Dėl žemesnio kainų lygio ekonominės klasės būstas išlaiko savo patrauklumą

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 metų birželio buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,7% (2023 metų birželį metinis augimas siekė 9,1%).

2023 metų liepos mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai užfiksuotas 0,3%, 0,4%, 1,4% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.557 Eur (+7 Eur/m²), 1.729 Eur (+6 Eur/m²), 1.093 Eur (+15 Eur/m²)  ir 1.066 Eur (+8 Eur/m²). Klaipėdoje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.603 Eur.

Per metus (2023 metų liepos mėnesį, palyginti su 2022 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,4%, Kaune – 7,0%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 5,1% ir Panevėžyje – 4,0%.

„Nors šių metų liepa būsto rinkoje pasižymėjo žemu rinkos aktyvumu, tačiau tai neturėjo neigiamos įtakos butų pardavimo kainoms. Ypač tai matoma nagrinėjant pigiausio būsto segmentą, kuris dėl mažesnių kainų šiuo metu sulaukia didelio dėmesio iš nuosavo būsto ieškančių pirkėjų.

Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų liepos mėnesį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, Lietuvoje įsigyta 24% mažiau senesnės statybos butų (Klaipėdoje – 8%, Kaune – 26%, Vilniuje – 30%, Šiauliuose – 34%, Panevėžyje – 35% mažiau). Jeigu žvelgti į 2023 metų aktyvumo rodiklius, tai prastesnis rezultatas šalyje buvo fiksuojamas tik sausio ir vasario mėnesiais, kuomet būsto rinkos aktyvumas įprastai būna savo žemiausiame taške. Tačiau žvelgiant į ilgesnį laikotarpį, tai pastarąjį kartą toks žemas liepos aktyvumo lygis senesnės statybos butų segmente buvo užfiksuotas tik 2012 metais.

Net ir pastebimai smuktelėjęs būsto rinkos aktyvumo lygis, šių metų liepą neturėjo neigiamos įtakos būsto pardavimo kainoms, priešingai, buvo fiksuojamas nedidelis jų augimas. Viena iš priežasčių, tai išliekanti aukšta pigiausio būsto paklausa šiandieninėje rinkoje. Aukštų palūkanų ir rekordinių butų pardavimo kainų aplinkoje nemaža dalis potencialių būsto pirkėjų priversti dairytis pigesnio būsto, t. y. mažinti savo lūkesčius ir ieškoti mažiau kokybiško būsto. Dažniausiai tai būna butai tipiniuose senos statybos daugiabučiuose miestų gyvenamuosiuose rajonuose, kurie ir sudaro didžiausią būsto rinkos dalį. Analizuojant šiais metais šalies didmiesčiuose sudaromus sandorius, matyti, kad tokio būsto pardavimo kainos ir toliau buvo linkusios po truputį augti. Pavyzdžiui, sostinėje didžiausio susidomėjimo sulaukia senos statybos 2-3 kambarių butai gyvenamuosiuose rajonuose, kurių įsigijimo kaina pastaruoju metu dažniausiai sudaro 1.500-2.500 Eur/kv. m. Tačiau jeigu tai yra naujai įrengtas butas geros būklės senos statybos daugiabutyje (pvz., namas yra nesenai rekonstruotas), tai pirkėjai gali sumokėti ir 3.000 Eur/kv. m. Tuo tarpu Kaune už tokį būstą šiuo metu pirkėjai dažniausiai moka 1.200-1.800 Eur/kv. m, o Klaipėdoje – 1.000-1.700 Eur/kv. m. Tačiau jeigu tai gerai įrengtas butas, pardavimo kaina šiuose miestuose gali siekti ar net viršyti ir 2.000 Eur/kv. m.

Nors butų pardavimo kainos brangesniame didmiesčių būsto segmente (arčiau centrinės miesto dalies ar naujesnės statybos daugiabučiuose) pastaruoju metu iš esmės išlieka stabilios, tačiau tokio būsto pirkėjai turi daug geresnes galimybes derėtis dėl jų pardavimo kainos. Kuomet būstas kainuoja ne vieną šimtą tūkstančių eurų, tokio būsto pardavėjas supranta, kad potencialus pirkėjas turi pigesnio (mažiau kokybiško) būsto įsigijimo alternatyvą. Todėl pastebimai sulėtėjus būsto rinkai, brangesnio būsto pardavėjai, skirtingai nuo pigesnio būsto pardavėjų,  daug dažniau linkę sumažinti pardavimo kainą“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.