VILNIAUS DŽIAZAS – namai, įkvepiantys gyventi
„Tai paslaptingas ir nesuprantamas miestas. Jo neperprasi per dvejus metus. Neperprasi jo ir per penkerius…“ – taip apie Vilnių savo trečiajame romane „Vilniaus džiazas“ rašė garsus prozininkas Ričardas Gavelis. Šiandien Vilnius vis dar tebėra paslaptingas miestas, traukiantis savo architektūra ir istorija, kurios dalimi gali tapti kiekvienas – čia kuriantis, dirbantis, gyvenantis ir atrandantis naujų sostinės galimybių. Jas atverti ruošiasi ir Vilniaus senamiesčio pakraštyje plėtojamas naujas nekilnojamojo turto (NT) projektas „Vilniaus džiazas“.
DAUGIAU ERDVĖS
Vos kelios minutės iki Aušros vartų, Barbakano kalno ir žaliųjų miesto parkų – K. Vanagėlio gatvėje plėtojamas projektas taps ypatinga vieta potyrių kolekcionieriams: čia susipins architektūros žaismas, daugiaplaniai senamiesčio vaizdai ir per šimtmečius susiformavęs Vilniaus urbanistinis peizažas.
„Vilniaus senamiestis yra ypatinga vieta ne tik sostinės svečiams, bet ir jos gyventojams. Džiaugiamės galėdami įkvėpti naujos gyvybės senamiesčio pakraštyje esančiai teritorijai, kuri senais laikais buvo industrinė, o pastaruoju metu visai nenaudojama. Tikime, kad naujas NT projektas užpildys šiuo metu esančią tuštumą – dvejuose daugiabučiuose ne tik įsikurs naujakurių, bet ir pirmuose aukštuose būsiančios nedidelės kavinukės, krautuvėlės bei įvairių paslaugų teikimo vietos“, – komentuoja projektą „Vilniaus džiazas“ vystančios NT plėtros bendrovės „Unique Properties“ vadovas Gediminas Tursa.
Projekte suplanuota 66 nuo 1 iki 4 kambarių dydžio butų, kurių vienu svarbiausiu akcentu taps aukštos, net 4,5 metrų aukščio, lubos ir įspūdingo 4 metrų aukščio langai.
„Aukštos lubos senamiestyje yra įprastas vaizdas, vis dėlto nuo sovietmečio laikų esame gerokai nuo jo atpratę. Šiuo metu, kai didžioji dalis visuomenės gyvena būstuose su įprasto 2,45 m aukščio lubomis, aukštos suprantamos kaip prabanga. Norėjome, kad senamiestyje vystomas naujas gyvenamasis projektas grąžintų buvusį gyvenimo standartą – būsto prabangumas turėtų būti matuojamas ne vien jo plotu ar naudojamomis medžiagomis, bet ir erdvės pojūčiu“, – sako architektų studijos „DO Architects“ projekto autorė, bendrakūrėja Andrė Baldišiūtė.
Erdvūs butai bus itin šviesūs ir suteiks neribotų galimybių skoningai įrengti. Dalyje jų numatyta galimybė gyventojams įsirengti antresoles, kuriose puikiai tilps ne tik papildomi miegamieji kambariai, bet ir erdvė vaikams, darbo kambariui ar asmeninei bibliotekai. Be to, pirmojo aukšto gyventojai turės nuosavus kiemelius, o paskutinių, mansardinių, aukštų naujakuriai – privačias terasas.
„Naujas NT projektas senamiestyje patenkins skirtingus gyventojų poreikius – čia galės įsikurti ne tik didelės šeimos su vaikais, bet ir jaunimas, viengungiai. Tai leis suburti gyvą skirtingo amžiaus bei pomėgių bendruomenę, kurią vienys noras gyventi arti miesto centro bei galimybė čia esančias įstaigas pasiekti tiesiog pėstute“, – pastebi A. Baldišiūtė.
BUS ĮRENGTAS NAUJAS SKVERAS
Projekto „Vilniaus džiazas“ vardo krikštatėviu rašytojas Ričardas Gavelis tapo ne veltui – jo atminimui namų pašonėje bus įrengtas modernus skveras, tapsiantis atvira laisvalaikio ir susitikimų vieta. Skvero įrengimą finansuos NT projektą vystanti „Unique Properties“.
„Ričardo Gavelio skveras bus dar viena atgimusi Vilniaus senamiesčio erdvė – atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius čia galėtų atsirasti ne tik pailsėti skirtų suolelių ar čiurlenantis fontanas su moderniais želdynais, bet ir erdvė vaikų žaidimo aikštelei, jaukioms kavinukėms bei kitoms poilsio zonoms“, – vardija A. Baldišiūtė.
Architektės teigimu, „Vilniaus džiazo“ svarbiu akcentu išliks ir senasis administracinės paskirties pastatas, puikiai matomas keliaujant Drujos gatve. 1936 m. pastatytas pastatas yra vienas iš nedaugelio XX a. pirmos pusės pramoninės architektūros pavydžių, kuris ateityje bus restauruojamas.
„Tai itin įdomus tiek savo struktūra, tiek architektūrine išraiška ir puošniomis detalėmis išsiskiriantis pastatas, kuris mena ilgą istoriją ir kartu duoda toną pačiam projektui. Atsižvelgiant į jį buvo sudėliota ir pastatų sistema, sukuriant senamiesčiui būdingą perimetrinį užstatymą su vidiniais kiemais ir išoriniais skverais. „Vilniaus džiazo“ gyventojai galės mėgautis ne tik šio unikalaus paveldo objekto vaizdu, bet ir atsiveriančiomis senamiesčio panoramomis“, – sako A. Baldišiūtė.
Pasak jos, kitoje Drujos g. pusėje besidriekianti geležinkelio linija taip pat laikoma vienu iš projekto privalumų – lėtai pravažiuojantys traukiniai prisideda prie didmiesčio efekto ir kuria romantišką nuotaiką. Jaudintis dėl traukinių keliamo triukšmo taip pat nereikėtų – pro šalį rieda tik keleiviniai traukiniai, kurių dauguma jau yra itin tylūs elektriniai, be to, mieste yra ribojamas jų greitis. Tad buvę gajūs stereotipai apie triukšmingą gyvenimą prie Geležinkelio stoties greitai bus visai pamiršti.
„Vilniaus džiazas“ bus vystomas pasitelkus moderniausius techninius sprendimus bei naudojant aukščiausios kokybės apdailos medžiagas. Atkartojant senamiesčio pastatų koloritą naujas NT projektas darniai įsilies į senąją miesto dalį.
Planuojama „Vilniaus džiazo“ statybas užbaigti iki 2024 m. pabaigos, šiuo metu jau vykdomas butų pardavimas. Daugiau informacijos apie projektą – www.vilniausdziazas.lt.
Teksto autorius: žurnalas „Geras skonis“
Naujienos
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…