Itin stipriai atrodančios būsto rinkos atsigavimas gali sulėtėti
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų kovo mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,3% (2025 metų vasarį metinis augimas siekė 4,1%).
2025 metų kovo mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,4%, 1,3%, 0,4% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.680 Eur (+10 Eur/m²), 1.846 Eur (+24 Eur/m²), 1.172 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.149 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.752 Eur (-2 Eur/m²).
Per metus (2025 metų kovo mėnesį, palyginti su 2024 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,3%, Kaune – 5,6%, Klaipėdoje – 5,4%, Šiauliuose – 6,5% ir Panevėžyje – 6,4%.
„2025 metų pradžioje šalies būsto rinka rodo įspūdingus rezultatus. Po itin spartaus būsto sandorių augimo šių metų sausio ir vasario mėnesiais sandorių skaičiaus augimas tęsėsi ir kovo mėnesį. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų kovą šalyje namų įsigyta 19% daugiau, o butų – 20% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. O pavyzdžiui, šalies sostinėje šių metų sausis, vasaris ir kovas senesnės statybos butų segmente istoriškai buvo rezultatyviausi mėnesiai, lyginant su ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais.
Kad būsto rinka sparčiai atsigauna rodo ir naujai išduodamų būsto paskolų apimtys. Lietuvos banko duomenimis, 2025 metų vasario mėnesį Lietuvoje suteiktų naujų būsto paskolų apimtys pasiekė rekordines aukštumas – tai yra beveik 240 mln. eurų arba net 92% daugiau nei prieš metus. Itin geri būsto rinkos rodikliai suteikė optimizmo ir būsto pardavėjams, kurie jį stengiasi parduoti vis aukštesnėmis kainomis.
Tačiau kai atrodė, kad būsto pirkėjai jau prisitaikė prie tvyrančios geopolitinės įtampos ir mažėjančių palūkanų aplinkoje jau gali drąsiau planuoti savo būsto klausimus, pasaulį supurtė žinia apie JAV įvedamus muitus į šią šalį importuojamai produkcijai. Pasaulinės prekybos rinkos staiga susidūrė su itin dideliais iššūkiais, kurie gali išbalansuoti prekybinius ryšius tarp šalių bei neigiamai paveikti tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos ekonomikos plėtrą. Ypač tolimesnio JAV ir Kinijos prekybos eskalacijos atveju. Nors šiuo metu yra sudėtinga įvertinti realų įvestų muitų poveikį ir jų tęstinumą, tačiau akivaizdu, kad tai yra neigiama žinutė vartotojams ir ypač tiems, kurie planuoja prisiimti didesnius įsipareigojimus, pavyzdžiui, įsigyjant būstą.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šalies vartotojų pasitikėjimo rodiklis per 2025 metų vasario–kovo mėnesį smuko 4 procentiniais punktais, kas rodo, kad gyventojų lūkesčiai dėl jų finansinės ar bendros ekonominės šalies padėties truputį suprastėjo. Tai gali būti susiję ir su pastaruoju metu ypač aktyviomis diskusijomis dėl planuojamų Lietuvos mokestinės sistemos pokyčių, kurie neišvengiamai padidintų mokestinę naštą tiek verslui, tiek gyventojams. O prastėjantys gyventojų lūkesčiai gali atsiliepti šiuo metu itin stipriai atrodančiai būsto rinkai – tai yra sulėtinti rinkos atsigavimo tempą ar pardavimo kainų augimą“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujienos
Visos naujienos
Šiaulių būsto rinkoje prognozuojama nuosaikesnė antra metų pusė
Nors Šiauliuose per 2025-uosius būsto kainos augo 11 proc., o šių metų pradžia išlaiko aktyvumą, jau vasarą ar rudenį rinka turėtų stabilizuotis, prognozuoja „Ober-Haus“. Registrų centro duomenimis, per 2025 metus Šiauliuose iš viso buvo įsigyti 1539 butai ir 253 namai – atitinkamai 22,9 proc. ir 22,4 proc. daugiau nei 2024 m. „Ober-Haus“ skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje Šiaulių mieste vidutinė butų kaina siekė 1273 Eur/kv. m ir buvo 11 proc. didesnė nei prieš metus. Bendrovės duomenimis, tipinių senos statybos butų kaina gyvenamuosiuose rajonuose, priklausomai nuo įrengimo, vietos, pastato būklės ir kt., Šiauliuose šiuo metu svyruoja tarp 1200-1800 Eur/kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kainos gyvenamuosiuose rajonuose siekia apie 2000-2800 Eur/kv. m, o centrinėje Šiaulių dalyje ar senamiestyje „kvadrato“ kainos gali sudaryti ir 2500-3200 Eur. „Ober-Haus“ Šiaulių biuro vadovas Linas Juozaitis komentuoja, kad didžiausias rinkos aktyvumas ir kainų augimas mieste pernai stebėtas antroje metų pusėje, o panašios tendencijos persikėlė ir į 2026-ųjų pradžią. Visgi jis pastebi, kad Šiauliuose auga nuomai skirto būsto pasiūla, antrosios pensijų pakopos lėšų efektas NT rinkai veikiausiai bus minimalus dėl nedidelių sumų, tad visa tai metų viduryje turėtų lemti pardavimo kainų stabilizaciją. „Vidutinė butų pardavimui pasiūla nuo 300 pastaraisiais mėnesiais yra nukritusi iki 150-170 būstų, o…
Kauno būsto rinka: greičiausiai šalyje augusios kainos nėra atsitiktinumas
„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2025 m. butų kainos išaugo 13,8 proc., o toks pokytis buvo ryškiausias tarp Lietuvos didmiesčių. Prie šio rezultato prisidėjo ribota naujo būsto pasiūla, ūgtelėjusi aukštesnės klasės projektų dalis ir senos statybos namų renovacija. Registrų centras skelbia, kad per 2025 m. Kaune iš viso buvo įsigyti 5174 butai ir 803 namai – atitinkamai 14 proc. ir 23 proc. daugiau nei 2024 m. „Ober-Haus“ skaičiavimais, vidutinė butų pardavimo kaina Kaune 2025 m. pabaigoje siekė 2071 Eur/kv. m ir buvo 13,8 proc. didesnė nei prieš metus. Toks kainų pokytis pernai buvo didžiausias Lietuvoje. Palyginimui, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butai per praėjusius metus brango 10-11 proc. Bendrovės duomenimis, tipinių senos statybos butų kaina gyvenamuosiuose rajonuose, priklausomai nuo įrengimo, vietos, pastato būklės ir kt., Kaune šiuo metu dažniausiai svyruoja tarp 1400-2400 Eur/kv. m. Naujos statybos butų su daline apdaila kainos gyvenamuosiuose rajonuose siekia apie 2300-3000 Eur/kv. m. Prestižiniuose rajonuose, centrinėje miesto dalyje ar senamiestyje butų pardavimo kainos gali siekti ir 4000-5000 Eur/kv. m. Ribota pasiūla „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas komentuoja, kad sparčiausiai šalyje pernai brangę butai laikinojoje sostinėje nėra atsitiktinumas, o tokį rezultatą lėmė didėjančios statybos darbų sąnaudos, griežtėjantys reikalavimai ir kitos priežastys. „Kaune vis dar trūksta kokybiško…
Kaip parengti ir ko nepamiršti sudarant būsto nuomos sutartį?
Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis – tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį (paprastai apie pusę procento objekto vertės) mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti. Tam naudojama nuomos sutartis. Vis dar pasitaiko atvejų, kai šalys vengdamos mokesčių valstybei ar dėl klaidingų įsitikinimų nesudaro nuomos sutarties, tačiau nuoma vyksta. Toks modelis pavojingas abiem šalims – tiek nuomotojui dėl galimos žalos, nuompinigių nemokėjimo, tiek ir nuomininkui, netikėtai nutraukus nuomą, pasikeitus planams ar pan. Sutartys turi būti sudaromos raštiškai. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė. Nuomos sutarties šablonų galima rasti internete. Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis. Tokiu atveju patartume naudotis teisininkų ar NT agentūrų, kurios parengs teisingą sutarties vertimą, pagalba. Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro). Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai…
Visos naujienos