„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,7%. Vidutinis metinis butų kainų augimas 2023 metais (2023 metų sausį–gruodį, palyginti su 2022 metų sausiu–gruodžiu) sudarė 8,2%.

2023 metų gruodžio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 0,6%, 0,8% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.575 (+11 Eur/m²), 1.736 (+10 Eur/m²), 1.640 Eur (+13 Eur/m²) ir 1.081 Eur (+8 Eur/m²). Tuo tarpu Šiauliuose gruodžio mėnesį užfiksuotas 0,7% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.098 Eur (-8 Eur/m²).

Per metus (2023 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2022 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 1,1%, Kaune – 2,7%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 2,4% ir Panevėžyje – 2,0%.

„Nepaisant to, kad dvejus metus iš eilės Lietuvos būsto rinkos pardavimo sandorių skaičius traukėsi po 14%, būsto pardavimo kainų sumažėjimo 2023 metais pavyko išvengti. Metų eigoje fiksavome tik nedidelius teigiamus arba neigiamus mėnesinius butų pardavimo kainų pokyčius, kurie lėmė simbolinį kainos prieaugį per visus metus (1,7%). Pastarąjį kartą mažesnis metinis kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo užfiksuotas prieš dešimt metų, kuomet 2013 metų gruodžio mėnesį metinis kainų augimas sudarė 1,1%. Kadangi butų pardavimo kainos visus metus laikėsi rekordinėse aukštumose, tai vidutinis metinis pokytis 2023 metais išliko pakankamai solidus ir sudarė 8,2%. Vertinant pastarojo dešimtmečio rezultatus, spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas tik 2021 metais (14,2%) ir 2022 metais (21,5%). Apskritai, 2023 metais butų pardavimo kainų kreivė sutapo su šalies infliacijos rodikliais ir galima sakyti identiškai atkartojo kitų vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius.

Žvelgiant į atskirus šalies didmiesčius ar būsto segmentus, tai bendros kainų pokyčių tendencijos metų eigoje buvo beveik identiškos. Spartus kainų augimo sulėtėjimas fiksuotas visuose didmiesčiuose ir visuose būsto segmentuose be išimties. Ir nepaisant visus metus išlikusio žemo pirminės butų rinkos aktyvumo bei plėtotojų dalinamų nuolaidų ir įvairių dovanų, naujos statybos butai 2023 metais brango šiek tiek daugiau nei senesnės statybos. Naujos statybos butai šalies didmiesčiuose vidutiniškai brango 3,2%, o senesnės statybos – 0,7%.

Net ir subjurusios nuotaikos bei pastebimai sumenkęs aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje, neprivertė didžiosios dalies pardavėjų realiai mažinti parduodamo būsto kainų ir metų eigoje iš esmės stebėjome laukimo nuotaikomis gyvenančius būsto rinkos dalyvius. Potencialūs pirkėjai laukė aiškesnės geopolitinės situacijos, mažesnių paskolų palūkanų ar mažesnių būsto kainų, o pardavėjai matė ateityje į rinką sugrįšiančius pirkėjus ir kantriai jų laukė. Tuo tarpu būsto plėtotojai kaip niekad aktyviai reklamavo savo būstą siūlydami įvairias naudas pirkėjams bei mažino naujų projektų plėtros apimtis. Jeigu 2024 metais įvyks tas pardavėjų laukiamas lūžis ir į rinką pradės grįžti pirkėjai, tai tikėtina, kad neigiamo metinio būsto kainų pokyčio taip pat išvengsime. Tačiau įvertinus visus esančius globalius ar lokalius iššūkius, yra tikimybė, kad būsto rinkos atsigavimas nebūtinai bus staigus ir pirkėjų norai bei galimybės įsigyti būstą atsistatinės ilgiau nei daugelis tikisi“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų lapkričio mėnesio reikšmė paaugo 0,1% (2023 metų spalio mėnesį buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,2% (2023 metų spalį metinis augimas siekė 1,1%).

2023 metų lapkričio mėnesį Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,2%, 0,5% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.726 (+4 Eur/m²),  1.627 Eur (+8 Eur/m²) ir 1.106 Eur (+3 Eur/m²). Tuo tarpu Panevėžyje lapkričio mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.073 Eur (-1 Eur/m²). Vilniuje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.564 Eur.

Per metus (2023 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2022 metų lapkričio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,9%, Klaipėdoje – 1,3%, Šiauliuose – 2,9% ir Panevėžyje – 1,5%.

„Skirtingai nuo būsto rinkos aktyvumo, kuris šių metų lapkritį patyrė dar vieną nuopuolį, gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų raidos išlieka pakankamai optimistiški. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų lapkričio mėnesį, palyginti su 2023 metų spalio mėnesiu, Lietuvoje įsigyta beveik 16% mažiau butų ir 24% mažiau namų. Aktyvumo prasme tai buvo vienas prasčiausių mėnesių šiais metais. Tuo tarpu 2023 metų antrojoje pusėje Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos duomenimis, 39% apklaustųjų manė, kad būsto kainos per artimiausius 6 arba 12 mėnesių padidės, ir tik 21%, kad sumažės. Likę 40% teigė, kad kainos nesikeis arba neturėjo nuomonės. Palyginus su 2022 metų analogiškos apklausos rezultatais (23% – padidės, 4% – sumažės, 73% – nepasikeis), matosi, kad šiais metais nėra dominuojančios nuomonės dėl būsto rinkos raidos perspektyvų. Todėl galima daryti išvadą, kad net ir pastebimai sulėtėjus būsto rinkos apsukoms, didžioji dalis šalies gyventojų vis tiek išlieka ramūs ir nepriima skubotų sprendimų tiek dėl būsto įsigijimo, tiek dėl jo pardavimo. Būtent tai ir rodo šiais metais fiksuojami butų kainų pokyčiai, kurie metų eigoje suformavo stabilių būsto kainų kreivę“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Ačiū visiems dalyvavusiems „Ober-Haus“ fotografijų konkurse 2023! Nuotraukas įvertino „Facebook“ lankytojai, profesionalūs fotografai ir „Ober-Haus“ darbuotojai – susumavę visus balus, skelbiame ir apdovanojame tris daugiausiai balsų surinkusių nuotraukų autorius!

Šių metų konkurso tema – tiltai. Kviečiame susipažinti su visais konkurso dalyviais www.ohfoto.lt

I VIETA Marius Kunigiškis | 500 EUR

Vieta: Vilnius, Lazdynai, senasis Bukčių tiltas

 

II VIETA Remigijus Drevinskas | 300 EUR

Vieta: Švobiškio siaurojo geležinkelio tiltas, Pasvalio rajonas

 

III VIETA Jelena Krasovskienė | 200 EUR

Vieta: Vilnius

 

 

Sveikiname nugalėtojus! Plačiau apie konkursą www.ohfoto.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%).

2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur.

Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%.

„Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo net 49%. Per tą patį laikotarpį leistų statyti būstų skaičius daugiabučiuose susitraukė 51%. Tai rodo, kad investuotojai nesitiki staigaus būsto rinkos atsigavimo ir koreguoja naujo būsto plėtros planus (statybų pradžia nukeliama neapibrėžtam laikotarpiui, mažėja išduodamų statybos leidimų skaičius ir pan.).

Žemas realizacijos apimčių aktyvumas pirminėje rinkoje bei išaugęs neparduoto būsto skaičius jau pastatytuose projektuose, pastebimai sumažino plėtotojų pasitikėjimą šalies būsto rinka.  „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio-spalio laikotarpiu užfiksuotos naujų butų realizacijos apimtys, palyginti su 2022 metų vidurkiu, Vilniuje yra 13% mažesnės, Kaune – 30% mažesnės, o Klaipėdoje – 27% mažesnės. Plėtotojai matydami, kad šiuo metu pirkėją sunku privilioti net ir pasiūlius nedidelę nuolaidą, nebeskuba rinkai pateikti naujų būstų. Tikėtina, kad reikšmingai mažėjanti pasiūla gali padėti plėtotojams iš esmės išlaikyti esamą būsto kainų lygį rinkoje.

 „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje per šių metų devynis mėnesius buvo pradėtos virš 1.500 naujų butų statybos arba jų pardavimai ir tai yra ketvirtadaliu mažiau nei 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu. O pavyzdžiui, itin aukštu rinkos aktyvumu pasižymėjusiais 2021 metais per tą patį laikotarpį rinkai buvo pasiūlyta daugiau nei 4.600 butų. Vadinasi per dvejus metus plėtotojų ketinimai investuoti į naujų butų statybas susitraukė net tris kartus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

 

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti.

2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia

1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje.

1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti.

Palyginimui, Vilniuje 1998-2000 metais plėtotojai pardavimui daugiabučiuose kasmet pastatydavo apie 300-500 butų, o nuo 2003 metų sostinėje prasidėjo didysis statybų bumas (Kaune ir Klaipėdoje nuo 2005 metų, o Šiauliuose ir Panevėžyje nuo 2006-2007 metų), kuris tęsėsi iki pasaulinės finansinės krizės įkarščio. Po to beveik 5 metus nekilnojamojo turto rinka ir statybų sektorius buvo savotiškoje duobėje (2009-2013 m. laikotarpiu), po kurios jau sekė aktyvios plėtros fazė. Pastaraisiais metais plėtotojai sostinėje kasmet pardavimui pastato net 10 kartų daugiau – apie 4.000-5.000 butų.

Gerėjantis būstų įperkamumo rodiklis

Per pastaruosius 25 metus statistinis butų kainų ir atlyginimo santykis pastoviai kito, bet didžiausią įtaką šiam pokyčiui turėjo būsto kreditavimo rinkos proveržis 2002-2003 metus, po kurio sparčiai augančios būsto kainos buvo kompensuojamos daug geresnių finansavimo sąlygų.

Nors 2004-2006 metų laikotarpiu butų kainų ir atlyginimo santykis pradėjo sparčiai prastėti, tačiau tuo metu pirkėjams rūpėjo ne būsto kaina, o galimybė 100% finansuoti įsigyjamą būstą itin ilgam laikotarpiui. Šis įperkamumo rodiklis atsistatė tik po pasaulinės finansų krizės.

Greitai auganti kreditavimo rinka nulėmė sparčią NT sektoriaus plėtrą

Prieš 25 metus galimybės pasiskolinti būstui įsigyti buvo nepalyginamai prastesnės nei šiandien: aukšti nuosavo kapitalo reikalavimai, trumpas paskolos laikotarpis, o metinė palūkanų norma dažniausiai siekdavo 10-15% ar net daugiau. Iki 2000-ųjų Lietuvoje ilgalaikes paskolas būstui teikė tik keli bankai, o maksimalus tokių paskolų laikotarpis siekė 10 metų.

Po Rusijos krizės atsigaunanti šalies ekonomika ir gerėjanti gyventojų ir įmonių finansinė padėtis sulaukė dėmesio iš užsienio investuotojų ir kreditavimo sektoriuje. Matydamos neišplėtotos rinkos augimo potencialą, Lietuvoje aktyviai kūrėsi naujos kreditavimo įstaigos, kurios dėl klientų konkuravo vis patrauklesnėmis kreditavimo sąlygomis: mažėjo nuosavo kapitalo reikalavimai ir paskolų palūkanų normos bei reikšmingai ilgėjo maksimalus paskolų laikotarpis.

Proveržiu kreditavimo rinkoje galima laikyti 2002-2003 metus, kuomet bankai pirmą kartą pradėjo teikti būsto paskolas 40 metų laikotarpiui (iki to laiko maksimalus paskolos laikotarpis siekė 25 metus). Tai akivaizdžiai pagerino būsto įsigijimo galimybes, kadangi ilgesnis paskolos laikotarpis būsto pirkėjui leido reikšmingai sumažinti paskolos įmokas.

Nuo 90-ųjų pabaigos įsigytų būstų (butų ir namų) skaičius Lietuvoje nuosekliai ir sparčiai augo, o santykinis aktyvumo pikas buvo pasiektas 2005 metais. Tais metais 1.000-iui gyventojų teko beveik 17 įsigytų būstų ir tai buvo beveik 3 kartus daugiau nei 2000 metais.

2007-2009 metų laikotarpyje šis rodiklis nukrito beveik 60% ir santykinis rinkos aktyvumas vėl sugrįžo į 2000-2001 metų lygį. Nuo 2009 metų prireikė net 10 metų, kad būtų pasiektas naujas būsto rinkos aktyvumo rekordas šalyje. Vėliau sekęs dar vienas nekilnojamojo turto rinkos popandeminis bumas kilstelėjo būsto kainas ir rinkos aktyvumą į dar anksčiau neregėtas aukštumas. 2021 metais Lietuvoje 1.000-iui gyventojų jau teko 20 įsigytų būstų.

Kreditavimo plėtros kaina – NT rinkos griūtis

Kaip parodė vėlesni įvykiai, šie kardinalūs kreditavimo rinkos pokyčiai turėjo savo kainą, kurią sumokėjo visa šalies ekonomika ir nekilnojamojo turto rinka pasaulinės finansų krizės įkarštyje (2008-2009 metais). Būtent būsto kreditų prieinamumas plačiai visuomenės daliai atvėrė galimybes įsigyti būstą, kas lėmė ne itin tvarų nekilnojamojo turto rinkos augimą 2004-2007 metais.

Nepaisant būsto plėtotojų bandymų kasmet rinkai pasiūlyti vis daugiau naujų būstų, rinkos potencialas buvo pastebimai didesnis ir nekilnojamojo turto rinkoje užsisuko kainų augimo pasiutpolkė. „Ober-Haus“ duomenimis, butų pardavimo kainos šalies didmiesčiuose 2004-2007 metų laikotarpiu išaugo net 3 kartus, o įperkamumo rodiklis smuktelėjo iki rekordinių žemumų.

Pavyzdžiui, 2003 metais statistinis vilnietis už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 5,1 kv. m vidutinės klasės bute Vilniuje, o 2007 metais šis rodiklis siekė tik 3,1 kv. m. 1998 metais šis rodiklis Vilniuje siekė 5,5 kv. m, o 2022 – 6,6 kv. m.

Komercinio NT sektoriaus rinkos augimas

Sparčiai gerėjantis finansavimo prieinamumas suteikė milžinišką postūmį visam šalies statybų sektoriui. Būtent prieš 20-25 metus šalies didmiesčiuose pradėti aktyviau plėtoti gyvenamosios ir komercinės paskirties projektai, kurie gyventojams leido kurtis individualios architektūros projektuose, o įmonės pradėjo veiklą vykdyti šiuolaikiškai rekonstruotose ar naujai pastatytuose objektuose. Biurai tapo vienu iš sparčiausiai besiplėtusių nekilnojamojo turto segmentų šalies didmiesčiuose, kadangi naujai besikuriančios ir besiplečiančios įmonės stengėsi savo darbuotojams pasiūlyti šiuolaikiškas darbo vietas.

Per pastaruosius 25 metus vien Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje buvo įgyvendinta virš 350 projektų (skaičiuojant ir skirtingus plėtros etapus), kuriuose buvo įrengta virš 1,4 mln. kv. m. šiuolaikiško naudingo biuro ploto ir juose šiuo metu darbuojasi apie 150.000 darbuotojų.

Aktyvi prekybos centrų plėtra

Ne ką mažiau įspūdinga plėtra fiksuojama prekybos patalpų sektoriuje. 90-ųjų pabaigoje didieji maisto prekių tinklai pradeda sparčiau atidarinėti naujas maisto prekių parduotuves (angl. supermarket), kuriasi pirmieji mažmeninės ir didmeninės prekybos statybinių medžiagų centrai (angl. „do it yourself“ – DIY) bei duris atveria pirmieji tradiciniai prekybos centrai, kurie lankytojams po vienu stogu pasiūlė įvairių prekių ir paslaugų gausą.

Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama arti 60 didesnių tradicinių prekybos centrų, kurių bendras prekybinis plotas siekia apie 1,2 mln. kv. m. Jeigu 2003 metais vienam šalies gyventojui tokiuose prekybos centruose teko tik 0,06 kv. m prekybinio ploto, tai 2023 metais šis rodiklis jau 7 kartus didesnis (apie 0,41 kv. m). Ir tai neskaičiuojant šiuo metu visoje Lietuvoje veikiančių gausaus maisto prekių parduotuvių skaičiaus ar besikuriančių didesnės apimties prekybos parkų (angl. retail park).

Nuo 2000 iki 2010 metų bendras naudingas plotas verslo centruose ir tradiciniuose prekybos centruose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išaugo net 16 kartų ir pasiekė beveik 1,3 mln. kv. m. Ir nors sekantis dešimtmetis (2010-2020 m.) pasižymėjo nuosaikesniu šiuolaikiško ploto augimo tempu (bendras plotas ūgtelėjo 60%), tačiau plėtotojai pradėjo daugiau dėmesio skirti kokybiniams plėtros aspektams ir rinkai siūlė vis daugiau inovatyvesnių ir įvairesnių projektų. Tikėtina, kad sekantis dešimtmetis pasižymės dar didesne kokybine įvairove ir atnaujinamų jau morališkai ir fiziškai pasenusių projektų gausa.

Kokybinė NT plėtra

Žvelgiant į šalies nekilnojamojo turto sektoriaus pokyčius per pastaruosius 25 metus, aiškiai galima matyti ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį plėtros šuolį. Jeigu prieš kelis dešimtmečius rinka su dideliu susidomėjimu priimdavo bet kokį naują projektą, tai šiuo metu nekilnojamojo turto rinkoje daug dažniau kalbama apie tarptautiniu mastu naudojamus naujuosius plėtros principus ar produktus: energinį efektyvumą, pastatų tvarumo vertinimo standartus, ESG (aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena) kriterijų taikymą, elektroninę prekybą, „15 minučių miesto“ koncepciją, bendro gyvenimo ir darbo erdves, laikinąsias parduotuves ar daugiafunkcinių verslo patalpų projektų plėtrą.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė (2023 metų rugpjūtį buvo fiksuojamas 0,4% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 2,6% (2023 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 4,9%).

2023 metų rugsėjo mėnesį Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,3% ir 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.613 Eur (+3 Eur/m²), 1.103 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.078 Eur (+4 Eur/m²). Tuo tarpu Vilniuje ir Kaune butų pardavimo kainos per mėnesį sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.568 (-3 Eur/m²) ir 1.724 Eur (-2 Eur/m²).

Per metus (2023 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2022 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,6%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 1,6%, Šiauliuose – 3,7% ir Panevėžyje – 2,5%.

„Lietuvos būsto rinkoje ir toliau tęsiasi stagnacijos laikotarpis. Nors rinkos aktyvumo rodikliai nerodo jokių pagerėjimo ženklų, didžioji dalis būsto pardavėjų iš esmės nekeičia savo pardavimo strategijos ir yra pasirengę ilgesniam pardavimo procesui. Pavyzdžiui, naujausios SEB banko apklausos duomenimis, 46% apklaustų gyventojų Lietuvoje mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės (2023 metų antrąjį ketvirtį taip manančių dalis sudarė 43%). T. y. beveik pusė apklaustųjų artimiausiu metu dar tikisi būsto kainų augimo. Tuo pačiu nekilnojamojo turto rinkoje taip pat yra nemažai būsto pardavėjų, kurie šiuo metu nelinkę koreguoti pardavimo kainos į mažesnę pusę ir linkę ilgau laukti potencialaus pirkėjo.

Tačiau sulėtėjęs rinkos aktyvumas dalį būsto pardavėjų visgi verčia peržiūrėti ne tik savo lūkesčius dėl pardavimo kainos, bet ir sutikti su potencialių pirkėjų pasiūlymais. Ne visi pardavėjai gali laukti ilgesnį laiką, todėl dažnai rinkoje matome atvejus, kuomet skubantys parduoti pardavėjai pirmiausia sumažina viešai skelbiamą pardavimo kainą (perdėtus savo lūkesčius), o vėliau dar turi atlaikyti potencialių pirkėjų spaudimą dėl papildomo kainos sumažinimo. Šiuo metu norintys skubiau parduoti būstą turi pasiūlyti konkurencingą kainą, kadangi būsto ieškantys pirkėjai priima sprendimą dėl būsto įsigijimo tik tada, kai įsitikina, kad perkamo būsto kaina neviršija rinkos kainų lygio ar yra net žemesnė.

Jeigu bendras būsto rinkos aktyvumas išliks dabartiniame žemame lygyje ilgesnį laiką, tai būsto pardavėjų pozicijos dar labiau susilpnės ir rinkoje vis dažniau fiksuosime atvejus, kuomet būstas bus parduodamas žemesne kaina nei anksčiau susiformavęs kainų lygis rinkoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2022 metų rugsėjo mėnesiu, Lietuvoje įsigyta 8% mažiau senesnės statybos butų ir tai jau devynioliktas mėnuo iš eilės kuomet šiame segmente yra fiksuojamas neigiamas sandorių metinis pokytis. Didmiesčių pirminėje butų rinkoje situacija pastaruoju metu stabilizavosi, tačiau metiniai realizacijos rodikliai ir toliau išlieka su minuso ženklu. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio-rugsėjo laikotarpiu užfiksuotos realizacijos apimtys, palyginti su 2022 metų vidurkiu, Vilniuje yra 16% mažesnės, Kaune – 30% mažesnės, o Klaipėdoje – 27% mažesnės“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

 

Viena žymiausių nekilnojamojo turto paslaugų bendrovių „Ober-Haus“ švenčia 25 metų savo veiklos Lietuvoje jubiliejų. 1998 metais spalio 13 dieną pirmasis „Ober-Haus“ biuras duris atvėrė Kaštonų gatvėje, Vilniuje. Tuo metu įmonėje darbavosi vos keturi darbuotojai. Šiandien „Ober-Haus“ turi biurus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Druskininkuose, kuriuose dirba 140 nekilnojamojo turto specialistų.

Per metus „Ober-Haus“ Lietuvoje suteikia daugiau nei 14.000 NT paslaugų. Teikiamų paslaugų paketą sudaro nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimas, tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant NT, turto valdymas bei rinkos tyrimai. Įmonės kompetencija ir teikiamų paslaugų kokybe pasitiki stambiausios vietos ir užsienio kompanijos, vidutinės ir smulkesnės bendrovės, investiciniai fondai ir privatūs investuotojai.

„Ober-Haus“ teikiamų paslaugų kokybę kasmet įvertina tarptautinis kapitalo ir finansų rinkų žurnalas „Euromoney“. „Ober-Haus“ kiekvienais metais išlaiko lyderio pozicijas Lietuvoje ir pelno aukščiausius „Euromoney“ įvertinimus visose NT kategorijose.

Biurų segmente per pandemiją išpopuliarėjo ir iki šiol neslopsta subnuomos reiškinys – dalies įmonės nuomojamų patalpų perleidimas trečiajai šaliai. Ši rinka paprastai neįtraukiama į oficialią NT agentūrų skelbiamą statistiką, tačiau „Ober-Haus“ vertinimu vien Vilniaus A ir B+ klasių verslo centrų esami nuomininkai galėtų pasiūlyti kelis ar net keliolika tūkstančių kvadratinių metrų subnuomos ploto.

Subnuomą paprasčiausia suvokti kaip patalpų nuomą ne tiesiogiai iš verslo centro savininko ar valdytojo, o iš jame jau anksčiau įsikūrusio ir veikiančio nuomininko. „Pats subnuomos principas egzistavo dar gerokai iki pandemijos, tačiau išpopuliarėjo tik pastaraisiais metais verslui pradėjus dažniau dirbti nuotoliniu ar hibridiniu būdu ir atitinkamai sumažėjus veiklai reikalingų patalpų plotui“, – sako Erika Šukytė, „Ober-Haus“ nuomos projektų vadovė.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, nuo pandemijos pradžios vidutiniai biurų plotai Vilniuje sumažėjo apie 30%. Kitaip tariant, naujas sutartis sudarančios įmonės šiandien nuomojasi beveik trečdaliu mažesnius biurus nei prieš keletą metų. Vis dėlto, biurų nuomos sutartys paprastai yra ilgalaikės, įmonės į nuomojamų biurų įrengimą yra investavusios nemažas sumas, todėl dalies patalpų subnuoma yra patrauklus būdas įveiklinti dėl įvairių priežasčių nebenaudojamą plotą. Tai ypač aktualu tuomet, kai galiojanti nuomos sutartis įmonei neleidžia be sankcijų atsisakyti dalies turimo ploto.

Subnuoma kiekvienai šaliai turi savo privalumų ir trūkumų. Esamiems nuomininkams dalies patalpų subnuoma visų pirma leidžia pilnai ar dalinai sumažinti nenaudojamo ploto finansinę naštą. Kita vertus, kai kurios kompanijos sąmoningai iškart išsinuomoja perteklinį plotą kaip rezervą ateities plėtrai, o pirmaisiais metais dalį patalpų laikinai pernuomoja. Bet tarp subnuomotojų rastume ir vidutinių bei stambių, gerai žinomų įmonių, neįvykdžiusių arba atidėjusių plėtros ir samdymo planus. Subnuomos trūkumas subnuomotojui gali būti nebent tai, kad bendromis patalpomis gali naudotis su įmone nesusiję žmonės, tačiau tokį iššūkį išsprendžia nesudėtingi vidaus perplanavimo sprendimai.

„Žvelgiant iš subnuomininko perspektyvos, didžiausi šio principo privalumai yra jau pilnai įrengtos patalpos patraukliuose verslo centruose, galimybė itin greitai įsikelti bei lanksčios nuomos sąlygos. Subnuomos variantus mielai svarsto įmonės, kurios ieško trumpesnio nuomos termino ar jau pilnai įrengto biuro. Taip pat, subnuoma domina verslus, kuriems strategiškai svarbu įsikurti konkrečiame verslo centre, bet jis tuo metu negali pasiūlyti oficialaus ploto“, – komentuoja E. Šukytė. Galiausiai, dalis įmonių renkasi subnuomą kaip „bandomąjį laikotarpį“ prieš išsinuomodamos didesnes patalpas tiesiogiai arba kaip laikinas patalpas laikinam projektui ar komandai. Bet šiose galimybėse užkoduoti ir subnuomos trūkumai: paprastai tokios patalpos nuomojamos neilgam, kelių mėnesių ar kelių metų laikotarpiui, o jau įrengtų patalpų dažnai nebus galima koreguoti savo poreikiams.

Kainos faktorius subnuomos rinkoje neturi ryškių taisyklių. Viena vertus, paprastai subnuomojami jau pilnai įrengti plotai, šios naštos subnuomininkas nebeturės, o tai įtraukiama į didesnę kvadratinio metro kainą. Taip pat, subnuomos lankstumas ir trumpesni terminai paprastai kreipia kainą į viršų. Kita vertus, įmanomi atvejai, kai nenaudojamų patalpų finansinė našta ir galimos sankcijos esamam nuomininkui gali sukurti prielaidas subnuomai ir mažesne nei rinkos kaina. Kiekvienas subnuomos atvejis yra individualus, tačiau šioje rinkoje tikrai įmanomi lankstūs ir optimalūs susitarimai.

Verslo centrų valdytojai ar savininkai subnuomą paprastai toleruoja ir jai neprieštarauja. Nors daugelyje standartinių nuomos sutarčių rasime nuostatą, kad subnuoma leidžiama tik su valdytojo pritarimu, praktikoje šis pritarimas dažniausiai gaunamas, jei interesantas atitinka savininko keliamus reikalavimus. Verslo centrų valdytojai tam turi aiškią motyvaciją: subnuoma padeda išlaikyti suplanuotus pajamų srautus, taip pat visuomet yra galimybė, kad subnuomininkas ateityje taps tiesioginiu ir ilgalaikiu nuomininku.

Subnuomą NT rinkos dalyviai tarpusavyje vadina „paslėpta vakansija“ – jos dydis oficialiai neskelbiamas, bet šie biurai siūlomi ir išnuomojami lygiai taip pat kaip pirminėje rinkoje, tik dažniausiai ne viešai, o per besispecializuojančius brokerius. Šiuo metu pirminėje Vilniaus biurų rinkoje „oficiali“ vakansija (neišnuomotas plotas) siekia apie 8%: A klasės verslo centruose 6%, o B klasės – 9%. Nuomos kainos be PVM A klasės verslo centruose šiandien svyruoja nuo 16,5 iki 20 Eur/kv. , o B klasės – nuo 13 iki 15 Eur/kv. m. Aštuonių procentų šiandienos vakansija Vilniuje reikštų apie 86 tūkst. kv. m. pirminėje rinkoje nuomojamo biurų ploto, bet prie šio skaičiaus nepridedama subnuomos rinka, įvairiais skaičiavimais šiandien galinti sudaryti iki 10 tūkst. kv. m ar net dar daugiau. Be to, ne kiekviena įmonė apskritai dar yra įvertinusi dalies patalpų subnuomos galimybę, tad ši rinka tikrai dar turi didžiulį rezervą.

„Tai anaiptol nėra „juodoji“ ar „šešėlinė“ rinka – jos stiprėjimas tiesiog iliustruoja viso pasaulio versle vykstančius pokyčius, kuriems NT vystytojai ilgainiui pasiūlys tvarių sprendimų. Bet kol kas subnuoma išlieka reikšminga, tik plika akimi sunkiau matoma rinkos niša, galinti sukurti lankstumo tiek nuomininkams, tiek nuomotojams“, – įžvalgomis dalinasi E. Šukytė.

Startavo kasmetinis jau šeštąjį kartą vykstantis „Ober-Haus“ foto konkursas! Šių metų konkurso tema – tiltai. Kviečiame ieškoti, atrasti ir fiksuoti gražiausius kadrus bei dalyvauti konkurse! Konkursui pateiktos nuotraukos gali būti darytos tik Lietuvoje. Nuotraukos skelbiamos konkurso svetainėje www.OHfoto.lt.

Nuotraukas vertins „Facebook“ lankytojai, profesionalūs fotografai ir „Ober-Haus“ komanda – trys daugiausiai balsų surinkusių nuotraukų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais:

1-osios vietos apdovanojimas 500 Eur

2-osios vietos apdovanojimas 300 Eur

3-iosios vietos apdovanojimas 200 Eur

Konkurso pradžia 2023 metų rugsėjo 27 d., fotografijų teikimo konkursui termino pabaiga – lapkričio 6 d. Laimėtojai bus paskelbti konkurso svetainėje gruodžio 4 d. Kviečiame dalyvauti!

Plačiau apie konkursą www.OHfoto.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,4% (2023 metų liepą buvo fiksuojamas 0,3% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,9% (2023 metų liepą metinis augimas siekė 6,7%).

2023 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai užfiksuotas 0,5%, 0,4%, 0,6% ir 0,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.571 Eur (+14 Eur/m²), 1.610 Eur (+7 Eur/m²), 1.100 Eur (+7 Eur/m²)  ir 1.074 Eur (+8 Eur/m²). Tuo tarpu Kaune butų pardavimo kainos per mėnesį sumažėjo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.726 Eur (-3 Eur/m²).

Per metus (2023 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2022 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,1%, Kaune – 5,3%, Klaipėdoje – 3,5%, Šiauliuose – 5,2% ir Panevėžyje – 3,6%.

„Po nuviliančių rinkos aktyvumo rodiklių šių metų liepą, rugpjūtį Lietuvoje fiksuojamas butų sandorių skaičiaus ūgtelėjimas. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2023 metų liepos mėnesiu, Lietuvoje įsigyta beveik 20% daugiau senesnės statybos butų. Tačiau šių metų rugpjūtį lyginant su tuo pačiu mėnesiu pernai, senesnės statybos butų Lietuvoje įsigyta 6% mažiau (Panevėžyje – 10% daugiau, Vilniuje – 6% daugiau, Kaune – 3% mažiau, Klaipėdoje – 15% mažiau, Šiauliuose – 30% mažiau).

Tuo tarpu pirminėje butų rinkoje bendros butų realizacijos apimtys išlieka svyruojančios. Nors šių metų rugpjūčio mėnesį šalies didmiesčiuose plėtotojai realizavo daugiau butų nei šių metų liepos mėnesį, tačiau istoriškai bendros apimtys ir toliau išlieka kuklios. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų sausio-rugpjūčio laikotarpiu užfiksuotos realizacijos apimtys, palyginti su 2022 metų vidurkiu, Vilniuje yra 17% mažesnės, Kaune – 29% mažesnės, o Klaipėdoje – 22% mažesnės.

Nepaisant prislopusio ir iš esmės neatsigaunančio būsto rinkos aktyvumo, butų kainos ir toliau laikosi rekordinėse aukštumose. Nors šiais metais fiksuojami tik nežymūs butų pardavimo kainų pokyčiai, bendras kainų lygis beveik visuose šalies didmiesčiuose šiuo metu pasiekė visų laikų aukštumas. Pavyzdžiui, nuo ankstesnio butų pardavimo kainų piko, kuris šalies didmiesčiuose buvo pasiektas 2007 metų pabaigoje ar 2008 metų pradžioje, šiuo metu Vilniuje jos yra 29,6%, Kaune – 16,1%, Panevėžyje – 7,7%, o Šiauliuose – 5,4% aukštesnės. Vienintelis didmiestis, kuriame dar nepasiektas prieš 15 metų vyravęs butų kainų lygis, yra Klaipėda. Šiuo metu uostamiestyje bendras butų pardavimo kainų lygis yra 10,8% žemesnis nei 2007 metų antrojoje pusėje. Žvelgiant į šių metų kainų raidos dinamiką (fiksuojami nedideli teigiami ir neigiami kainų pokyčiai), iš esmės galima sakyti, kad pastarojo itin spartaus kainų augimo cikle, būsto pardavimo kainos jau pasiekė savo piką. Tikėtina, kad artimiausiu metu būsto rinkoje ir toliau bus jaučiamas vangumas ir metinio kainų pokyčio reikšmė, kuri mažėja jau vienuolika mėnesių iš eilės, šių metų pabaigoje susitrauks iki nulio“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.