtos potencialą turinti erdvė“, – svarsto S. Šarauskas.
Nuomos lubos
Nuomos rinkoje „Ober-Haus“ specialistai pernai fiksavo 9 proc. metinį kainų augimą. Kvadratinio metro nuomos kaina Kaune šiuo metu vidutiniškai siekia apie 12 Eur/mėn.
Dviejų kambarių buto nuomos kaina gyvenamuosiuose Kauno rajonuose šiuo metu sudaro 360-600 Eur/mėn., o centrinėje miesto dalyje – 420-800 Eur/mėn. Nuomos segmente S. Šarauskas jau įžvelgia tam tikras lubas, kurias toliau stiprina nebeaugantis miesto gyventojų skaičius.
„Nuomos rinka turėtų išlikti stabili. Pasiūloje apie 500 butų ir nuomininkai turės iš ko rinktis. Nors nuomotojai turi nemažą kainų lūkestį, klientai juos vis dažniau „nuleis ant žemės“, – vertina S. Šarauskas.
Jo duomenimis, Kaune nuomai patraukliausi išlieka 2 kambarių butai, juos seka 1 kambario būstai. Tradiciškai didžiausias nuomos aktyvumas susijęs su studentais vasaros pabaigoje ir rudenį.
Naujienos
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…
2025 metais plėtotojai pastatė dvigubai mažiau nei pirkėjai nupirko
[caption id="attachment_75028" align="aligncenter" width="1920"] „Užupio personos“ nuotr.[/caption] 2025 metais Lietuvos būsto rinka pasižymėjo itin sparčiai augusiomis būsto pardavimo apimtimis tiek antrinėje, tiek ir pirminėje rinkoje. Ypač spartus atsigavimas fiksuojamas didmiesčių pirminėje rinkoje, kuomet pirkėjai itin aktyviai pirko naujos statybos butus tiek pastatytuose, tiek ir pradedamuose statyti daugiabučiuose, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Lyginant faktiškai pastatyto ir pirminėje rinkoje realizuotų butų skaičius, tai didžiausiu disbalansu 2025 metais pasižymėjo šalies sostinė. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 2.787 butus arba 8% daugiau nei 2024 metais. Tuo tarpu sostinės pirminėje butų rinkoje per metus iš viso buvo realizuota virš 5.700 butų arba 82% daugiau nei 2024 metais. „Vadinasi, plėtotojai faktiškai pastatė dvigubai mažiau nei fiksuojamas būsto poreikis. Kadangi projektų planavimo ir statybų procesas yra ilgas ir dažnu atveju trunka ilgiau nei planuota, turime situaciją, kuomet staigiai atsigavus rinkai, plėtotojai tiesiog fiziškai negali patenkinti tokios paklausos poreikio“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Ir tokia situacija yra nepalanki tiek pirkėjams, tiek ir plėtotojams. Pirkėjai turi per menką būsto pasirinkimą bei sparčiai augančias kainas, o plėtotojai negali pilnai išnaudoti rinkos potencialo. Intensyviausia plėtra gyvenamuosiuose rajonuose, o butų plotas išlieka stabilus Plėtotojai per 2025 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 16-oje Vilniaus…