Butų pardavimo kainų augimas 2021 metais: metinis – 22,4%, vidutinis metinis – 14,2%

2022-01-10

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 1,1% (2021 metų lapkritį buvo fiksuojamas 1,7% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,4% (2021 metų lapkritį metinis augimas siekė 22,2%). Vidutinis metinis butų kainų augimas 2021 metais (2021 metų sausį–gruodį, palyginti su 2020 metų sausiu–gruodžiu) pasiekė 14,2%.

2021 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.087 Eur (+22 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,3%, 1,2%, 0,5% ir 0,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.461 Eur (+19 Eur/m²), 1.393 Eur (+16 Eur/m²), 930 Eur (+5 Eur/m²) ir 915 Eur (+8 Eur/m²).

Per metus (2021 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2020 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,3%, Kaune – 23,0%, Klaipėdoje – 19,4%, Šiauliuose – 20,7% ir Panevėžyje – 21,2%.

„2021 metų gruodžio duomenys užtvirtino tai, ką ir stebėjome visus praėjusius metus – stabiliai spartų būsto kainų augimą visoje šalyje. Praėjusiais metais pirkėjai kaip niekad aktyviai pirko įvairų būstą, o jam įsigyti išleido rekordinę pinigų sumą. Todėl nenuostabu, kad stebėjome spartų būsto kainų augimą ir 2021 metais pasiektas 14,2% vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo išties ženklus. Pastarąjį kartą spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas 2004 metais (25,7%), 2005 metais (47,8%), 2006 metais (36,9%) ir 2007 metais (26,9%). O pavyzdžiui, 2016–2020 metais butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo daug kuklesnis ir siekė 3,3–5,7%.

Didžioji dalis būsto rinką kaitinančių veiksnių – sparčiai augančios gyventojų pajamos, žemos būsto paskolų palūkanos, naujo būsto pasiūlos trūkumas, noras apsaugoti santaupas aukštos infliacijos aplinkoje, jas investuojant į nekilnojamąjį turtą – bus aktualūs ir 2022–aisiais metais. Tačiau šiais metais taip pat gali atsirasti veiksnių, kurie gali sumažinti tiek rinkos aktyvumą, tiek sulėtinti būsto kainų augimo tempą. Visų pirma, tai besiformuojanti nepalanki geopolitinė situacija. Itin įtempti ir pakitę ekonominiai Lietuvos santykiai su Baltarusija ir Kinija gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir lemti prastėjančius gyventojų lūkesčius dėl savo finansinės padėties ir šalies ūkio raidos perspektyvų. Antra, po itin spartaus būsto kainų šuolio 2021 metais ir pasiekto akivaizdžiai aukštesnio kainų lygio bei dėl to sumažėjusio būsto įperkamumo rodiklio jau galima tikėtis nuosaikesnio kainų augimo tempo, o tuo pačiu ir mažesnio rinkos dalyvių optimizmo nei anksčiau. Būtent būsto rinką užvaldę teigiami lūkesčiai didele dalimi prisidėjo prie spartaus būsto kainų augimo praėjusiais metais, kuomet pardavėjai, matydami stabiliai ir sparčiai augančias kainas, turtą stengėsi parduoti dar brangiau už tuo metu buvusį rinkos kainų lygį. Todėl 2022 metais jau galime tikėtis nuosaikesnių nuotaikų būsto rinkoje bei lėtesnio nekilnojamojo turto kainų augimo negu praėjusiais metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.