Butų rinkoje lėtėjantis kainų augimas ir lengvesnės derybos
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,8% (2022 metų vasarį buvo fiksuojamas 0,8% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 21,1% (2022 metų vasarį metinis augimas siekė 22,6%).
2022 metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.158 Eur (+16 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,7%, 1,1% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.506 Eur (+11 Eur/m²), 1.429 Eur (+15 Eur/m²) ir 938 Eur (+7 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 969 Eur.
Per metus (2022 metų kovo mėnesį, palyginti su 2021 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 22,2%, Kaune – 23,1%, Klaipėdoje – 18,0%, Šiauliuose – 16,6% ir Panevėžyje – 15,3%.
„Šių metų kovo mėnesio rezultatai rodo, kad Lietuvos nekilnojamojo turto rinka šiek tiek aprimo. VĮ Registrų centro duomenimis, bendras parduotų butų skaičius Lietuvoje šių metų kovo mėnesį buvo 6% mažesnis nei 2021 metų tą patį mėnesį. Tuo tarpu senesniuose nei dviejų metų pastatuose įregistruotų butų įsigijimo sandorių skaičius šių metų kovo mėnesį yra 10% mažesnis nei prieš metus. Tai rodo, kad karas Ukrainoje turėjo įtakos didžiausio būsto segmento aktyvumui, kadangi dalis potencialių pirkėjų nusprendė nepirkti būsto bei galbūt palaukti ramesnio laikotarpio. Žvelgiant į istorinius duomenis, tai bendras butų aktyvumas šalyje šių metų kovą išliko labai aukštame lygyje ir nusileido tik rekordiniams 2021 metų rodikliams. Tikėtina, kad karui tebesitęsiant, būsto pirkėjai išliks atsargūs ir sprendimą dėl būsto įsigijimo priims lėčiau nei buvo įprasta anksčiau. O artimiausių ateinančių mėnesių rezultatai jau tiksliau parodys į kurią pusę keičiasi pirkėjų nuotaikos.
Pastaraisiais mėnesiais sulėtėjęs butų kainų augimo tempas šalies didmiesčiuose taip pat rodo, kad rinkoje jau vyrauja ramesnės nuotaikos nei, pavyzdžiui, 2021 metais. Nepaisant dėl karo prastėjančių ūkio raidos perspektyvų, būsto pardavėjai išliko ramūs ir iš esmės nekoregavo parduodamo būsto kainų. Tačiau pastebime, kad šiuo metu būsto pirkėjams derėtis yra lengviau. Jeigu praėjusiais metais pardavėjai būstą bandydavo pardavinėti net aukštesnėmis kainomis nei tuo metu buvo įprasta rinkoje ir dažnu atveju į derybas nesileisdavo, tai šiuo metu tokius būsto pardavėjus įtikinti sumažinti savo itin optimistinius lūkesčius yra daug lengviau“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. kovo mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…
Visos naujienos