Nuo šių metų gegužės 1-os dienos įsigaliojo dar 2024 metais priimti Lietuvos Respublikos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymas. Jų pagrindu šiek tiek keičiasi turto ir verslo vertinimo sistema Lietuvoje. Svarbiausias pokytis tai – LR Finansų ministerijos iniciatyva sukurta Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – skaitmeninė erdvė, į kurią nuo gegužės 1-os dienos turi būti įkeliamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Pavyzdžiui, jei imate būsto paskolą ir užsisakėte turto vertinimą skirtą bankui, reikia žinoti, kad užsakytas vertinimas ne tik nukeliaus į kredito instituciją, bet ir bus patalpintas valstybinėje Vertinimo ataskaitų informacinėje sistemoje (VAIS).

Kas yra VAIS?

Vertinimo ataskaitų informacinė sistema (VAIS) – tai valstybės sukurta duomenų bazė, kurioje bus kaupiamos visos vertinimo ataskaitos, kurios yra priskiriamos privalomajam turto ir verslo vertinimui. Tai yra visuotinė duomenų bazė, į kurią suplauks visos Lietuvoje atliktos privalomojo vertinimo ataskaitos. Vertinimo ataskaita VAIS sistemoje bus saugoma 10 metų nuo jos pateikimo į VAIS dienos. Įstatymas įpareigoja vertintoją įkelti vertinimo ataskaitą į VAIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos parengimo dienos.

Kada vertinimas keliamas į VAIS?

Vertinimo ataskaitą privaloma įkelti į VAIS, jei ši ataskaita yra parengta remiantis Lietuvos Respublikos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatomis. Dauguma tipinių turto vertinimo atvejų patenka po šio LR Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo „skėčiu“. Pavyzdžiui, vertinimas turto įkeitimo kredito įstaigoms tikslais, vertinimas atliekant turto arba akcijų įnešimą į bendrovę arba vertinimas siekiant įrodyti VMI turto rinkos vertę. Taip pat daugelis kitų vertinimo atvejų, jei šie atvejai yra minimi atitinkamuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Ar visi vertinimai pateks į VAIS? Kada vertinimai nėra keliami?

Visais atvejais ataskaitos yra keliamos į VAIS. Privalomuoju vertinimu nėra laikomi vertinimai, kurie atliekami šiems tikslams: vertinimas finansų apskaitos tikslais, vertinimas teisminiam ginčui arba vertinimas, kai užsakovas pats tiesiog nori žinoti savo turto vertę ir pan. Tokiems vertinimams netaikomi LR Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo reikalavimai, todėl ataskaitos nėra įkeliamos į valstybinę VAIS sistemą. Nuoroda į pilną sąrašą, kokie vertinimai yra laikomi privalomaisiais ir tuo pačiu privalomai turi būti įkeliami į VAIS, yra čia: https://avnt.lrv.lt/public/canonical/1777368036/1125/Privalomojo%20vertinimo%20teis%C4%97s%20aktai%20ir%20tikslai%202026-04-27.pdf

Kas mato įkeltas į VAIS ataskaitas?

Vertinimą atlikęs vertintojas, vertinimo užsakovas ir vertinimo naudotojas turi teisę iš VAIS neatlygintinai gauti vertinimo ataskaitą. Taip pat įstatyme numatyta, kad vertinimo ataskaitos iš VAIS neatlygintinai yra teikiamos ir viešojo administravimo subjektams jų funkcijoms atlikti. Kas yra viešojo administravimo subjektai – įstatyme nedetalizuojama.

Ar duomenys vieši? Kokie duomenys vieši?

Dalis ataskaitų duomenų tampa vieši: pavyzdžiui, ataskaitos registracijos ir vertės nustatymo datos, vertintojas, vertinimo tikslas, vertinamas objektas, nuasmeninta (iki savivaldybės lygmens) turto buvimo vieta, objekto plotas, nustatyta rinkos vertė ir kiti duomenys. Duomenys apie užsakovą nėra viešinami. Tačiau jei yra vertinamas valstybinis turtas arba vertinimo užsakovas yra valstybės ar savivaldybės įmonė, tokiu atveju VAIS sistemoje yra viešinama (įkeliama) visa nuasmeninta vertinimo ataskaita. Ataskaitų duomenys viešai skelbiami 5 metus nuo jų užregistravimo VAIS dienos. Viešąjį ataskaitų sąrašą galima rasti čia: https://vais.avnt.lt/lt/public-reports

Kiek laiko ataskaita yra saugoma VAIS?

Vertinimo ataskaita VAIS sistemoje bus saugoma 10 metų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo į šią informacinę sistemą dienos. Įstatymas įpareigoja vertintoją įkelti parengtą vertinimo ataskaitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos parengimo dienos.

Ką tai reiškia praktikoje?

Įstatymas numato, kad tik VAIS sistemoje esančios vertinimo ataskaitos gali būti naudojamos teisės aktuose, kuriuose nustatomas reikalavimas atlikti vertinimą, nustatytiems sprendimams priimti. Vadinasi, ir paskolos išdavimo atveju, bankas vadovausis tik į VAIS įkelta vertinimo ataskaita. Vertintojas gali būti parengęs ir perdavęs užsakovui arba bankui vertinimo ataskaitą ir iki įkėlimo į VAIS sistemą, tačiau pilną galią ši ataskaita įgauna tik, kai yra įkelta į VAIS.

Kiek galioja prisijungimas prie mano vertinimo? Ar prisijungimas yra nemokamas? 

Vertinimo užsakovams ir užsakovo nurodytiems ataskaitos naudotojams prisijungimas prie VAIS yra nemokamas. Užsakovas turi nurodyti vertintojui savo el. paštą, į kurį norės gauti VAIS sistemos pranešimą, kad ataskaita įkelta į VAIS. Į šį paštą užsakovas taip pat gaus unikalią nuorodą, kurios pagalba galės prisijungti prie VAIS sistemos ir iš jos atsiųsti vertinimo ataskaitą. Ši nuoroda galios 30 dienų, tačiau yra ir galimybė atnaujinti ją.

Ar VAIS sistema keičia vertinimo kainą?

Kainos nekeičia. Tačiau užsakovas neturėtų piktnaudžiauti ar aplaidžiai teikti informaciją. Jau pasirašytos ir į VAIS įkeltos vertinimo ataskaitos koregavimas arba papildymas, jei tai nėra susiję su paties vertintojo klaida, o su netiksliai ar neišsamiai pateikta informacija iš užsakovo pusės, gali būti laikomas nauja paslauga ir papildomai apmokestintas.

„Ober-Haus“ apyvarta pernai pasiekė 6,67 mln. Eur ir buvo 24 proc. didesnė nei 2024 m. Prie istoriškai rekordinio rezultato labiausiai prisidėjo sparčiai augęs gyvenamojo turto segmentas.

Pilno spektro NT paslaugas teikianti „Ober-Haus“ pernai augo visose savo veiklos srityse. Bendrovės pajamos iš tarpininkavimo pirminėje būsto rinkoje didėjo 44 proc., o antrinėje – daugiau nei 30 proc. „Ober-Haus“ turto vertinimo paslaugų pajamos praėjusiais metais augo 30 proc., o komercinio turto paslaugų apimtys didėjo 5 proc.

Iš viso kompanija Lietuvoje pernai suteikė 13,5 tūkst. paslaugų: tarpininkavo 1 tūkst. NT pardavimo ir 500 nuomos sandoriuose, taip pat atliko 12 tūkst. turto vertinimo ataskaitų, ekspertizių ir konsultacijų klientams.

„Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka komentuoja, kad nors pernai verslo aplinka buvo dėkinga visam NT sektoriui, kompanija daugelyje savo veiklos segmentų pranoko bendrą rinkos augimą.

„Suaktyvėjusioje rinkoje pernai pas mus grįžo ankstesni klientai, lėmę didesnę dalį sandorių. Taip pat dažnai buvome pirmu pasirinkimu naujiems partneriams. Kita vertus, visą rinką pranokusį augimą lėmė ir mūsų investicijos į naujus objektų rinkodaros kanalus, technologijas bei efektyvesnius procesus“, – teigia A. Šapoka.

Šiemet „Ober-Haus“ tikisi ne mažesnio augimo tempo jau įvertinus kovo įvykius Vidurio Rytuose, o papildomas investicijas bendrovė numato į technologinius sprendimus būsto pardavėjams bei plėtotojams.

Kompanija pozityviai pradėjo ir 2026-uosius: per pirmą ketvirtį po 80 proc. augo bendrovės nuomos ir naujo būsto pardavimo segmentai, o pajamos iš nenaujo būsto tarpininkavimo padidėjo dar 32%. „Ober-Haus“ turto vertinimo departamento rezultatai sausį-kovą buvo 22 proc. didesni nei prieš metus, komercinio NT nuomos tarpininkavimo paslaugos šiuo laikotarpiu augo 12 proc., o pardavimo – net 55 proc.

„Tokį nuoseklų augimą lemia du svarbiausi faktoriai: bendras rinkos aktyvumas ir veikianti įmonės strategija – nebūti brangiausiais, bet būti kokybiškiausiais, duomenimis ir patirtimi grįstais patarėjais. Darbe vadovaujamės paprasta ir aiškia taisykle – visi Ober-Haus klientai yra mūsų partneriai: ir nedidelio buto pardavėjas, ir stambus verslo klientas iš mūsų turi gauti realią vertę kuriančius patarimus, kurie padeda greičiau pasiekti savo tikslus NT rinkoje. Kaip matome iš rezultatų, tai veikia“, – sako A. Šapoka.

Pasak įmonės vadovo, rinkos konkurencija yra aštri visuose segmentuose. Ir, norint išlaikyti konkurencingumą, dirbti pelningai, reikia prisitaikyti prie naujausių tendencijų, darbuotojams auginti naujas kompetencijas.

„Šiandien geras NT konsultantas toli gražu nebėra tas, kuris dirba su bet kokiu NT ar tas, kuris moka padaryti gražias nuotraukas ir patalpinti skelbimą. Be abejo, reikia žinoti, kaip tai daryti profesionaliai, tačiau didesnė vertė yra kuriama kitur. Geras brokeris yra tas, kuris savo patarimus ir įžvalgas grindžia duomenimis, naujausia informacija ir realia patirtimi. Pavyzdžiui, geras brokeris turi turėti teritorijų planavimo pagrindus – tam, kad suprastų, sakykime, sklypo panaudojimo, užstatymo potencialą. NT pardavėjas turi turėti ir gerus civilinės teisės ir finansų išmanymo pagrindus, suprasti, kaip tinkamai formalizuoti nuomos, pardavimo ir kitas panašaus pobūdžio sutartis, kaip interpretuoti sutarčių įvairias sąlygas ar galiausiai apsaugoti savo klientą nuo dažniausiai itin rafinuotai parengtų ir nebūtinai sąžiningų ar atitinkančių rinkos praktiką kitos šalies sutarties sąlygų ir kaip jose įžvelgti rizikas“, – pasakojo A. Šapoka.

Pasak A. Šapokos, gyvenamojo NT segmentui įvykiai Vidurio Rytuose ir energijos rinkose per kovą didesnės įtakos neturėjo, bet komerciniame segmente sprendimai priimami lėčiau.

„Tam tikra Irano įtaka yra. Pavyzdžiui, viena Vokietijos bendrovė pristabdė planuotą įsigijimo sandorį, kol globali padėtis taps aiškesnė. Kita vertus, su pasauliniais neramumais vietiniai ar Lietuvos rinką pažįstantys investuotojai yra apsipratę, todėl užbaigtas konfliktas, tikėtina, gana greitai sugrąžintų ligšiolinį interesą“, – komentuoja „Ober-Haus“ vadovas.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų vasarį metinis augimas siekė 12,5%).

2026 metų kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,3%, 0,5%, 0,3%, 1,0% ir 1,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.995 (+9 Eur/m²), 2.137 (+11 Eur/m²), 1.944 Eur (+6 Eur/m²), 1.317 Eur (+13 Eur/m²) ir 1.290 Eur (+22 Eur/m²).

Per metus (2026 metų kovo mėnesį, palyginti su 2025 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,7%, Kaune – 15,8%, Klaipėdoje – 11,0%, Šiauliuose – 12,3% ir Panevėžyje – 12,2%.

„Šių metų vasario ir kovo mėnesio būsto rinkos aktyvumo duomenys rodo, kad po pusantrų metų trukusio augimo rinka pasiekė piką ir ima ryškėti pirmieji aktyvumo lėtėjimo požymiai. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasarį Lietuvoje įsigyta 6,2% mažiau butų, o kovą – 7,5% mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Nors būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, tampa vis sudėtingiau pranokti 2025 metų rezultatus. Praėjusiais metais būsto rinkos aktyvumas augo daugiau nei penktadaliu ir pasiekė istoriškai vieną aukščiausių lygių.

Tuo metu butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose ir toliau nuosekliai auga, tačiau panašu, kad kainų augimo tempas pasiekė viršūnę – 2026 metų kovą metinis kainų pokytis išliko toks pats kaip vasarį ir sudarė 12,5%. Augant būsto kainoms ir lėtėjant darbo užmokesčio augimo tempui, gyventojų galimybės įsigyti norimą būstą pastaruoju metu iš esmės negerėja. Todėl pirkėjai vis dažniau dairosi paprastesnio, tačiau pigesnio būsto. O pastarieji įvykiai Artimuosiuose Rytuose sukėlė tiek infliacijos lygio, tiek tarpbankinių palūkanų normų augimą, o tai taip pat mažina pirkėjų perkamąją galią bei lemia prastesnes jų nuotaikas. Pavyzdžiui, šių metų kovą vartotojų pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo 4 procentiniais punktais, gyventojams prasčiau vertinant šalies ekonomikos perspektyvas.

Tačiau nepaisant įvairių iššūkių, tikėtina, kad šalies būsto rinka artimiausiu laikotarpiu išliks aktyvi, ypač įvertinus jau iš antrosios pensijų pakopos pasitraukusiųjų skaičių ir į jų sąskaitas sugrįžusias lėšas, kurių dalis galėtų būti nukreipta į nekilnojamojo turto rinką“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2026 m. kovo mėn.

Pardavus paskutinį iš 114-os butų, oficialiai užbaigtas trimis etapais plėtotas šešių mažaaukščių daugiabučių kvartalas „Ainių namai“ – vienas stambiausių pastarųjų dešimtmečių Panevėžio projektų. Vystytojui jį nuo pirmų dienų plėtoti padėjusi NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ Aukštaitijos sostinėje mato nuoseklų naujo būsto poreikį, todėl nauji daugiabučiai mieste ne tik nenustebintų, bet ir būtų laukiami pirkėjų.

Vakarinėje Panevėžio dalyje, 1,2 ha teritorijoje Ainių gatvėje etapais 2022-2024 m. statytas projektas šį pavasarį sulaukė paskutinių naujakurių. „Ainių namų“ projekto pardavimo vadovė, „Ober-Haus“ Panevėžio biuro NT ekspertė Gražina Bajorūnienė pasakoja, kad kvartalas nuo pačios pradžios sulaukė aktyvaus susidomėjimo, o daugiausiai jį rinkosi jaunos šeimos iš Panevėžio miesto ir rajono.

„Taip pat matėme aktyvų užsienyje gyvenančių lietuvių segmentą – dalis jų būstą pirko kaip investiciją arba galvojant apie sugrįžimo galimybę ateityje. Apskritai panevėžiečių sprendimai vis labiau yra orientuoti į ilgalaikę perspektyvą: pirkėjų pasirinkimus lemia nebe vien kaina ar plotas, o tvarkinga ir iš anksto apgalvota aplinka, logiška eksploatacija, patogus privažiavimas, parkavimo vietos, sandėliukai“, – sako G. Bajorūnienė.

Panevėžiečių pamėgtame Kniaudiškių rajone, bendradarbiaujant su „Ober-Haus“, vystytojas „Ainių namuose“ suprojektavo ir pastatė pusantro-trijų kambarių, 34-100 kv. m ploto butus keturių aukštų pastatuose. Kiekvienas buto savininkas galėjo įsigyti vietą ar dvi vietas automobiliui ir sandėliuką, dalis pirmų ir paskutinių aukštų gyventojų mėgaujasi terasomis. Projekto kaimynystė turi išvystytą infrastruktūrą, tačiau pačių „Ainių namų“ nesupa aukštieji daugiabučiai.

„Ober-Haus“ plėtotojui MB „Ainių namai“ šiame projekte padėjo įsigyti sklypą, suformuoti kvartalo koncepciją ir būstų struktūrą, rengė ir įgyvendino pardavimo strategiją, rūpinosi rinkodara. Anksčiau „Ainių namų“ plėtotojas Panevėžyje yra išplėtojęs kelis komercinių pastatų su būstais projektus Smėlynės ir Vasario 16-osios gatvėse, o šiuo metu jis nagrinėja naujas plėtros galimybes.

Panevėžio rinka: paklausa lenkia pasiūlą

„Ainių namų“ rezultatai atspindi platesnes Panevėžio būsto rinkos tendencijas. Pastaraisiais metais mieste matomas nuoseklus naujos statybos būsto poreikis, tačiau pasiūla išlieka ribota. Kadangi Panevėžys niekada nepasižymėjo gausia daugiabučių plėtra, kiekvienas naujas projektas čia sulaukia didesnio pirkėjų dėmesio.

„Ribota pasiūla keičia ir pirkėjų elgseną – dalis jų renkasi laukti naujų projektų, kiti ieško alternatyvų, pavyzdžiui, konversijų ar kuriasi renovuotuose pastatuose. Vis dėlto tokie sprendimai dažniau tampa kompromisu, o aiškiai suplanuoti naujos statybos projektai išlieka prioritetu. Matome, kad panevėžiečiai nori kurti ateitį savo mieste, tačiau ne bet kokiame, o moderniame, šiuolaikinius poreikius atitinkančiame būste“, – sako G. Bajorūnienė.

Artimiausiais metais pasiūlos situacija turėtų keistis – planuojami nauji būsto projektai tiek šalia „Ainių namų“, tiek kitose miesto vietose, taip pat svarstomos konversijos buvusiuose administraciniuose pastatuose. Vis dėlto dėl riboto sklypų kiekio ir nuosaikesnės demografijos reikšmingo pasiūlos šuolio tikėtis kol kas nereikėtų.

Informuojame, kad pastaruoju metu platinami apgaulingi el. laiškai, siunčiami prisidengiant Ober-Haus vardu. Atkreipiame dėmesį, kad tai yra sukčiavimo atvejis.

Šiuose laiškuose gavėjai klaidinami dėl tariamai nesumokėto nuomos mokesčio, prašoma atsiųsti mokėjimo patvirtinimą bei nurodoma, kad esą pasikeitė banko rekvizitai. Taip pat gavėjai raginami susisiekti el. pašto adresu, kuris nėra susijęs su Ober-Haus.

Kaip atpažinti, kad laiškas apgaulingas?
Įtartinuose laiškuose naudojami su Ober-Haus nesusiję el. pašto adresai, pavyzdžiui:

• siuntėjo adresas nėra iš oficialaus „@ober-haus.lt“ domeno;
• laiško tekste nurodomas kitas kontaktinis adresas, pavyzdžiui, „ober-haus.lt@outlook.com“;
• prašoma atlikti ar nukreipti mokėjimus pagal naujai atsiųstus rekvizitus.

Svarbu žinoti:
Ober-Haus niekada neprašo klientų keisti mokėjimo rekvizitų nepatvirtinus to oficialiais ir iš anksto suderintais kanalais. Jei gavote įtartiną laišką, nesiųskite jokių duomenų, neatlikite mokėjimų ir nespauskite jokių nuorodų ar priedų.

Ką daryti gavus tokį laišką?

• kruopščiai patikrinkite siuntėjo el. pašto adresą;
• neatsakykite į įtartiną laišką;
• neatlikite mokėjimo pagal jame pateiktą informaciją;
• susisiekite su savo Ober-Haus kontaktiniu asmeniu arba bendruoju el. paštu info@ober-haus.lt, kad pasitikslintumėte informaciją.

Jei kyla abejonė dėl gauto laiško turinio ar autentiškumo, visuomet pirmiausia susisiekite su Ober-Haus oficialiais kontaktais: +370 5 2109 700  arba info@ober-haus.lt

Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė

Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios.

Ne paslaptis, kad Vilniaus verslo centrų rinką pastaraisiais metais daugiausiai palaiko „kraustynės“ – į naujus biurus migruojantys senieji nuomininkai. Toks žingsnis įmonėms vis labiau pasiteisina, bet senstančių pastatų savininkai nepanikuoja ir ima siūlyti aktualios bei įdomios įvairovės.

Praėjusių metų sostinės biurų nuomos „scena“ iškalbinga: didžiausius nuomos sandorius sudarė į naujus biurus persikraustę tokie rinkos senbuviai kaip „Circle K“, „Ergo“, „PwC Lietuva“, „Cobalt“, taip pat iš istorinio pastato Gedimino prospekte išsikėlusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir kiti. Panašiai atrodė dar 2024-ieji su ryškiausiais „Artea“, FNTT, „Narbuto“ ar ILTE nuomos sandoriais. Vienus atvejus paskatino verslo plėtra, kiti po ilgo laiko natūraliai pribrendo atsinaujinti, tačiau pats migracijos reiškinys yra akivaizdus ir sveikintinas.

Akivaizdu ir tai, kad apie naują biurą svarstantys rinkos senbuviai šiandien turi iš ko rinktis: šių metų pradžioje duris jau atvėrė „Business Stadium Central“, o netrukus bus užbaigti ir tokie didieji projektai kaip „Sąvaržėlė“ ar „Tech Zity Vilnius“, taip pat keletas mažesnių verslo centrų. Vien per šį pusmetį rinką pasieksiantys beveik 50 tūkst. kvadratinių metrų išlaikys ar net didins 10,8 proc. 2025 m. pabaigoje Vilniuje fiksuotą biurų vakansiją.

Kodėl ir kaip juda

Kiekvienas verslas savo sprendimus skaičiuoja ir nei viena įmonė nesikrausto dėl mados. Tačiau šiandien įmonės turi palankų metą pagerinti sąlygas, susikurti vertės ir, tam tikromis aplinkybėmis, galbūt ir neišleisti daugiau.

Visų pirma, nuomos kainos išlieka stabilios: pernai jos ženkliai nesikeitė, augimo nelaukiama ir šiemet. Nepaisant padidėjusios vakansijos ir konkurencijos, nuomotojai ne visada linkę ar turi galimybių daryti tiesioginių nuolaidų biuro kvadratiniam metrui. Tačiau šiandien galima derėtis dėl lengvatų per kitus aspektus: siūlomos lankstesnės biuro įrengimo finansavimo galimybės, nemokama nuoma pirmais mėnesiais, atsiranda patrauklių individualizuotų pasiūlymų.

Taip pat, šiandien lengviau pasiekiami susitarimai dėl trumpesnių nuomos terminų (pvz., pagal 3+2 metų formulę, nors yra paklausa ir dar trumpesniems laikotarpiams). Paprastai kalbant, nuomotojai šiuo metu tikrai lankstesni, o tai leidžia pasiekti nuomininkams palankesnių susitarimų. Tokia padėtis itin patraukli tiems verslams, kurie jau ir taip artėjo prie biuro pokyčių.

Kraustantis į naują biurą, pats „kvadratas“, suprantama, bus brangesnis. A klasės verslo centruose kvadratinio metro kaina yra nusistovėjusi ties 16-22 Eur/kv. m, o B klasės – 10-16 Eur/kv. m.  Tačiau matome, kad dalis įmonių išsinuomoja mažiau ploto nei anksčiau.

Skirtingų šaltinių duomenimis, pernai vidutinis išnuomoto biuro plotas lyginant su 2020 m. sumažėjo kone perpus. Net ir biurus keičiantys rinkos senbuviai neretai ieško mažesnių, efektyviau suplanuotų, universalesnių erdvių. Dalis naujų ir anksčiau pastatytų verslo centrų prisitaiko prie pasikeitusios rinkos ir tam tikrus laisvus plotus dalina mažesniais biurais, po maždaug 50-200 kv. m. Pavyzdžiui, jeigu ilgesnį laiką turimas laisvas visas aukštas, nuomotojai linkę investuoti ir tą aukštą padalinti į keletą mažesnių biurų.

Prieš penkmetį prasidėjęs nuotolinis darbas transformuojasi, kompanijos vis labiau nori kolegas dažniau matyti biuruose, bet net tai nestabdo patalpų mažėjimo tendencijų. Naujausiems verslo centrams skiriant dar daugiau dėmesio bendrosioms poilsio, sporto ar susitikimų erdvėms, mažėja tam skirtų zonų poreikis kiekviename iš biurų. Kitaip tariant, naujuose verslo centruose vis daugiau funkcijų perkeliama į bendras erdves, todėl dalis ploto, kuris anksčiau buvo įrengiamas kiekviename biure, tampa bendro naudojimo pagal poreikį.

Apskritai, nauji verslo centrai savo patalpose ar šalia gali pasiūlyti tokias paslaugas kaip įvairiausi sporto užsiėmimai, sveikatingumo klinikos, vaikų darželiai ir mokyklos, prekyba, drabužių valymas ir kt. Tai darbuotojams gali padėti sutaupyti transporto bei laiko sąnaudas ir šitaip kurti vertę.

Tiesa, verslo centro viduje esančios bendrosios, laisvalaikio, „pramoginės“ ir kitos erdvės paprastai kainuoja, apmokestinant jas proporcingai nuomojamam plotui. Nors energetiškai efektyvesniuose pastatuose komunaliniai mokesčiai gali sumažėti iki 1-2 Eur kv. m, šiuos sutaupymus dalyje naujų verslo centrų „kompensuos“ apmokestinta papildoma infrastruktūra.

Visgi jeigu kraustomasi į mažesnį, bet naują, modernų biurą, šiandien galima tikėtis panašių ar net mažesnių galutinių išlaidų nei pasilikus senajame, o papildoma vertė darbuotojams, klientams ar sutaupomam laikui yra ne visada išmatuojama ar įkainojama. Visa tai ir skatina nuomos rinkos dalyvius apsidairyti, pasikalbėti ir, neretai, padaryti ilgai brandintą žingsnį.

Senų biurų likimas

Daugiau nei prieš du dešimtmečius statyti verslo centrai šiandien laikomi jau morališkai ir technologiškai pasenusiais, todėl dažnai nebeatitinka dabartinių rinkos standartų ir verslo lūkesčių. O esamoms įmonėms migruojant į naujus biurus ir ne pirmus metus stebint ribotą naujų užsienio investuotojų srautą, senųjų verslo centrų savininkai turi keletą scenarijų.

Ryškesnė pastarojo meto tendencija yra senų biurų pritaikymas gyvenamajai paskirčiai. Laikui bėgant pastatai neišvengiamai nusidėvi, mažėja jų techninis ir funkcinis efektyvumas, o rinkos aplinka kelia vis aukštesnius kokybės, tvarumo bei funkcionalumo reikalavimus. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, pastatų rekonstrukcija ar konversija tampa racionaliu ir strategiškai pagrįstu sprendimu.

Tarp tokių pavyzdžių Vilniuje minėtinas buvęs biurų pastatas M. Valančiaus ir V. M. Putino gatvių sankirtoje, kurį ruošiamasi pertvarkyti į prabangius butus. Smolensko gatvėje seni biurai jau rekonstruoti į apartamentų ir vadinamojo „co-living“ projektą. „Ober-Haus“ žiniomis, ir šiuo metu vykdomos derybos dėl keleto biurų paskirties objektų įsigijimo su tikslu juos konvertuoti į butus. Tikėtina, kad ateityje tokių projektų bus ir dar daugiau, ypač išsilaikant didelei būsto paklausai.

Labiausiai pastebimu senųjų biurų scenarijumi galėtų tapti pastatų griovimas ir teritorijų transformacija. „Hanner“ jau paskelbė apie numatomą pirmojo modernaus Vilniaus biurų pastato griovimą Geležinio Vilko g. jį pakeičiant nauju šešių aukštų verslo centru. Reikšmingi pokyčiai numatyti ir „Verslo trikampio“ teritorijoje, kur planuojama platesnė konversija ir erdvių transformacija. Vystytojai ruošiasi ir senojo verslo kvartalo tarp Šeimyniškių ir Juozapavičiaus g. „perstatymui“. Tačiau realius tokių projektų įgyvendinimo tempus veikiausiai diktuos padėtis biurų nuomos rinkoje, o šiandien nematyti priežasčių skubėti.

Kapitalui mažiau intensyvūs ir dažniausiai matomi scenarijai šiuo metu yra senųjų verslo centrų pritaikymas smulkesniam kabinetiniam nuomos modeliui, dalies patalpų pertvarkymas į bendradarbystės erdves, taip pat didesnio ar mažesnio masto renovacija ir modernizacija (vadinamasis „retrofit“).

Kiekvienu atveju racionaliausias sprendimas pastato savininkui yra individualus. Tačiau jei įmonei kraustymasis į modernų biurą sukuria vis didesnę vertę nei pasilikimas, senuose verslo centruose pokyčių matysime vis daugiau.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%).

2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²).

Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%.

„Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus.

Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų pokytis šalies didmiesčiuose pasiekė aukščiausią reikšmę nuo 2023 metų birželio mėnesio ir sudarė 12,5%. Po itin rezultatyvių 2025 metų pardavėjai nusiteikę ir toliau didinti parduodamo būsto kainas. O rekordinėmis kainomis sudaromi sandoriai rodo, kad dabartinės rinkos sąlygos išlieka palankios pardavėjams. Todėl būsto kainos ir toliau nuosekliai auga visuose šalies didmiesčiuose bei įvairiuose būsto segmentuose“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

 Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų).

„Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims

Investuotojus itin domino tiek nedidelės maisto prekių parduotuvės, tiek ir didesni prekybos centrai

„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2025 metais didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui buvo išleista 162 mln. eurų arba 47% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. „Dvejus metus iš eilės šis segmentas dominuoja tiek pagal bendrą investicijų sumą, tiek pagal brangiausiai įsigytus objektus“, – pastebi R. Reginis.

Didžiausi įsigyti objektai buvo Vilniuje ir Kaune. Investicijų bendrovė „NDX Group“ Kaune įsigijo daugiau nei 13.000 kv. m ploto prekybos centrą „Savas“, Prancūzijoje registruota NT investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ pardavė „Depo“ parduotuvę Vilniuje tam pačiam Latvijos prekybos tinklui, o 2025 metų pabaigoje buvo pranešta, kad „Rivona“ perka  prekybos centrą „G9“ sostinės Gedimino pr. iš „Lords LB Asset Management“ valdomo fondo (šis sandoris buvo užbaigtas 2026 metų pradžioje, po LR konkurencijos tarybos pritarimo vykdyti koncentraciją).

„Be šių stambesnių sandorių prekybinių patalpų segmente pirkėjai taip pat buvo aktyvūs įsigydami  šiuolaikiškas nedidelio formato parduotuves (1,500–3,000 kv. m), kuriose įsikūrę pagrindiniai maisto prekių tinklai. Taip pat pirkėjai pirko ir didesnio ploto prekybinės paskirties objektus, kuriuose įsikūrę daugiau nuomininkų bei domėjosi vidutinio dydžio objektais išskirtinai savo reikmėms“, – pasakoja R. Reginis.

Investicijos į sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektus buvo gausesnės nei biurų segmente

Kiek netikėtai antra pagal dydį investicijų dalis 2025 metais atiteko sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų įsigijimui. „Įprastai šiame nekilnojamojo turto segmente išleidžiama mažiausiai pinigų, tačiau reikšmingas įsigytų įvairių objektų skaičius bei itin kuklios investicijos biurų segmente, 2025 metais sandėliavimo ir gamybinės paskirties patalpų segmentą kilstelėjo į solidžią antrąją vietą“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. „Ober-Haus“ duomenimis, iš viso per metus šiame segmente buvo išleista 111 mln. eurų arba 32% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Investuotojus domino įvairiausi objektai Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose – dideli logistikos centrai, mažesnio ploto sandėliai ar gamybinės paskirties objektai.

Investicijų bendrovės „Prosperus“ valdomas fondas 2025 metais investavo net į keturis skirtingus sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektus („VMG Grupės“ pramonės inovacijų parko pastatas „VMG Technics R&D Park“ Klaipėdos raj., daugiau nei 28.000 kv. m ploto sandėliai Terminalo g. Kauno raj., „KG Construction“ gamykla Vilniaus raj. ir „Alwark“ sandėlis su biurais).

Tuo metu biurų segmento dalis 2025 metais susitraukė iki žemiausio rodiklio nuo 2012 metų ir sudarė tik 21% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Didžiausi sandoriai šiame segmente buvo sudaryti Vilniuje: Lietuvos investicijų bendrovei „Groa Capital“ priklausanti įmonė įsigijo du biurų pastatus – „Meraki“ ir „Assgard Keys“. Taip pat 2025 metų antrąjį pusmetį Vilniuje buvo paduoti du nedideli biurų pastatai: centrinėje miesto dalyje (A. Domaševičiaus g.) ir 2024 metais pastatytas biurų pastatas Pilaitėje.

Biurų pastatai sostinėje įprastai yra vienas svarbiausių investicijų traukos objektų, nes čia sukoncentruotas didžiausias tokių objektų skaičius. Pasak R. Reginio, vis dėlto augantis laisvų patalpų lygis mažina investuotojų pasitikėjimą šiuo segmentu, todėl pirkėjų aktyvumas šiuo metu yra gana žemas. Neretai naujai plėtojamus biurų pastatus norima parduoti, tačiau tam trukdo per didelis laisvų patalpų lygis juose (2025 metų pabaigoje bendras laisvų biuro patalpų lygis sostinėje pasiekė 10,8%). Pavyzdžiui, „Assgard Keys“ biurų pastatą buvo nuspręsta parduoti dar 2023 metais, tačiau to padaryti nepavyko, kadangi didžioji dalis patalpų šiame pastate buvo neišnuomotos. Pastatą pavyko parduoti tik tuomet, kuomet 2025 metais buvo rastas nuomininkas (nacionalinis plėtros bankas ILTE) laisvoms patalpoms.

Užsienio investuotojų dalis rekordiškai maža, o sostinės regiono dalis traukėsi

„Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais lietuvių valdomo kapitalo dalis investiciniuose sandoriuose šoktelėjo net iki 86% ir tai aukščiausias rodiklis istorijoje (2022–2024 metais dalis taip pat buvo itin aukšta ir sudarė 73–82%).

„Iš esmės visi užsienio investuotojai, kurie šiuo metu įsigyja komercinį nekilnojamąjį turtą, jau yra vienaip ar kitaip susiję su Lietuva, pavyzdžiui, latvių prekybos tinklas „Depo“, kuris įsigijo parduotuvę. Tuo metu naujų užsienio įmonių ar fondų, kurie pirmą kartą Lietuvoje įsigytų nekilnojamąjį turtą, galima sakyti nebeliko“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Įprastai daugiausiai investicijų pritraukia Vilniaus regionas, kadangi čia yra didžiausia koncentracija įvairaus modernaus komercinio nekilnojamojo turto, kuris domina potencialius investuotojus. Tačiau susitraukus investicijoms į biurų segmentą, po itin ilgos pertraukos Vilniui ir jo apylinkėms tekusi investicijų dalis buvo šiek tiek mažesnė nei 50% (2015–2024 metais dalis sudarė 67%). „Galima sakyti, kad 2025 metais investicijų pasiskirstymas buvo pastebimai tolygesnis ir nesikoncentravo vien tik sostinėje. Nemažai nekilnojamojo turto buvo nupirkta tokiuose miestuose ar jų apylinkėse kaip: Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Plungė, Alytus, Jurbarkas, Molėtai ir kitur“, – pasakoja „Ober-Haus“ atstovas.

Stipri 2026 metų pradžia leidžia tikėtis aktyvių metų

Žvelgiant į 2025–2026 metais sudaromus sandorius ir jų įsigijimo kainas, bendros tendencijos išlieka labai panašios kaip ir pastaruosius kelis metus. „Visų pirma, pirkėjus domina geros būklės, strategiškai patraukliose vietose esantys ir pilnai išnuomoti objektai. Tuo tarpu parduoti šiek tiek senesnį ir nepilnai išnuomotą objektą gali būti pakankamai sudėtinga, net ir sumažinus jo kainą. Potencialūs pirkėjai šiuo metu mato nemažas išlaidas ir rizikas, susijusias su papildomomis investicijomis į objekto atnaujinimą ir nuomininkų paieška“, – sako R. Reginis.

Ekspertas pastebi, kad didžiausias susidomėjimas tarp investuotojų ir toliau išlieka maisto prekių parduotuvės, už kurias pirkėjai moka rekordiškai aukštas kainas (yra objektai, kurie įsigyjami net ir su mažesne nei 6,0% pelningumo norma). Tokias stabilų nuomos pajamų srautą generuojančias parduotuves gali įsigyti platus investuotojų ratas, nes bendra pardavimo kaina nėra sąlyginai didelė (dažniausiai siekia 3–6 mln. eurų). Tuo metu biurų pastatai, industriniai objektai ar didesni prekybos centrai, priklausomai nuo jų būklės ir vietos, dažniausiai įsigyjami su 7,0–9,0% pelningumo norma.

„Įvertinus tai, kad šalies verslas pastaruoju metu itin atsargiai vertina savo plėtros galimybes ir komercinių patalpų poreikį nuomai, 2025 metais komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinka parodė tikrai solidų rezultatą. Kasmet įgyvendinami nauji projektai nuosekliai plečia šiuolaikinių, pajamas generuojančių objektų portfelį šalyje, ir suteikia gausesnes ir įvairesnes investicines galimybes potencialiems investuotojams. O 2026 metų pradžios rezultatas leidžia prognozuoti, kad investicinių sandorių rinka šiemet išliks aktyvi –  ypač prekybinio ir industrinio nekilnojamojo turto segmentuose“, – prognozuoja R. Reginis.

2025 metais Lietuvos būsto rinka pasižymėjo itin sparčiai augusiomis būsto pardavimo apimtimis tiek antrinėje, tiek ir pirminėje rinkoje. Ypač spartus atsigavimas fiksuojamas didmiesčių pirminėje rinkoje, kuomet pirkėjai itin aktyviai pirko naujos statybos butus tiek pastatytuose, tiek ir pradedamuose statyti daugiabučiuose, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Lyginant faktiškai pastatyto ir pirminėje rinkoje realizuotų butų skaičius, tai didžiausiu disbalansu 2025 metais pasižymėjo šalies sostinė.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 2.787 butus arba 8% daugiau nei 2024 metais. Tuo tarpu sostinės pirminėje butų rinkoje per metus iš viso buvo realizuota virš 5.700 butų arba 82% daugiau nei 2024 metais.

„Vadinasi, plėtotojai faktiškai pastatė dvigubai mažiau nei fiksuojamas būsto poreikis. Kadangi projektų planavimo ir statybų procesas yra ilgas ir dažnu atveju trunka ilgiau nei planuota, turime situaciją, kuomet staigiai atsigavus rinkai, plėtotojai tiesiog fiziškai negali patenkinti tokios paklausos poreikio“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Ir tokia situacija yra nepalanki tiek pirkėjams, tiek ir plėtotojams. Pirkėjai turi per menką būsto pasirinkimą bei sparčiai augančias kainas, o plėtotojai negali pilnai išnaudoti rinkos potencialo.

Intensyviausia plėtra gyvenamuosiuose rajonuose, o butų plotas išlieka stabilus

Plėtotojai per 2025 metus pastatė naujų butų daugiabučiuose 16-oje Vilniaus miesto seniūnijų. Daugiausiai plėtotojų dėmesio sulaukė penkios miesto seniūnijos, kuriose pastatyta daugiau nei pusė visų butų: Verkių sen. (19,5%), Žirmūnų sen. (9,7%), Pašilaičių sen. (9,4%), Justiniškių sen. (9,1%) ir Naujininkų sen. (8,0%).

R. Reginis atkreipia dėmesį, centrinėje miesto dalyje, kurioje naujų projektų plėtros galimybės yra ribotos ir sudėtingos, projektų įgyvendinimas trunka pastebimai ilgiau nei tipinių daugiabučių kituose miesto rajonuose. „Todėl naujai pastatytų butų skaičius čia nėra gausus, o pirkėjai yra priversti laukti statybų pabaigos ne vienerius metus“, – sako ekspertas. Pavyzdžiui, 2025 metais Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose pastatytų butų dalis sudarė tik apie 10% (2024 metais – 16%). Pastaraisiais metais aktyviau yra investuojama pietinėje Naujamiesčio ir senamiesčio dalyje, kadangi čia dar yra nemažai konversijai tinkamų senų pastatų ir teritorijų. Šiuo metu šioje miesto dalyje jau įgyvendinami tokie projektai kaip: „Stepono sodas“, „Naujamiesčio trio“, „Off!”, „Naujamiesčio vingis“, „Algirdo alėja“, „Senamiesčio sodai“, „Vilniaus Džiazas“, „Sanguškų parkas“.

Tuo tarpu pardavimui statomų butų vidutinis plotas, galima sakyti, nebemažėja ir pastaruosius trejus metus laikosi ties 50 kv. m riba. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 50,1 kv. m ir buvo šiek tiek didesnis nei 2024 metais, kuomet buvo užfiksuotas žemiausias rodiklis (49,5 kv. m).

„O erdvesnio ir įperkamo būsto ieškantys pirkėjai dažnu atveju dairosi alternatyvos miestų pakraščiuose. Gausios individualių ir sublokuotų namų statybos šalia didmiesčių rodo tokio būsto poreikį – žmonės perka sklypus ir statosi namus patys, įsigyja juos antrinėje rinkoje arba dairosi jų naujai plėtojamuose namų kvartaluose“, – kalba R. Reginis. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvoje pastaruosius 10 metų pastatytas namų naudingasis plotas yra daugiau nei 3 kartus didesnis nei pastatytas butų plotas daugiabučiuose.

Butai A++ energinės klasės daugiabučiuose tampa norma

„Ober-Haus“ surinkti duomenys rodo, kad iš 2025 metais šalies sostinėje pardavimui pastatytų butų A++ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai sudаrė 71,5% (2024 metais – 40,5%). Nors naujai statomiems pastatams reikalavimas atitikti A++ energinei naudingumo klasei keliamus reikalavimus įsigaliojo nuo 2021 metų sausio 1 dienos (kuomet prašoma išduoti statybos leidimą), tačiau matome, kad tokios energinės klasės daugiabučiai pradėjo dominuoti tik po ketverių metų.

A+ energinės klasės daugiabučiuose esantys butai 2025 metais sudarė 17,9% (2024 metais – 22,4%), A klasės – 5,4% (2024 metais – 30,6%). Likusi butų dalis (5,2%) buvo B arba žemesnės energinės klasės daugiabučiuose.

Kaune ir Klaipėdoje butų pastatyta iki ketvirtadalio mažiau

Kaune pastatytų butų skaičius mažėja jau dvejus metus iš eilės. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Kaune plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 659 butus arba 21% mažiau nei 2024 metais ir net 2,3 karto mažiau nei rekordinėmis statybų apimtimis pasižymėjusiais 2023 metais.

Pasak R. Reginio, 2022–2023 metais staiga susitraukusios būsto pardavimo apimtys atšaldė plėtotojų norą bei apribojo jų galimybes pradėti plėtoti naujus būsto projektus, todėl 2024–2025 metais butų buvo pastatyta atitinkamai mažiau. Tuo tarpu būsto poreikis pastaruosius kelis metus sparčiai augo ir, pavyzdžiui, Kauno pirminėje butų rinkoje per 2025 metus iš viso buvo realizuota virš 1.200 butų. O tai reiškia, kad naujų butų poreikis šiame mieste taip pat buvo beveik du kartus didesnis nei jų buvo faktiškai pastatyta.

2025 metais panašios tendencijos fiksuojamos ir Klaipėdoje, kur plėtotojai per metus daugiabučiuose pardavimui pastatė 364 butus arba 24% mažiau nei 2024 metais. Kaip ir kituose šalies didmiesčiuose, toks pastatytų butų skaičius nebuvo pakankamas patenkinti naujo būsto poreikį, kadangi plėtotojai 2025 metais iš viso susitarė dėl daugiau nei 580 naujų butų pardavimo uostamiestyje.

2026 metais jau bus matomi augančių investicijų į daugiabučių plėtrą rezultatai

Matydami itin spartų būsto rinkos atsigavimą 2025 metais, plėtotojai suskubo investuoti į naujų projektų statybas. Todėl 2026 metais jau matysime daug gausesnį pardavimui pastatytų butų skaičių pagrindiniuose šalies miestuose. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2026 metais Vilniuje pardavimui iš viso turėtų būti pastatyta iki 4.500 butų arba 60% daugiau nei jų buvo pastatyta 2025 metais. O Kaune plėtotojai planuoja pastatyti apie 950 butų arba 45% daugiau nei 2025 metais.

Tuo metu Klaipėdoje 2026 metais pardavimui turėtų būti pastatyta iki 600 butų ir tai būtų didžiausias pastatytų butų skaičius nuo pat 2009 metų. R. Reginis pastebi, kad pastaraisiais metais didžiausi pokyčiai uostamiestyje matomi centrinėje miesto dalyje – senamiesčio zonoje, kur plėtotojai pradėjo investuoti į didesnių ir aukštesnės klasės projektų plėtrą.

Šiuo metu atliekami baigiamieji darbai  pirmajame „Memelio miesto“ etape, baigiamos daugiabučio „Teatro namai“ statybos (Žvejų g.), tęsiamos „Bastionų namų“ projekto statybos, 5 hektarų teritorijoje pradėtas plėtoti „Trinyčių rezidencijos“ projektas, o Jūros g. vyksta buvusio Klaipėdos teismo ir kalėjimo pastatų komplekso rekonstrukcija ir čia bus pasiūlyta įvairių komercinės ir gyvenamosios paskirties patalpų.

„Vertingiausioje miesto dalyje plėtojami projektai pagaliau pirkėjams suteiks gerokai platesnį būsto pasirinkimą nei iki šiol. Tokie projektai pastebimai kilstels aukščiausių Klaipėdos butų pardavimo kainų kartelę, kuri anksčiau dėl itin ribotos aukštesnės klasės būstų pasiūlos buvo pastebimai žemesnė nei Vilniuje ar Kaune“, – kalba R. Reginis.

Tačiau atsigavusios daugiabučių statybų apimtys šalies didmiesčiuose dar nereiškia, kad būsto jau yra statoma pakankamai. R. Reginis komentuoja, kad dabartinis naujo būsto paklausos lygis rodo, kad šiuo metu jo yra pastatoma per mažai. Ir didžiausias pasiūlos ir paklausos disbalansas išlieka Vilniuje ir Kaune. Tai gerai iliustruoja parduoto būsto dalis šiuose miestuose. Pavyzdžiui, iš 2026 metais Klaipėdoje planuojamų pastatyti butų šiuo metu jų yra parduota ir rezervuota apie 55%, o Kaune ir Vilniuje jau yra susitarta dėl 70% butų įsigijimo. Todėl itin svarbu, kaip aktyviai plėtotojai pradės naujus projektus 2026 metais, kad pirkėjams būsto nepritrūktų 2027–2028 metais. „Norint, kad rinkoje susidarytų sveikas pasiūlos ir paklausos balansas, vien tik sostinėje per metus turėtų būti pastatoma daugiau nei 5.000 naujų butų“, – skaičiuoja R. Reginis. Tai ypač aktualu, jeigu būsto rinka išliks tokia pati aktyvi kaip 2025 metais ar 2026 metų pradžioje.

Ariogaloje baigiamas statyti naujas būsto projektas „Dubysos namai“ – 5 aukštų gyvenamasis namas, plėtojamas 0,75 ha žemės sklype, vaizdingame Dubysos slėnyje. Projektas papildo miestelio nekilnojamojo turto rinką naujos statybos būstu, kurio pasiūla iki šiol buvo itin ribota. Jau pradėti butų pardavimai, pirkėjai gali rinktis šiuolaikiškus, patogiai suplanuotus namus, o jaunoms šeimoms taikoma pirmojo būsto subsidija.

Projekte suplanuoti 89 butai su sandėliukais ir automobilių stovėjimo vietomis. Teritorijoje įrengiama vaikų žaidimų aikštelė, laisvalaikio zonos, apšvietimas bei uždaras įvažiavimas, taip sukuriant saugią ir patogią aplinką gyventojams.

„Dubysos namuose“ siūlomi 2–4 kambarių, 55–110 m² ploto butai su daline apdaila. Pirmojo etapo butai jau baigti statyti ir paruošti naujakuriams, o antrojo etapo statybų pabaiga numatoma 2026 m. IV ketvirtį. Beveik visi butai turi balkonus, galimybę įsirengti židinį bei panoraminius vaizdus į Dubysos slėnį.

„Daugelį pirkėjų nustebina tai, kad „Dubysos namų“ butuose galima įsirengti židinį. Tai išties retas sprendimas daugiabučiuose, suteikiantis būstui išskirtinumo ir didesnę vertę ilgalaikėje perspektyvoje. Matome, kad pirkėjai vis dažniau ieško ne tik kvadratinių metrų, bet ir emocinės vertės, kurią suteikia jaukūs bei individualūs sprendimai“, – pasakoja projekto pardavimo vadovė Audronė Urbanavičienė.

Dar vienas projekto išskirtinumas – paskutinių aukštų butai, suprojektuoti per du aukštus. „Butai per du aukštus – retenybė regionuose. Tai sprendimas, leidžiantis turėti daugiau erdvės, šviesos ir privatumo. Taip atsiranda galimybė aiškiai atskirti poilsio ir darbo zonas, kas ypač aktualu dirbantiems iš namų“, – sako projekto pardavimo vadovė Indrė Zailskaitė.

„Dubysos namai“ įsikūrę centrinėje Ariogalos dalyje, todėl gyventojams užtikrinamas patogus susisiekimas ir visa reikalinga infrastruktūra. Netoliese – ugdymo įstaigos, prekybos centrai, poliklinika, vaikų darželis, o vos už kelių žingsnių – Dubysos slėnis. Projekto vieta leidžia derinti miesto patogumus su gamtos artumu – tai itin vertina šeimos ir aktyvų gyvenimo būdą mėgstantys žmonės.

„Siekiame šiai vietai suteikti naują impulsą ir prisidėti prie miestelio augimo. Sutvarkyta teritorija bei kokybiška gyvenamoji aplinka padės kurti gyvesnę Ariogalą ir turės teigiamos įtakos visos vietovės nekilnojamojo turto vertei“, – sako A. Urbanavičienė.

„Dubysos namai“ projektą įgyvendina UAB „Profilena“, projekto pardavimu ir rinkodara rūpinasi Ober-Haus komanda.

Plačiau apie projektą: www.dubysosnamai.lt