Atsigavusioms Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoms grasina ekonominės karo pasekmės

Atsigavusios po koronaviruso pandemijos šoko, 2021 metais Baltijos šalių ekonomikos žengė spartaus augimo keliu. Jeigu praėjusiais metais Latvijos ir Lietuvos ekonomikos augo po 4,8%, tai Estijos ekonomikos augimas siekė net 8,3%. Gerėjantys gyventojų lūkesčiai, augantis vartojimas bei išliekančios patrauklios finansavimo sąlygos, daugeliui sektorių suteikė daugiau optimizmo ir tuo pačiu papildomo stimulo nekilnojamojo turto rinkos augimui tiek Baltijos šalių sostinėse, tiek ir likusiuose šių šalių regionuose.

Situaciją nekilnojamojo turto rinkoje 2021 metais itin gerai iliustruoja pinigų sumos, kurios buvo išleistos būstui įsigyti. Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bendras pinigų srautas per metus  atitinkamai išaugo net 41%, 38% ir 35% ir tuo pačiu Lietuvoje bei Estijoje būstui įsigyti išleistų pinigų suma pasiekė visų laikų aukštumas. „Žinoma, prie šio augimo prisidėjo ne tik aukštas būsto rinkos aktyvumas, bet ir sparčiai augančios būsto kainos. Lietuvos sostinėje 2021 metais buvo užfiksuotas daugiau nei 23% butų pardavimo kainų augimas, kuris yra didžiausias nuo pat 2007 metų. Taline taip pat užfiksuotas itin solidus 15% butų kainų augimas, kuris leido šiam miestui išlaikyti lyderio poziciją, jei lyginti vidutines butų pardavimo kainas. Rygoje praėjusiais metais būsto rinkoje optimizmo buvo šiek tiek mažiau nei Vilniuje ar Taline, tačiau ir šiame mieste visuose segmentuose buvo fiksuojamas spartus kainų augimas ir per praėjusius metus jos vidutiniškai ūgtelėjo 11%. Ryga ir toliau išlieka statistiškai pigiausia Baltijos šalių sostine, o atsižvelgiant į tai, kad 2021 metais Vilniuje ir Taline butų pardavimo kainų augimas buvo didesnis, tai atotrūkis tarp šių miestų dar labiau išaugo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims..

Tačiau būtent Latvijos sostinė turi didžiausią būsto rinkos plėtros potencialą, kurį gali padėti realizuoti jau faktiškai vykstančios investicijos į biurų segmentą.  Ir nors šiame mieste 2021 metais šiuolaikiškų naujų biurų buvo pasiūlyta tik viename projekte („The Icon“ – rekonstruotas senos statybos administracinis pastatas centrinėje miesto dalyje), tačiau šiuo metu vykstančios naujų biurų projektų statybos suteikia gerokai daugiau optimizmo. Planuojama, kad 2022-2023 metais šiame mieste turėtų būti įgyvendintas reikšmingas naujų biurų projektų skaičius, kuriuose rinkai bus pasiūlytas virš 130,000 kv. m biurų ploto. „Toks pasiūlos šuolis atvers realias galimybes tiek vietinių, tiek užsienietiškų įmonių plėtrai šiame mieste. O naujos ir gerai apmokamos darbo vietos turėtų suteikti papildomo stimulo ir būsto segmentui. Kad Rygos nekilnojamojo turto rinkos potencialas yra neišnaudotas ir domina investuotojus, rodo į šio didžiausio Baltijos šalių miesto rinką žengiantis lietuvių valdomas kapitalas. Būtent biurų ir būsto rinkos sinergiją eilę metų stebime Vilniuje ir Taline, kuriuose biurų segmento plėtros apimtys daugiau nei įspūdingos ir pritraukia vis daugiau užsienio kapitalo įmonių ir tuo pačiu prisideda prie šių miestų gyventojų skaičiaus augimo. Vien per 2022 metus Talino ir Vilniaus rinkos pasipildys po 80,000-90,000 kv. m naujo biurų ploto“, – sako R. Reginis

2021 metais industrinių patalpų sektorius Baltijos šalyse turėjo visas sąlygas sparčiam augimui. Galėjome stebėti kaip buvo įgyvendinami įvairūs gamybinės paskirties projektai, logistikos centrai, „stock-office“ tipo projektai, ne tik Baltijos šalių sostinių regionuose, bet ir kituose didesniuose miestuose bei jų apylinkėse (Kaune, Klaipėdoje, Liepojoje ir kt.). „Augantis vartojimas ir besiplečianti elektroninė prekyba suteikė stimulo ne tik didesnių logistikos projektų statyboms, bet ir smulkesnių multifunkcinės paskirties projektų, orientuotų arčiau galutinio produkcijos vartotojo, plėtrai. Sandėliavimo patalpų paklausą gerai iliustruoja ir itin žemas laisvų patalpų lygis, kuris Baltijos šalių sostinėse 2021 metų pabaigoje sudarė nuo 1,5% iki 4,0%. Tačiau spartesnei sandėliavimo paskirties objektų plėtrai koją kiša vangus nuomos kainų augimas, kuris pastaruoju metu sparčiai atsilieka nuo statybos kaštų augimo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Kad 2021 metai buvo itin aktyvūs Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, rodo ir bendros investicijų apimtys į tokio turto įsigijimą. Pavyzdžiui, per 2021 metus Lietuvoje buvo įsigyta modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos) už 413 mln. eurų. Už 2021 metais įsigytą turtą sumokėta beveik 19% daugiau nei 2020 metais ir tai yra antras rezultatyviausias metinis rezultatas per visą šalies istoriją. O jeigu vertinti ne pagal bendrą investicijų sumą, o pagal įsigytų objektų ir skirtingų investuotojų skaičių, tai 2021 metai šiuolaikiško ir pajamas generuojančio komercinio nekilnojamojo turto rinkoje istoriškai buvo patys aktyviausi. 2021 metais investicijų apimtimis išsiskyrė Latvija, kurios sostinėje buvo sudaryti iš ties įspūdingi sandoriai: „ALFA“ prekybos centro, „Jauna Teika“ biurų komplekso ar „Dreilini“ logistikos komplekso įsigijimas. 2021 metais investuotojus domino įvairiausio komercinio nekilnojamojo turto įsigijimas Baltijos šalyse: nuo mažesnių iki stambių objektų ne tik sostinėse, bet ir kituose šalių regionuose.

Šių metų pradžioje 2022 metams gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos atrodė pakankamai geros. Nors 2020 metais smogusi pandemija tikrai sukėlė nemažai iššūkių beveik visiems nekilnojamojo turto sektoriams, tačiau 2021 metais rinkos dalyvių nuotaikos iš esmės buvo optimistinės.

„Net tie sektoriai, kurie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos (dalis prekybinių patalpų, pramogų erdvių ar į užsienio turistus orientuoti viešbučiai šalies didmiesčiuose), 2021 metais jau galėjo jaustis šiek tiek tvirčiau ir planuoti spartesnį atsigavimą 2022 metais. Tuo tarpu likę nekilnojamojo turto sektoriai 2021 metais išgyveno net per daug gerus laikus, kuomet būsto, komercinės paskirties nekilnojamojo turto ar žemės sklypų paklausai staiga šokus aukštyn, susidarė pasiūlos trūkumas ir pardavimo kainos šoktelėjo į visų laikų aukštumas

O kaip atrodo išbalansuota ir ne itin tvariai auganti rinka, praėjusiais metais parodė visa Lietuvos būsto nekilnojamojo turto rinka: nuo šalies didmiesčių iki kurortinių regionų. Bet kokiu atveju, beveik visi fundamentalūs nekilnojamojo rinką skatinantys veiksniai žadėjo veikti ir 2022 metais bei leido tikėtis dar geresnių rezultatų“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.

Tačiau 2022 metų vasario mėnesį Rusijai užpuolus Ukrainą, prasidėjo karas, kuris, galima sakyti, sukėlė globalią geopolitinę ir ekonominę krizę. Tebevykstantis karas kelia didelę grėsmę pasaulio ekonomikos raidai ir Baltijos šalys yra tiesiogiai veikiamos šių įvykių. Jeigu 2021 metais didžiausiu iššūkiu nekilnojamojo turto rinkoms buvo įtempta situacija statybų sektoriuje, tai šiais metais grėsmių yra daug daugiau nei kada anksčiau. Itin aukštos energetinių išteklių kainos, sparčiai augančios maisto ir paslaugų kainos lėmė rekordinį infliacijos augimo lygį Baltijos šalyse. Reaguodami į itin aukštą infliaciją įvairių šalių centriniai bankai pastaruoju metu  sparčiau didina bazines palūkanų normas ir panašių žingsnių tikimąsi iš Europos centrinio banko jau šių metų antrąjį pusmetį. Nors rinkos dalyviai itin staigaus bazinių palūkanų normų kėlimo iš ECB nesitiki, tačiau jau susitaiko su neišvengiamai augsiančiomis palūkanomis (2022 metų balandžio mėnesį 12 mėnesių EURIBOR tapo pirmą kartą teigiamas nuo 2016 metų).

Apskritai, karo neapibrėžtumo sukeltoje aplinkoje tokie pokyčiai ne itin optimistiškai nuteikia tiek gyventojus, tiek ir verslo atstovus. Potencialūs būsto pirkėjai plataus vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti turi skirti vis didesnę dalį savo pajamų, o paskoloms aptarnauti taip pat bus išleidžiama vis daugiau. Plėtotojai taip pat susiduria su panašiais iššūkiais, kuomet naujų gyvenamųjų ir komercinių projektų įgyvendinimas pastebimai brangsta, o gyventojų ir verslo galimybės mokėti daugiau už parduodamą būstą ar nuomojamas komercines patalpas bent jau artimiausiu metu neturi potencialo augti. Todėl dalies naujų projektų įgyvendinimas gali būti laikinai atidėtas ir rinkoje matysime bendrą statybų sektoriaus aktyvumo mažėjimą. „Ypatingai tai turėtų būti matoma būsto sektoriuje 2023-2024 metais, kadangi 2022 metais dar yra baigiamas statyti gausus 2020-2021 metais pradėtų plėtoti projektų skaičius, o nauji projektai šiuo metu startuoja pakankamai vangiai. Taip pat vargu ar 2022 metais galima tikėtis didesnio aktyvumo ir iš užsienio investuotojų, kurie Baltijos šalyse investuoja reikšmingas sumas į komercinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimą. Agresyvios Baltijos šalių rytų kaimynės tikrai neprideda pasitikėjimo Vakarų šalių investuotojams. Todėl reikia nusiteikti, kad artimiausiu metu Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkose  neapibrėžtumas tęsis, o pozityvumo bus mažiau nei anksčiau“, – komentuoja R. Reginis.

Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2022(anglų kalba)

Naujienos

Visos naujienos
Šiaurinėje Pašilaičių dalyje pradėtas statyti naujas būsto projektas „Pašilaičių SOLO“
2025-06-30

Šiaurinėje Pašilaičių dalyje pradėtas statyti naujas būsto projektas „Pašilaičių SOLO“

Vilniuje, šiaurinėje Pašilaičių dalyje, prasidėjo naujo gyvenamojo projekto „Pašilaičių SOLO“ statybos. Vos 40 butų turintis penkių aukštų daugiabutis išsiskiria jaukia atmosfera, racionaliai suplanuotais būstais ir itin patogia vieta mieste. „Šis projektas – puikus pasirinkimas tiems, kurie ieško patogaus ir ramesnio gyvenimo mieste. Mažesnis gyventojų skaičius, aukščiausia A++ energinė klasė, grindinis šildymas ir tvarkinga aplinka kuria tvarių, kokybiškų namų pojūtį. Čia apgalvota kiekviena detalė – kad šiuolaikinis žmogus jaustųsi patogiai – nuo būsto išplanavimo iki vietos kasdieniams patogumams“, – sako Marius Čiulada, projekto pardavimo vadovas. Pirkėjams siūlomi 1–4 kambarių butai (nuo 31 iki 77 m²), visi su balkonais arba terasomis. Butai parduodami su daline apdaila, tačiau pirkėjai turės galimybę rinktis ir pilnos apdailos variantą. Požeminėje ir antžeminėje aikštelėse suplanuotas automobilių parkavimas, vietos elektromobiliams, įrengiami sandėliukai. Kieme bus įrengta poilsio zona ir žaidimų aikštelė vaikams. „Pašilaičių SOLO“ projektą įgyvendina patyrusi generalinės rangos įmonė UAB „Hiltus“, užtikrinanti kokybę ir ilgaamžiškus sprendimus kiekviename statybos etape. Projekto pardavimu ir rinkodara rūpinasi Ober-Haus komanda. Projektas vystomas adresu Tarandės g. 2B, vos kelių šimtų metrų atstumu nuo viešojo transporto, prekybos centrų, darželių ir mokyklų. Patogų susisiekimą su miesto centru garantuoja Ukmergės gatvė bei Vakarinis aplinkkelis. Planuojama statybų pabaiga – 2026 m. pirmasis ketvirtis. Daugiau informacijos apie projektą:…

Strateginėje Vilniaus vietoje parduotas gamybinis-administracinis kompleksas
2025-06-23

Strateginėje Vilniaus vietoje parduotas gamybinis-administracinis kompleksas

Tarpininkaujant Ober-Haus, už beveik 2 mln. parduotas gamybinis-administracinis kompleksas, esantis vakarinėje Vilniaus dalyje, Titnago g. Daugiau nei 3600 m² ploto objektą įsigijo langų gamybos bendrovė UAB „Almeca“. Naujasis savininkas objektą pritaikė savo veiklai ir čia šiuo metu jau vykdoma gamyba. „Nepaisant kiek vangesnės komercinio NT rinkos pastaraisiais metais, šis kompleksas sulaukė nemažo susidomėjimo – jį aktyviai vertino įvairių veiklų įmonės, ieškančios erdvių gamybai, sandėliavimui ar mišrioms reikmėms. Titnago gatvė pasižymi patogia lokacija tiek susisiekimo, tiek logistikos požiūriu, todėl tokio tipo objektai išlieka patrauklūs“, – sako Remigijus Valickas, Ober-Haus komercinio NT projektų vadovas. Pasak jo, pastaruoju metu rinkoje stebimas susidomėjimas turtu, kurį galima greitai pritaikyti individualiems veiklos poreikiams – ypač gamybos, logistikos ar paslaugų sektoriuose. Tokie objektai, nors ir reikalaujantys investicijų į atnaujinimą, suteikia verslams daugiau lankstumo ir galimybę greičiau pradėti veiklą. „Matome augantį kapitalą kaupiančių įmonių srautą Lietuvoje, tad šis sandoris – geras to pavyzdys. Būti šio augimo dalimi – mums svarbus įsipareigojimas ir motyvacija veikti toliau“, – papildo R. Valickas.

Ober-Haus: 2025 metus pasitikome su dviženkliu augimu ir rinkos atsigavimo impulsu
2025-06-13

Ober-Haus: 2025 metus pasitikome su dviženkliu augimu ir rinkos atsigavimo impulsu

2024 metais Ober-Haus Lietuvoje pasiekė 5,4 mln. eurų (be PVM) apyvartą. Nors pernai rinkos aktyvumas buvo nuosaikesnis, nei tikėtasi, šiuos metus įmonė pradėjo vienais geriausių rezultatų per visą savo veiklos istoriją. Augimą lėmė tiek būsto, tiek komercinio NT rinkos atsigavimas, kuris įsibėgėjo ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki šiol. „2024 metai buvo nuosaikaus augimo metai. Nekilnojamojo turto (NT) rinka 2024 metų pirmoje pusėje buvo gana vangi – ekonominis ir geopolitinis neapibrėžtumas lėmė labai atsargų pirkėjų ir apskritai NT dalyvių elgesį. O apsukas rinka didinti pradėjo tik nuo ankstyvo rudens. Būtent tuo aukštesniu greičiu pabaigėme praėjusius ir pradėjome šiuos metus – dviženkliu augimu, o pavyzdžiui, būsto pardavimo segmente, uždarę šių metų gegužę, turime maždaug 50 proc. augimą“, – sako Audrius Šapoka, Ober-Haus generalinis direktorius. 2024 metais Ober-Haus Lietuvoje suteikė 11.500 paslaugų. Pernai įmonė įvykdė beveik 1.000 gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto pardavimo bei 500 nuomos sandorių, atliko 10.000 turto vertinimo ataskaitų, vertinimo ekspertizių ir konsultacijų klientams. „Naujų būsto projektų atžvilgiu planuojame augimą ir šalia jau suformuoto projektų portfelio pradėsime dar bent 12 naujų projektų pardavimą. Kiekvienais metais atstovaujame apie 15–20 skirtingų projektų, o iki šiol dirbome su daugiau nei 220 įvairių NT projektų. Todėl turime sukaupę didžiulę patirtį ir gerai suprantame ne…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!