Butų pardavimo kainų augimas 2021 metais: metinis – 22,4%, vidutinis metinis – 14,2%
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 1,1% (2021 metų lapkritį buvo fiksuojamas 1,7% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,4% (2021 metų lapkritį metinis augimas siekė 22,2%). Vidutinis metinis butų kainų augimas 2021 metais (2021 metų sausį–gruodį, palyginti su 2020 metų sausiu–gruodžiu) pasiekė 14,2%.
2021 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.087 Eur (+22 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,3%, 1,2%, 0,5% ir 0,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.461 Eur (+19 Eur/m²), 1.393 Eur (+16 Eur/m²), 930 Eur (+5 Eur/m²) ir 915 Eur (+8 Eur/m²).
Per metus (2021 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2020 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,3%, Kaune – 23,0%, Klaipėdoje – 19,4%, Šiauliuose – 20,7% ir Panevėžyje – 21,2%.
„2021 metų gruodžio duomenys užtvirtino tai, ką ir stebėjome visus praėjusius metus – stabiliai spartų būsto kainų augimą visoje šalyje. Praėjusiais metais pirkėjai kaip niekad aktyviai pirko įvairų būstą, o jam įsigyti išleido rekordinę pinigų sumą. Todėl nenuostabu, kad stebėjome spartų būsto kainų augimą ir 2021 metais pasiektas 14,2% vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo išties ženklus. Pastarąjį kartą spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas 2004 metais (25,7%), 2005 metais (47,8%), 2006 metais (36,9%) ir 2007 metais (26,9%). O pavyzdžiui, 2016–2020 metais butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo daug kuklesnis ir siekė 3,3–5,7%.
Didžioji dalis būsto rinką kaitinančių veiksnių – sparčiai augančios gyventojų pajamos, žemos būsto paskolų palūkanos, naujo būsto pasiūlos trūkumas, noras apsaugoti santaupas aukštos infliacijos aplinkoje, jas investuojant į nekilnojamąjį turtą – bus aktualūs ir 2022–aisiais metais. Tačiau šiais metais taip pat gali atsirasti veiksnių, kurie gali sumažinti tiek rinkos aktyvumą, tiek sulėtinti būsto kainų augimo tempą. Visų pirma, tai besiformuojanti nepalanki geopolitinė situacija. Itin įtempti ir pakitę ekonominiai Lietuvos santykiai su Baltarusija ir Kinija gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir lemti prastėjančius gyventojų lūkesčius dėl savo finansinės padėties ir šalies ūkio raidos perspektyvų. Antra, po itin spartaus būsto kainų šuolio 2021 metais ir pasiekto akivaizdžiai aukštesnio kainų lygio bei dėl to sumažėjusio būsto įperkamumo rodiklio jau galima tikėtis nuosaikesnio kainų augimo tempo, o tuo pačiu ir mažesnio rinkos dalyvių optimizmo nei anksčiau. Būtent būsto rinką užvaldę teigiami lūkesčiai didele dalimi prisidėjo prie spartaus būsto kainų augimo praėjusiais metais, kuomet pardavėjai, matydami stabiliai ir sparčiai augančias kainas, turtą stengėsi parduoti dar brangiau už tuo metu buvusį rinkos kainų lygį. Todėl 2022 metais jau galime tikėtis nuosaikesnių nuotaikų būsto rinkoje bei lėtesnio nekilnojamojo turto kainų augimo negu praėjusiais metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. gruodžio mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…
Visos naujienos