Salininkuose, Vilniuje, užbaigtas dvibučių namų projektas „Salininkų alėja“, kurio pardavimus vykdė Ober-Haus. Tai uždaras 18 A++ energinės klasės namų kvartalas. Statybos pradėtos 2024 m. pavasarį, o tų pačių metų pabaigoje visi namai buvo pastatyti. 2025 m. pradžioje pradėjus aktyvius pardavimus, projektas sulaukė pirkėjų susidomėjimo.

Projekte buvo siūloma rinktis namus su daline apdaila arba pilnai įrengtus. Didesnė dalis sandorių sudaryta būtent dėl pilnai įrengtų namų. Pasak Ober-Haus gyvenamojo NT ekspertės Jolantos Iselionienės, pilnos apdailos variantas apėmė ne tik atliktą vidaus apdailą, bet ir įvairius vidaus inžinerinius ir lauko gerbūvio sprendimus. Iki detalių apgalvoti išplanavimo sprendimai ir pilna vidaus įrengimo komplektacija suteikė galimybę įsikelti iš karto, kas, pasak ekspertės, tampa vis svarbesniu kriterijumi pirkėjams.

Ober-Haus gyvenamojo NT ekspertė Katerina Kempa pažymi, kad pardavimų tempui reikšmingą įtaką turėjo ekspozicinių namų įrengimas. Pasak jos, pirkėjai galėjo gyvai apžiūrėti erdves, įvertinti naudojamas medžiagas ir geriau suprasti būsto išplanavimą, o tai padėjo greičiau priimti sprendimus.

Vienu iš projekto privalumų tapo pilnai įrengta kvartalo infrastruktūra. Užbaigus namų statybas, teritorijoje buvo įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų sistema, gatvės apšvietimas, o visas kvartalas aptvertas.

Ober-Haus komanda rūpinosi koncepcijos formavimu, pardavimo strategija bei jos įgyvendinimu – nuo pirkėjų konsultacijų iki notaro procedūrų. „Mūsų tikslas buvo sukomplektuoti įperkamus namus, o pirkėjams aiškiai perteikti skirtingų įrengimo pasirinkimų vertę ir padėti priimti racionalius sprendimus“, – teigia J. Iselionienė.

Projekto plėtotojas – UAB Astirex

Darius Tumas, „Ober-Haus“ vyresnysis investicinių projektų konsultantas

Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios.

Šie metai ir antra 2024-ųjų pusė komercinio NT investicinių sandorių rinkoje atrodo kaip atsispyrimas nuo dugno. Nors užsienio investuotojų ir biurų segmento aktyvumas išlieka menkas, visą rinką augina vietos žaidėjai, mažesnių palūkanų fone investicijoms vėl atradę komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos komercinio NT investicijų rinką vadinti pilnai atsigavusia vis dar būtų drąsu, tačiau statistika nuteikia pozityviai bei sufleruoja apie platesnius reiškinius.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 m. pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto už 183 mln. Eur – beveik dukart daugiau nei prieš metus ir gana netoli visų 2024-ųjų rezultato. Beveik pusė šios sumos – 86 mln. Eur – buvo išleista prekybinės paskirties objektų įsigijimui, o trečdalis skirta jau kurį laiką stipriai atrodančiam sandėliavimo ir gamybinių pastatų segmentui.

Rinką džiugina ne vien klasikinės stabilų pajamų srautą generuojančios, bet ir ilgalaikės, vystymui skirtos investicijos. Tarp ryškiausių tokių pavyzdžių – vieno investicinio fondo už daugiau kaip 12 mln. Eur įsigytas Mykolo Romerio universiteto pastatų kompleksas Antakalnyje. Ši investicija svarbi kaip solidaus investuotojo pasitikėjimo Lietuvos NT rinkos ateitimi išraiška.

Visgi optimizmą riboja du svarbūs faktoriai: vis dar seklus biurų segmentas ir, ko gero, ilgesniam laikui pasitraukę užsienio investuotojai. Daugybę metų visos komercinio NT rinkos varikliu buvę biurai susiduria su vangia nuomininkų plėtra ir didele naujo ploto pasiūla šalies sostinėje, nors pavieniai sandoriai ir tebevyksta. Savo ruožtu užsienio investuotojai, anksčiau nuolat sudarę daugiau kaip pusę rinkos, nuo karo pradžios vis mažino susidomėjimą, o pirmą 2025-ųjų pusmetį jų sandorių dalis siekė rekordiškai mažus 10 proc.

Tačiau apibendrinus pastaruosius kelis pusmečius, galima drąsiai teigti, kad investuotojai sugrįžta į komercinį NT. „Ober-Haus“ klientų teigimu, investavimo strategijos pokyčius lemia sumažėjusi pinigų kaina, atitinkamai susitraukęs obligacijų ir sutelktinio finansavimo pajamingumas, prisitaikymas prie geopolitinės situacijos ir išaugusi grąža iš komercinio NT. Panagrinėkime tai išsamiau.

Kaip žinoma, didžioji dalis mus gatvėse supančio įvairiausio dydžio komercinio nekilnojamojo turto objektų priklauso ne jame veikiantiems verslams, o finansiniams investuotojams – įvairiems fondams, specializuotoms įmonėms, fiziniams asmenims ar jų grupėms ir kt. Ne paslaptis ir tai, kad į komercinį NT nuosavų lėšų investuojama paprastai tik tiek, kiek „reikia“ bankams, t.y. trečdalį objekto vertės ar dar mažiau. Toks investavimas su svertu (pvz., banko paskola) mažesnės rizikos atvejais šiuo metu nusistovėjusį 7–8 proc. metinį pajamingumą realybėje dažniausiai pastumia į dviženklę nuosavo kapitalo dalies uždarbio zoną.

Tiesa, šią tendenciją kuriam laikui buvo sujaukęs nuo 2022 m. sparčiai išaugęs ir 4 proc. ribą pasiekęs Euribor. Bendrai išaugusios palūkanos kartu su banko marža tirpdė kone visą investicijų pajamingumą. Be to, turto savininkai tuomet nebuvo linkę drastiškai sumažinti parduodamų objektų kainų. Šios priežastys didžiąja dalimi lėmė investicijų į komercinį NT sumažėjimą. Tačiau nuo 2024-ųjų pradžios sparčiai mažėjančios ir, dar svarbiau, stabilizaciją signalizuojančios palūkanos investavimo su svertu modelį vėl daro itin patraukliu.

Kita vertus, pinigai iš rinkos minėtu laikotarpiu niekur nebuvo dingę, tiesiog investuotojai rado alternatyvų: vieni rinkosi NT užsienyje, o kiti – išpopuliarėjusius obligacijų ir sutelktinio finansavimo pasiūlymus. Veikė paprasta matematika – kam „žaisti“ su vienženkle tapusia grąža iš NT, kai minėti instrumentai ėmė siūlyti 10–14 proc.? Visgi dabar atrodo, kad šis susižavėjimas blėsta: obligacijų ir sutelktinio pelningumas koreguojasi žemyn kartu su palūkanomis visose kapitalo rinkose. O kai kurios garsiau nuskambėjusios nesėkmės istorijos, susijusios ir su NT vystymo finansavimu, gali toliau vėsinti entuziazmą.

Galiausiai – geopolitika. Sunku ginčytis, kad ji išgąsdino ne tik užsienio, bet ir Lietuvos investuotojus.  Tačiau lietuviai praėjus metams kitiems nuo karo pradžios, jau drąsiai investuodavo į tuo metu keliais procentais pelningesnes Lietuvos objektus finansuojančias obligacijas. Paradoksalu tai, kad karo atveju – kuris savo metu investuotojų buvo nurodomas kaip pagrindinė atsitraukimo iš komercinio NT priežastis – įsipareigojimų lygiai taip pat neįvykdytų ir kiti NT projektus Lietuvoje obligacijomis ar sutelktinėse platformose finansavę skolininkai. Paprastai kalbant, panašu, kad investuotojai jau kurį laiką yra apsipratę su nepatogia mūsų kaimynyste ir tiesiog ieško didžiausios grąžos.

Žinoma, sustiprėjusiai rinkai vis dar trūksta užsienio investuotojų, kurie didintų konkurenciją ir likvidumą. Tam tikra prasme dabartinė padėtis primena laikus aplink įstojimą į ES ir NATO, kai mus užsieniečiai pamažu atrado dėl kelis kartus didesnio pelningumo, atsvėrusio pradinį nerimą. Dabar vėl aukštesniu uždarbiu naudojasi regioną išmanantys vietiniai investuotojai, randantys gerų investicinių galimybių su patraukliu pajamingumu.

Jau artimiausiais mėnesiais pietinėje sostinės senamiesčio dalyje bus užbaigtas vienas laukiamiausių NT projektų – kompleksas „Vilniaus Džiazas“ K. Vanagėlio gatvėje su 60 išskirtinių butų, šiuolaikiniams poreikiams pritaikytu unikaliu tarpukario administraciniu pastatu, rašytojo Ričardo Gavelio vardo skveru, naujais ryšiais tarp istorinių rajonų ir unikalia emocija.

„Vilniaus Džiazo“ istorija prasidėjo dar 2021 m. vasarą, senosiose „DoArchitects“ studijos patalpose Senamiestyje. Tuomet kompleksas tarp K. Vanagėlio ir Drujos gatvių dar turėjo kodinį pavadinimą „Vanagėlio namai“, tačiau susitikimai posėdžių kambariui architektų pritaikytoje pirtyje, legendinį Pylimo g. skvero kiaušinį iš užupiečių kadaise aukcione įsigijusio plėtotojo Gedimino Tursos patirtis prestižinio būsto segmente bei meniška siela ir begalė kitų detalių darė šį projektą tiesiog kitokiu.

Todėl nenuostabu, kad šiam kompleksui iškart prigijo „Ober-Haus“ komandos sugalvotas „Vilniaus Džiazo“ pavadinimas. „Viena vertus, tai buvo tarsi duoklė visai Ričardo Gavelio kūrybai ir konkrečiam romanui, pasakojančiam apie jaunų vilniečių prasmės paieškas. Kita vertus, visa projekto komanda nuolat „džiazavo“ ieškodama to, kas būsimiems gyventojams sukurs laikui nepavaldų išskirtinumą”, – pasakoja Sandra Grinkienė, Ober-Haus NT projektų vadovė.

Tad projektavimo metu čia ne kartą koreguoti išplanavimai, išėjimai į terasas, elegantiškojo tarpukario pastato kaimynystė, butų įrengimo sprendimai ir daugybė kitų detalių. Apskritai, ko gero, visi šio projekto metu su G. Tursa susidūrę žmonės patvirtins, kad „Vilniaus Džiazas“ kurtas galvojant pirmiausia apie kokybišką, komfortišką, nesenstančią, išdidžią kasdienybę. Tai lėmė improvizacijas jos ieškant.

Visgi kaip ir džiazo muzikoje, kur improvizacija nesikėsina į struktūrą ar akordų sekas, tam tikri dalykai liko nekintantys ir „Vilniaus Džiaze“. Visų pirma tai – naujuose būsto projektuose itin retai sutinkamos net 4,4 m aukščio lubos ir 4 m aukščio langai.

„Tokios lubos visų pirma yra jausmas, emocija, erdvė svajoti. Tai didybė, kažkuo primenanti bažnyčią. Tokių butų pirkėjai skaičiuoja ne šiek tiek didesnes šildymo sąskaitas. Jie svarsto, kad turėdami daugiau erdvės svajonėms ar idėjoms, jie galės daugiau uždirbti. Tad nebijokime svajoti“, – yra sakęs projekto plėtotojas G. Tursa.

Kitas nepajudinamas „Vilniaus Džiazo“ elementas buvo apdailos medžiagų kokybė ir technologijos. Čia pirmiausia „grojo“ plėtotojo patirtis: tokius projektus kaip „Senamiesčio dominija“, „Sapiegos dominija“, „Gaono 8“, „Embassy House“ ar „Pliaterių rūmai“ išplėtojęs G. Tursa iš ilgamečių jų gyventojų iki šiol girdi padėkas už nesenstančius, iki smulkmenų apgalvotus namus.

„Kad ir kokio projekto besiimčiau, mano devizas: daryk kaip sau. Todėl „Vilniaus Džiaze“ nėra kompromisų kokybei. Man svarbu, kad mūsų statomi namai būtų tvarūs, kuo mažiau pavaldūs laikui, estetiški, kad juose gyvenančios šeimos jaustųsi gerai ir patogiai. Iš visų jėgų stengiuosi, kad mano projektai turėtų ilgalaikę vertę – tokią, kokią šiandien turi senoviniai protėvių statiniai“, – savo darbo filosofija dalijasi G. Tursa.

Džiazuojanti aplinka

Atskiros istorijos yra verti tiek išlikę istoriniai „Vilniaus Džiazo“ komplekso pastatai, tiek ir sklypas su kaimyniniais kvartalais. Kalbant apie juos, kompleksas plėtojamas bankininko, filantropo ir vizionieriaus Juozapo Montvilos prieš daugiau kaip šimtmetį išplėtotos Rasų kolonijos kaimynystėje. Tai – unikalus istorinis Vilniaus priemiestis, kuriame susipynęs perimetrinis užstatymas, laisvas planavimas, miesto vilos ar akmeniniai grindiniai.

Dar anksčiau šioje ir kaimyninėse teritorijose buvo grafams Čapskiams priklausę parkai ir sodai, tarp dabartinių Lapų ir Vanagėlių gatvių – baronų fon Renė dvaras su angliško stiliaus parku. „Vilniaus Džiazo“ projekto vadovaujančios architektės, „Do Architects“ studijos vienos įkūrėjų Andrės Baldišiūtės teigimu, ši prestižinė teritorija nepelnytai užmarštin ėmė grimzti tik sovietmečiu, kuomet aplink po karo nustekentą Senamiestį buvo patogu steigti gamyklas ir kitą centrams šiandien nebūdingą infrastruktūrą. Rajonų ryšius toliau karpė ir prieš beveik du dešimtmečius čia nutiesta plati Drujos gatvė.

„Laimei, miesto požiūris į centrą jau yra pasikeitęs, tad „Vilniaus Džiazas“ kartu su čia įrengiamu skveru, pėsčiųjų ir dviračių takais ar jaukia komercine gatvele pratęsia ir net išplečia faktinį Senamiestį, atkurdamas kadaise nukirptus jo ryšius su Rasų ir kitais rajonais“, – sako A. Baldišiūtė.

Dar viena džiazo melodija nuskambėjo archeologinių tyrimų metu. 2022 m. vasarą vykdant archeologinius tyrimus „Vilniaus Džiazo“ sklype atrastas tikras lobis: apie 500 vnt. XV-XX a. nukaldintų monetų, taip pat Žygimanto Augusto ir retos keturių grašių bei obolų monetos. Aptiktos ir trys paauksuotos, aukščiausią audinių kokybę liudijančios plombos su Anglijos valdovų Tiudorų dinastijos herbu. Archeologų teigimu, tikėtina, kad šie radiniai į sklypą pateko daugiausia XVI amžiuje vilniečiams ėmus gruntu užpilti gyvenimui nepatogią natūralią griovą tarp aukštų šlaitų, kurioje vėliau buvo įsteigti sodai ir dvaras.

Nors ši sklypo istorijos dalis jau perduota Lietuvos nacionaliniam muziejui, dalis ne ką mažiau įdomaus paveldo išliko ir netgi prisikėlė naujam gyvenimui. Tai – pravažiuojantiems Drujos gatve ilgus dešimtmečius akis badęs, tačiau šiandien didybę jau atgavęs tarpukario architektūros perlas, buvęs Lenkijos visuotinio vartotojų kooperatyvo „Społem“ Vilniaus skyriaus valdybos administracinis pastatas. Jį 1926-1936 m. suprojektavo ir pastatė vilnietis inžinierius-architektas Wacław Syrtowt. Pastato fasadai pasižymi venecijietiškais langais, dekoratyviais frontonais ir santūria tarpukario stilistika.

Už šio pastato tvarkybos darbus atsakinga bendrovė „Ekstra Statyba“, anksčiau dirbusi tokiuose objektuose kaip Sapiegų rūmai, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Medininkų pilis, Užutrakio dvaras, Vilniaus gynybinės sienos bastėja ir kt., čia profesionaliai restauravo autentišką laiptinę su originalia konfigūracija, keramines grindų plyteles, senųjų venecijietiškų langų rėmus, plienines apsaugines vidaus langines, krosnių apdailą, turėklų žymes ir kitus paveldosauginius elementus. Tad elegantiškasis pastatas jau dabar po truputį kviečia su dalimi šios atgijusios istorijos susipažinti iš išorės, o kitąmet dar daugiau autentiškų vidinių detalių savo darbuotojams ir vilniečiams galės parodyti būsimieji nuomininkai.

Džiazas projekto prieigose jau netrukus galės skambėti – tiesiogine ar perkeltine prasme – ir komplekse pradedame įrengti Ričardo Gavelio skvere. Čia „Bauland“ studija net 6 metrų aukščio reljefo skirtumu išsiskiriančioje erdvėje suprojektavo funkcionalią viešąją erdvę su amfiteatru, takų sistema, poilsio aikštelėmis, apžvalgos terasomis, „kišenėmis“ įvairiai komercinei veiklai ir gausiais želdynais. Ričardo Gavelio kūrybą čia turėtų priminti ne vien skvero pavadinimas, bet ir ant amfiteatro pakopų graviruojamos frazės iš jo romanų.

Galimybės įsikurti

„Vilniaus Džiazo“ statybos artėja į pabaigą, o projekte jau parduota ar rezervuota apie trečdalis butų. S. Grinkienė atkreipia dėmesį, kad būtent dabar, kai būstus galima apžiūrėti gyvai, prasideda ir didžiausias pirkėjų susidomėjimas.

„Išskirtiniuose objektuose išskirtinius butus apskritai sunku parduoti be gyvos apžiūros. Mūsų projekte pirkėjams ypatingą įspūdį palieka lubų aukštis – dažnas jų lieka maloniai nustebintas, kokį galingą efektą jos kuria. Džiaugiuosi, kad jau turime ką parodyti ir dar turime ką pasiūlyti patiems išrankiausiems pirkėjams, įskaitant butus su unikaliais vaizdais į Senamiestį iš Gedimino pilį viršijančio aukščio ar butus su neįtikėtinai skambančiais privačiais keleto arų kiemais“, – sako S. Grinkienė.

Daugiau apie „Vilniaus Džiazo“ projektą: www.vilniausdziazas.lt 

Internetinės ir didmeninės prekybos miestelis „e-market city”, įsikūręs strategiškai patogioje vietoje – Kirtimuose, netoli Vilniaus oro uosto, sparčiai juda pirmyn. Šiuo metu baigiamas antrasis plėtros etapas, kurio statybų pabaiga planuojama šių metų gruodį.

Verslų įsikūrimas jau prasidėjo. Didžiausi plotai šiame etape išnuomoti valymo ir švaros paslaugų įmonei „North Clarity“ bei santechnikos prekių ir aksesuarų internetinei parduotuvei „Santechnikos centras“. Taip pat miestelyje įsikurs „Osmo Lietuva“, „RDA spot“ ir „Green Flow Energy“.

„Pirmasis projekto etapas, kuris buvo baigtas 2024 metais, yra 100 procentų išnuomotas. Nuoma antrajame etape vyksta sparčiai – šiuo metu išnuomota ir rezervuota 63 procentai nuomojamo ploto, bet dar turime 37 procentus laisvų erdvių“, – sako Remigijus Valickas, Ober-Haus komercinio NT projektų vadovas.

Antrajame plėtros etape likusios nuo 483 iki 1.225 m² ploto patalpos, kuriose gali vykti sandėliavimo, biuro ir prekybos veikla. Šių erdvių planavimas lengvai pritaikomas individualiems verslo poreikiams – segmentus galima jungti, skaidyti ar kitaip modeliuoti pagal vykdomą veiklą. Pasak R. Valicko, „e-market city” nuomininkai ypač vertina apgalvotą erdvių išplanavimą, aukštą statybos ir įrengimo kokybę, patogų susisiekimą bei solidžią verslo kaimynystę.

Plačiau apie projektą: www.emarketcity.lt

Tarpininkaujant Ober-Haus, parduotas stambus 1,7 ha ploto sklypas, Mykolo Lietuvio g., Vilniuje, skirtas daugiabučių gyvenamųjų pastatų statybai. Objektą su jau parengtu daugiabučių namų kvartalo projektu ir galiojančiu statybos leidimu įsigijo bendrovė UAB „Demus Development VIII“. Sandorio vertė siekė 3,5 mln. eurų + PVM.

„Sklypas sulaukė aktyvaus susidomėjimo – jį vertino įvairūs plėtotojai, ieškantys didesnių teritorijų naujiems daugiabučių projektams. Fabijoniškių seniūnijoje pastaraisiais metais plėtros tempai buvo itin nuosaikūs, todėl bet kuris naujas projektas šiame rajone yra svarbus ir laukiamas pokytis. Dėl to tokio tipo sklypai išlieka patrauklūs plėtotojams, mat turi aiškų potencialą ir galimybę atgaivinti vietos rinką“, – sako Aidas Trumpickas, Ober-Haus nekilnojamojo turto ekspertas, tarpininkavęs sandoryje.

UAB „Demus Development VIII“ šioje teritorijoje plėtos daugiabučių projektą.

„Vilniaus sklypų rinka ir toliau išlieka aktyvi – pirkėjai ieško sklypų su aiškiu plėtojimo potencialu ir galimybe greitai pradėti darbus. Tokiais atvejais itin svarbu gerai jausti rinkos temperatūrą ir turėti aiškų supratimą apie realias kainas bei galimus interesantus – tai leidžia sklandžiai judėti derybose ir išvengti rizikų“, – papildo A. Trumpickas.

Centrinėje Druskininkų dalyje, V. Kudirkos g., pradėtos „Kudirkos 5“ – modernaus klasicizmo stiliaus trijų aukštų namo – statybos. Tai kompaktiškos apimties, jaukus daugiabutis su vos 18 butų, skirtas gyventojams, vertinantiems ramybę, privatumą ir aukštą gyvenimo kokybę. Statybų pabaiga planuojama 2026 m. III ketvirtį.

Projekte statomi 41–68 m² ploto būstai su daline apdaila. Erdvės projektuotos taip, kad būtų šviesios ir jaukios: dideli mediniai vitrininiai langai, 3,20–3,40 m lubos ir 2,40 m aukščio durys kuria solidų erdvės pojūtį. Pirmo aukšto būstai turės privačias terasas, o aukštesniuose aukštuose suplanuoti erdvūs balkonai.

„Tokio architektūrinio sprendimo Druskininkuose iki šiol nematėme – ypač dėl aukštų lubų, langų ir durų, suteikiančių būstams prabangos ir erdvės įspūdį. Klasicizmo elementais papildytas pastatas taps estetišku akcentu miesto centre“, – pažymi Ober-Haus pardavimo atstovas Ričardas Klincaras.

Gyventojų patogumui įrengiamas grindinis šildymas, liftas, automobilių stovėjimo aikštelė, sandėliukai ir dviračių saugyklos, taip pat palikta galimybė įsirengti oro kondicionierių bei rekuperaciją. Pastatas atitiks A++ energinės klasės reikalavimus, užtikrinančius tvarų ir ekonomišką gyvenimą.

„Tai, kad vos trijų aukštų name įrengiamas liftas, parodo, kiek daug dėmesio skiriama gyventojų komfortui ir projektui keliamiems kokybės standartams. Tai sprendimas, kuris ne tik palengvina kasdienybę, bet ir aiškiai atskleidžia plėtotojo siekį užtikrinti maksimalų patogumą kiekvienam gyventojui“, – pasakoja R. Klincaras.

Aplink namą bus suformuota profesionaliai apželdinta aplinka, o pro langus atsivers Druskonio ežero, miesto bažnyčios ir visžalio miško vaizdai. Lokacija leidžia derinti miesto patogumus ir kurorto ramybę – viskas, ko reikia kasdieniam gyvenimui ir poilsiui, yra pasiekiama pėsčiomis.

„Druskininkai – unikalus miestas, kuriame gamta ir architektūra harmoningai susilieja į vieną visumą. Gyventi čia reiškia rūpintis pačiu brangiausiu turtu – sveikata“, – sako R. Klincaras.

„Kudirkos 5“ projektą įgyvendina UAB „Idea partner“, projekto pardavimu ir rinkodara rūpinasi Ober-Haus komanda.

Daugiau informacijos: www.kudirkos5.lt

Juodkrantėje, pačioje Kuršių nerijos širdyje, šalia Raganų kalno tako, gimsta unikalus projektas – naujos kartos poilsio ir restorano kompleksas „Pašto kelias“, kuriame moderni architektūra susilieja su Neringos istorija ir gamtos harmonija. Šiuo metu ieškomas viso komplekso operatorius.

Kompleksas iškilo buvusios sovietmečio kavinės „Raganinė“ vietoje – teritorijoje, kuri ilgą laiką buvo apleista, bet kupina potencialo. Architektai ieškojo sprendimų, kaip tikslingai ir tvariai atgaivinti apleistą teritoriją į gyvą, funkcionalią vietą. Šiandien čia stovi modernūs pastatai, darniai derantys su Neringos architektūros stiliumi. Iš viso kompleksą sudaro trys atskiri pastatai, kuriuose bus įrengti gyvenamieji apartamentai (50 miegamųjų vietų), bendradarbystės erdvės ir 335 m² restorano patalpos su erdviomis lauko terasomis.

„Vienoje iš komplekso erdvių suplanuota kavinė-restoranas su lauko terasomis. Restorano patalpos dalinai paruoštos veiklai, tad reikalingos minimalios investicijos veiklos pradžiai  – baldai, interjeras, indai ir kita. Restorano gamybinė zona pilnai įrengta“, – pasakoja Rimantas Poznanskis, Ober-Haus komercinio NT projektų vadovas. Restorano pastate taip pat planuojama ir bendradarbystės erdvė.

Poilsio gyvenamosios erdvės su 50 miegamųjų vietų įrengtos dviejuose atskiruose pastatuose, kuriuos supa aštuonios erdvios terasos. Kiekvienuose 75 kv. m apartamentuose suplanuota 4–6 patogios miegamos vietos.

„Kviečiame verslus, kurie ieško išskirtinės vietos savo veiklai. Šiuo metu ieškome operatoriaus, galinčio perimti ir valdyti visą kompleksą – nuo jo kasdienės veiklos iki ilgalaikės vizijos įgyvendinimo“, – pasakoja R. Poznanskis.

Projektas įsikūręs išskirtinėje Kuršių nerijos nacionalinio parko vietoje – šalia legendinio Raganų kalno tako. Tokia lokacija užtikrina nuolatinį turistų srautą ir gyvybingą aplinką visais metų laikais. Vos 350 metrų iki Kuršių marių ir tik 1 kilometro atstumu nuo Baltijos jūros – tai reta galimybė patirti autentišką Neringos dvasią ir išskirtinę ramybės bei gamtos harmoniją.

Apie pavadinimą – istorinis ryšys su Europos pašto keliu

Kuršių nerijos pakrante XVII–XVIII amžiuje ėjo vienas svarbiausių to meto sausumos maršrutų – Europos pašto kelias. Juo buvo gabenami laiškai ir siuntos tarp Rygos, Gdansko, Karaliaučiaus, o vėliau – net iki Berlyno, Maskvos ir Sankt Peterburgo.

Kelias gavo savo pavadinimą būtent todėl, kad juo kursavo pašto vežimai, jungę Rytų ir Vakarų Europą. Prie šio kelio kūrėsi smuklės ir poilsio vietos, o iš šios infrastruktūros ilgainiui išaugo pirmieji Kuršių nerijos žvejų kaimeliai.

Kompleksas „Pašto kelias“ pavadinimą paveldėjo būtent iš šios istorijos. Tai – simbolinis ryšys su keliu, kuriuo kadaise judėjo žmonės, žinios ir kultūra, jungę Europą. Kaip ir anuometinis pašto kelias, kompleksas šiandien kviečia sustoti, pailsėti ir atrasti Kuršių nerijos dvasią.

Daugiau informacijos apie projektą: www.pastokelias.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,9% (2025 metų rugsėjį metinis augimas siekė 9,5%).

2025 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,7%, 1,0%, 0,3% ir 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.871 Eur (+21 Eur/m²), 2.023 Eur (+21 Eur/m²), 1.869 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.250 Eur (+8 Eur/m²). Tuo tarpu Panevėžyje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.217 Eur (-2 Eur/m²).

Per metus (2025 metų spalio mėnesį, palyginti su 2024 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 9,5%, Kaune – 12,1%, Klaipėdoje – 9,1%, Šiauliuose – 9,5% ir Panevėžyje – 8,7%.

„Šių metų spalį šalies būsto rinkos aktyvumas priartėjo prie rekordinių aukštumų. VĮ Registrų centro duomenimis, Lietuvoje per mėnesį buvo įsigyta beveik 5.000 būstų ir tai yra geriausias mėnuo nuo 2021 metų bei vienas rezultatyviausių mėnesių per visą šalies istoriją. Iki šiol aktyviausias laikotarpis būsto rinkoje buvo 2021 metų antrasis ketvirtis, kuomet įsigytų butų ir namų skaičius per mėnesį siekė 5.000-5.500.

Augantis būsto rinkos aktyvumas toliau didina būsto kainų augimo tempą ir pardavimo kainos kyla pastebimai sparčiau nei kitos vartojimo prekių ir paslaugų kainos šalyje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metų spalį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 3,7%, tuo metu butų kainos per tą patį laikotarpį augo 9,9%. Todėl realiosios butų kainos, eliminavus infliaciją, per metus šalies didmiesčiuose išaugo 5,9%. Pastarąjį kartą spartesnis realiųjų butų kainų augimas buvo fiksuojamas 2021 metų antrojoje pusėje ir 2022 metų pradžioje. Tai rodo, kad šiuo metu šalies būsto rinka išgyvena itin aktyvų laikotarpį ir tai lemia pirmojo ar kokybiškesnio būsto poreikis, investicinių galimybių paieška bei aukšti būsto pardavėjų lūkesčiai“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Iš senų biurų į modernius verslo centrus po daugelio metų kraustytis nusprendusios įmonės arba biurų nuomos rinkos naujokai susiduria su šiame sektoriuje jau kurį laiką taikomu modeliu, kuris yra gerokai išsamesnis nei „kvadratinio metro kaina plius komunaliniai mokesčiai“. „Ober-Haus“ biurų nuomos projektų vadovė Ugnė Liaudanskienė naujų patalpų besižvalgančius verslus supažindina su tuo, už ką ir kaip šiandien moka nuomininkai.

Būdami daug geriau susipažinę su pagrindiniais butų nuomos principais, gyventojai ir net verslo atstovai panašų lūkestį projektuoja ir biurams. Netgi senuosiuose verslo centruose ilgai veikiančioms patyrusioms įmonėms kartais kyla klausimas: kas dar gali sudaryti nuomos kainą be kvadratinio metro įkainio, komunalinių mokesčių ir, galbūt, simbolinių priežiūros išlaidų?

Viešai dažniausiai deklaruojama tik ,,plika” kvadratinio metro nuomos kaina, kuri Vilniaus A klasės verslo centruose šiais metais yra nusistovėjusi ties 16-20 Eur/kv. m ir, tikėtina, tokia išliks iki kitų metų, o B klasės – 10-15.50 Eur/kv. m.  „Ober-Haus“ duomenimis, sostinės A klasės biurų nuomos kainos nuo 2020 metų pabaigos iki dabar augo 17 proc., o B klasės – 13 proc.

Visgi su šiuolaikiniais verslo centrais ir juose taikomomis praktikomis dar nesusidūrę nuomininkai šiandien turėtų nesistebėti, kad prie minėtų sumų įvairūs mokesčiai kas mėnesį prideda dar po 4-6 Eur/kv. m. Rinkos naujokus gali stebinti ir tai, kad darbuotojams ar svečiams patrauklios ir funkcionalios bendrosios pastato erdvės yra proporcingai priskiriamos prie nuomojamo ploto. Papildomai reikėtų pridėti dar ir atskiras išlaidas už automobilių stovėjimo vietų ar iškabos ant fasado nuomą.

U. Liaudanskienės teigimu, daug paprastesnis, butų rinką primenantis biurų nuomos kainos skaičiavimas Lietuvoje buvo įprastas prieš keliolika metų, iki atsirandant moderniems verslo centrams. Nesudėtingi metodai išliko ir iki šių dienų pavieniuose verslo centruose bei nuomojant atskiras administracines patalpas. Tad patyrusiems rinkos dalyviams ji siūlo prisiminti, o naujokams – susipažinti su praktikomis, sudarančiomis galutinę šiandienos nuomos kainą šiuolaikiniuose verslo centruose.

„Apskritai galima pasidžiaugti, kad Lietuva ne tik pritaikė vakarietiškas biurų nuomos praktikas bei metodikas, bet ir jas įgyvendino teisingai bei su sveiku protu. Pavyzdžiui, Lietuvoje nesutiksime kai kurioms Skandinavijos rinkoms būdingo biuro ploto apmokestinimo iki pastato išorinių sienų perimetro ar sklypo po pastatu. Be to, Vilniaus biurų nuomos kainos ir kitos išlaidos tebėra stipriai mažesnės nei Londone, Osle ar kituose Europos didmiesčiuose“, – komentuoja U. Liaudanskienė.

Nebūtinai akivaizdus „kvadratas“

Turbūt akivaizdžiausia galutinių biuro nuomos išlaidų dedamoji yra kvadratinio metro kaina. Tačiau naujuose verslo centruose svarbu susipažinti su jų taikoma biuro ploto apskaičiavimo metodika, galinčia nesutapti su Registrų centrui teikiamais kadastriniais matavimais.

Turto valdytojai to neslepia ir nesiekia klientų suklaidinti, tačiau nuomininkams vertėtų išsiaiškinti: ar grindų plotas skaičiuojamas iki išorinių sienų vidinės pusės, ar į nuomojamą plotą įskaičiuojamas plotas, esantis po sienomis, kolonomis, pertvaromis, laikančiomis ir kitomis konstrukcijomis, taip pat ar įskaičiuojamas liftų šachtų, laiptinių, balkonų užimamas plotas? Šios metodikos kiekviename objekte gali skirtis, tad už tuos pačius, tarkime, 20 Eur kaskart galime gauti kiek kitokį verslui realiai naudingą „kvadratą“.

Taip pat, net jei įmonei reikia 100 kv. m realaus biuro grindų ploto, prie jo, už tą pačią kvadratinio metro kainą, gali būti proporcingai priskirtas vadinamasis aukšto dalomas plotas – nuomojamo biuro durų link vedantis plotas koridoriuose, prie liftų, arba bendrieji sanitariniai mazgai bei virtuvėlės, kuriais naudosis įmonės darbuotojai ar jų svečiai.

Kita į modernius verslo centrus pirmąkart besikraustančius nuomininkus pasitinkanti naujiena būna susijusi su viso pastato (nebe konkretaus biuro aukšto) bendro naudojimo patalpų priskiriamu plotu, paskirstomu visiems pastato biurams proporcingai naudojamam plotui, vadinamuoju „add on“. Tai gali apimti bendrąsias pirmo aukšto erdves, atokvėpio ar palaukimo zonas, sporto sales (jei jos yra), bendruosius tualetus ar dušus, dviračių saugojimo kambarius ir kt. Nauji verslo centrai vis dažniau kalba apie darbuotojų gerovę ir ją iš tikrųjų išpildo, tačiau nuomininkams visa tai kainuoja proporcingai biuro plotui kaip atskira išlaidų „eilutė“, paprastai pridedanti dar 3–10 proc. prie realiai nuomojamų biuro kvadratinių metrų.

Kas laukia dar?

Šiuolaikinių verslo centrų valdytojai šiandien dažniausiai vadovaujasi vadinamuoju „triple net lease“ principu, reiškiančiu, kad nuomininkas, be įprastinės mėnesinės nuomos, taip pat proporcingai plotui apmoka visas pagrindines su turtu susijusias išlaidas.

Akivaizdžiausia iš jų yra komunaliniai mokesčiai pagal faktinį sunaudojimą, skaitiklių rodmenis – vanduo, elektra ir šildymas. Tai šiuo metu nuomininkams prie kiekvieno kvadrato prideda apie 1–2 Eur.

Be jau minėtų bendrųjų aukšto ar pastato erdvių, biuro nuomininkams gali tekti atskirai mokėti ir už šio ploto eksploatacines (komunalines) išlaidas. Taip pat nuomininkams pagal nuomos sutartį proporcingai nuomojamam plotui reikia mokėti už pastato administravimą, techninę priežiūrą ir remontą, apsaugą, šiukšlių išvežimą, teritorijos valymą ir priežiūrą, pastato draudimą, žemės arba žemės nuomos bei NT mokesčius.

Šie mokesčiai Vilniuje šiuo metu kas mėnesį svyruoja nuo 2,5 iki 4,5 Eur/kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, komunalinių ir bendrųjų išlaidų dydis verslo centruose per paskutinius 5 metus paaugo apie 2 Eur/kv. m: ne tik dėl pabrangusių energetinių išteklių, bet ir tam tikrų modernių inžinerinių sprendimų, pvz., įdiegtų automatinių drėkinimo sistemų.

Kaip nepasimesti?

Be aptartų niuansų, nuomininkams prie išlaidų dažniausiai reikės pridėti ir vietas automobilių statymui ar išlaidas išorės reklamai. Dalis verslo centrų apmokestina iškabų ant fasado nuomą, kas kainuoja nuo kelių šimtų iki pusantro tūkstančio eurų per mėnesį. Svarbu ir tai, kad absoliuti dauguma nuomos sutarčių kasmet yra indeksuojamos, tad pagal infliaciją koreguosis ne tik biuro kvadratų, bet ir automobilių statymo vietų bei kitų įmokų kainos.

Papildomų niuansų, bet neretai ir galimybių efektyvumui, sukuria ir biuro įrengimo ar baldų situacijos. Čia įmanomi įvairiausi fakto ir apmokėjimo scenarijai: nuo atėjimo į anksčiau jau naudotą, įrengtą ir pakeitimų nereikalaujantį biurą iki įsikūrimo ką tik pastatytoje „dalinėje apdailoje“. Į infrastruktūrą savo lėšas labiau investuojantis nuomininkas gali tikėtis tam tikrų nuolaidų ir lengvatų, pvz., nemokamos nuomos remonto darbų metu. Kita vertus, šias išlaidas tam tikrais atvejais gali prisiimti ir verslo centras, tačiau tuomet nuomininkas gali būti suvaržytas ilgesnėmis ar mažiau lanksčiomis nuomos sąlygomis. Vienaip ar kitaip, biuro įrengimas taip pat virs arba finansine, arba laiko išlaida, kurią verta iš anksto numatyti.

Visus šiuos aspektus verslo centrų valdytojai aiškiai deklaruoja nuomos sutartyse ir tam tikrais klausimais suteikia erdvės deryboms. Todėl nuomininkams pirmiausia patartina įdėmiai analizuoti, konsultuotis ir atidžiai lyginti.

Laikai, kuomet iš principo pakako sumokėti tik už „grindis po kojomis“, moderniuose verslo centruose senokai pasibaigė, tačiau pati rinka susiformavo pagal gerąsias Vakarų Europos praktikas. „Kabliukai“ Lietuvos biurų rinkoje nėra slepiami ar tyčiniai, o nuodugni analizė dažniau padės priimti teisingą sprendimą. Galiausiai, naujo ir darbuotojų poreikius atitinkančio biuro sukuriama ilgalaikė vertė verslui, tikėtina, nusvers papildomas išlaidas ir kilusias abejones.

2025 metų trečiasis ketvirtis atnešė nemažų pokyčių šalies sostinės biurų rinkai, kadangi buvo baigtos trijų didesnių biurų pastatų statybos: „Hero“ (Lvivo g.), „Jasinskio 2“ (J. Jasinskio g.) ir „Vilbros“ naujas biurų pastatas Švitrigailos g. Šie projektai sostinės rinką iš viso papildė 42.700 kv. m naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas Vilniuje išaugo beveik 4% iki 1.236.700 kv. m. „Tai vienas didžiausių ploto prieaugių per ketvirtį nuo 2020 metų. Didelis biuro patalpų prieaugis bei išliekantis vangokas nuomininkų aktyvumas lėmė ir staigesnį laisvų biuro patalpų lygio šuolį“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų trečiąjį ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis šalies sostinėje išaugo nuo 8,5% iki 10,3%. A klasės biurų neužimtumas sudarė 11,2%, o B klasės – 9,6%.

Pastarąjį kartą toks aukštas bendras modernių biurų (A ir B klasės) laisvų patalpų lygis šalies sostinėje buvo užfiksuotas 2011 metų viduryje (10,4%). „Tuo metu visa šalies nekilnojamojo turto rinka išgyveno vieną vangiausių savo periodų po globalios finansinės krizės ir biurų sektorius nebuvo išimtis. Tačiau tuo metu biurų rinka dar nebuvo taip išsiplėtusi ir bendras modernių biurų plotas buvo beveik tris kartus mažesnis nei yra šiuo metu“, – sako R. Reginis. Jeigu tuo metu fiksuotas 10% laisvų patalpų lygis sudarė apie 46.000 kv. m neišnuomoto biuro ploto, tai šiuo metu bendras neišnuomotas biurų plotas veikiančiuose biurų pastatuose yra beveik tris kartus didesnis ir sudaro apie 127.000 kv. m.

Taip pat žvelgiant į pastarojo dešimtmečio rodiklius, matyti, kad aukščiausios klasės verslo centrų užimtumo rodikliai įprastai yra geresni nei žemesnės klasės. Pasak „Ober-Haus“ eksperto, spartaus ekonomikos augimo laikotarpiu besiplečiančios ar naujai besikuriančios įmonės yra linkusios papildomai investuoti į patrauklių darbo vietų kūrimą ir nuomai renkasi aukštesnės kokybės ir geresnėse miesto vietose esančias biuro patalpas.

„Tačiau vienu metu atidaryti keli ar vienas didesnis projektas gali pakeisti šį santykį. Pavyzdžiui, šių metų rugsėjį Vilniuje buvo baigtos vieno didžiausių verslo centrų „Hero“ statybos šalia Konstitucijos prospekto. Skelbiama, kad šis projektas rinkai pasiūlė virš 30.000 kv. m nuomojamo ploto patalpų ir duris atvėrė su 25% užimtumu. Tokio dydžio projektas gali pastebimai pakeisti tiek bendrus, tiek atitinkamo segmento užimtumo rodiklius (ką ir matome iš naujausio A klasės laisvų biuro patalpų lygio rodiklio). Panaši situacija buvo susidariusi 2018 metais, kai šalies sostinėje vienas po kito duris atvėrė nemažas skaičius naujų A klasės biuro pastatų ir laisvų patalpų lygis šiame biurų segmente viršijo B klasės segmento neužimtumo rodiklį“, – pasakoja R. Reginis.

Nepaisant to, kad šiuo metu įmonės labiau susikoncentravusios į kuo efektyvesnį turimo ploto panaudojimą, nuomininkams ieškantiems naujos darbo erdvės yra itin palankus metas. Platus ir gausus laisvų biurų pasirinkimas suteikia verslui daug platesnes pasirinkimo galimybes ir taip pat daug tvirtesnes derybines pozicijas derantis dėl nuomos sąlygų su biurų valdytojais. R. Reginio nuomone, nepaisant juntamos įtampos biurų rinkoje, patalpų savininkai kol kas nėra linkę iš esmės keisti nuomos kainodaros. „Vietoj to jie labiau koncentruojasi į patrauklesnių nuomos sąlygų siūlymą potencialiems nuomininkams:  trumpesnį nuomos laikotarpį, galimybę nuomotis mažesnį plotą ar didesnes investicijas į patalpų įrengimą“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas. Tuo tarpu bazinės biurų nuomos kainos 2025 metais iš esmės išliko nepakitusios ir šiuo metu B klasės biurai dažniausiai siūlomi nuomotis už 10,0–15,5 Eur/kv. m, A klasės – 16,0–20,0 Eur/kv. m. Pačių patraukliausių patalpų nuomos kainos naujausiuose verslo centruose gali siekti 21,0–22,0 Eur/kv. m.

Kauno ir Klaipėdos biurų rinkoje – pasiūlos ir paklausos balansas

Nors pastaruoju metu Kaunas nepasižymi plėtojamų biurų projektų gausa, tačiau investuotojai reguliariai pasiūlo naujų verslo erdvių nuomininkams. Buvusio „Drobės“ fabriko teritorijoje Žemuosiuose Šančiuose toliau tęsiamas patalpų pritaikymas šiuolaikiniam verslui. Virš 20.000 kv. m ploto istoriniame pastate įrengiamos įvairios erdvės tinkančios kūrybinei veiklai, prekybai ir administracinei veiklai. „Drobės fabriko“ projekte dar 2021 metais rinkai buvo pasiūlytos biuro erdvės per kelis aukštus, o šių metų trečiąjį ketvirtį biurams pritaikytas dar vienas aukštas rinkai pasiūlant iki 3.800 kv. m erdvių.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Kaune bendras modernių biuro patalpų plotas siekia 252.200 kv. m, o laisvų patalpų lygis per ketvirtį ūgtelėjo nuo 4,4% iki 5,3%. Per ateinančius 12 mėnesių Kaune turėtų būti įgyvendinti trys didesni nauji projektai („Hermanas“, „Kauno parkas“ ir rekonstruojamas buvusių Kauno buities namų „Juzė“ pastatas Savanorių pr.), kurie rinkai pasiūlys virš 20.000 kv. m biuro patalpų. „Šiuo metu Kaune naujų biurų ploto prieaugis ir paklausos lygis išlieka subalansuotas, todėl nuomos kainos pastaruoju metu išlieka stabilios“, – sako R. Reginis. Naujausiuose ir aukščiausios klasės Kauno verslo centruose šiuo metu prašomos nuomos kainos siekia apie 16,0–19,0 Eur/kv. m, o B klasės pastatuose biurų nuomos kainos dažniausiai siekia 10,0–14,0 Eur/kv. m.

Klaipėdoje modernių biurų rinka naujų patalpų papildymo 2025 metų trečiąjį ketvirtį nesulaukė, tad bendras modernių biuro patalpų plotas išliko nepakitęs ir sudarė 82.800 kv. m. Kadangi šiame mieste šiemet nebuvo įgyvendinta naujų projektų, toliau fiksuojamas nuoseklus laisvų biuro patalpų mažėjimas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per šių metų trečiąjį ketvirtį patalpų neužimtumo lygis sumažėjo nuo 6,1% iki 4,8% ir tai yra vienas žemiausių rodiklių per visą šio miesto modernių biurų istoriją.

Nors šiuo metu nuomininkams biuro patalpų pasirinkimas Klaipėdoje yra negausus, tačiau greitu laiku baigti statyti projektai suteiks daugiau erdvės ieškantiems patalpų. „Memelio miesto“ kvartale baigiamas statyti beveik 11.000 kv. m antžeminio ploto verslo centras „Hanza“ jau yra išnuomotas daugiau nei 80%. Naujuose projektuose besikuriančios įmonės dažnai atlaisvina patalpas senesniuose biurų pastatuose, o tai suteikia galimybę į atsilaisvinusias patalpas įsikelti kitiems nuomininkams. Taip pat baigiamas statyti „Smiltynės perkėlos“ naujasis terminalas Nemuno g., kuriame bus įrengtos klientų laukimo salės, bilietų kasos, kavinė, įsikurs įmonės administracijos darbuotojai, o dalis biuro patalpų yra pasiūlyta nuomai.  Mokyklos g. yra plėtojamas komercinių patalpų kompleksas „Sendvario dvaras“, kuriame yra siūlomas patalpos įvairiai veiklai vykdyti. O 2026 metų pradžioje turėtų būti baigtos virš 2.000 kv. m ploto biurų pastato statybos Taikos pr. R. Reginio nuomone, kitais metais Klaipėdos biurų rinkoje jau turėtume matyti didesnį nuomininkų judėjimą nei matėme iki šiol.