Viešinami sostinėje vystomo prekybos miestelio „eMarketCity“ antrojo etapo projektiniai pasiūlymai
Bendrovė „E SITU“ viešina sostinės Eišiškių plento ir Geologų gatvės sankirtoje vystomo internetinės ir didmeninės prekybos miestelio „eMarketCity“ antrojo etapo projektinius pasiūlymus.
Įmonės užsakymu bendrovės „2L Architects“ parengtuose projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, jog 39,2 tūkst. kv. m ploto sklype Eišiškių pl. 36 ketinama rekonstruoti vieno aukšto 1,5 tūkst. kv. m bendro ploto sandėliavimo paskirties pastatą, jo plotas turėtų padidėti iki 2,2 tūkst. kv. m, bei ketinama statyti vieno aukšto su antresole 3,98 tūkst. kv. m bendro ploto sandėliavimo paskirties pastatą.
„Pastatas D suskirstomas į 3 dalis, su galimybe juos dalinti į smulkesnius segmentus. Kiekvieną dalį sudaro sandėliavimo ir administracinės patalpos. Kiekvienas segmentas turi atskirą patekimą iš lauko. Pastatas E suskirstomas į 4 dalis, su galimybe juos dalinti į smulkesnius arba apjungti į didesnius segmentus. Kiekvieną dalį sudaro sandėliavimo ir administracinės patalpos. Kiekvienas segmentas turi atskirą patekimą iš lauko. Pastatai yra projektuojami pramonės ir sandėliavimo zonoje, tad jų architektūrinė raiška turi kurti industrinio miestelio įvaizdį ir projekto sprendiniai turi būti pritaikyti sklandžiai logistikai atlikti. Kadangi projektuojami pastatai yra trimis etapais projektuojamo komplekso dalis, privalu atsižvelgti į pirmuoju etapu suprojektuotus pastatus ir į trečiajame etape numatomą viziją harmoningai komplekso aplinkai sukurti“, – rašoma dokumentuose.
Projektu ketinama įrengti 125 automobilių stovėjimo vietų. Šio projekto pardavimais, nuoma bei rinkodara užsiimančios nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ komercinio NT projektų vadovas Remigijus Valickas dalinosi, jog šio etapo statybas ketinama pradėti 2023 metų pabaigoje – 2024 metų pradžioje. Anot jo, kol kas patalpos šiame etape nėra nuomojamos.
„Ne, dar jokio nuomos proceso šiam etapui neorganizuojame“, – teigė R. Valickas. Į sostinės Eišiškių plento ir Geologų gatvės sankirtoje vystomą internetinės ir didmeninės prekybos miestelį „eMarketCity“ investuojama iki 25 mln. eurų.
3,9 ha teritorijoje Eišiškių pl. 36 numatoma pastatyti 7 pastatus, kurių bendras plotas sudarys virš 20 tūkst.. kv. m. Prekybos miestelyje dominuos sandėliavimui skirti pastatai, tačiau suplanuotos ir administracinės bei prekybinės patalpos. Miestelis orientuotas į vidutines ir smulkias įmones, užsiimančias internetine ir didmenine prekyba, o vyraujantys nuomojamų patalpų plotai yra nuo 300 iki 500 kv. m., kurie yra laisvai planuojami ir pilnai įrengiami pagal nuomininkų poreikius. Projektą planuojama vystyti trimis etapais.
Pirmuoju etapu, kurio statybos prasidėjo šį vasarį, bus išvystyta 6,4 tūkst. kv. m ploto sandėliavimo, biuro ir prekybinio ploto patalpos, o nuomininkams patalpos bus perduotos 2023 metų pirmąjį ketvirtį.
Antrojo etapo statybas ketinama baigti 2024 metų trečiąjį ketvirtį, o trečiąjį etapą ketinama baigti 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį.
R. Valickas nurodė, jog pirmajame etape pasirašytos nuomos sutartys 20 proc. plotui, dar 45 proc. patalpų yra rezervuota ir su nuomininkais aktyviai yra derinamos nuomos sutartys
Naujienos
Visos naujienos
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…
Visos naujienos