Sostinės prabangaus būsto renesansas – dabar ir prieš 10 metų

Pastaruoju metu Vilniaus būsto rinka išgyvena antrąjį savo renesansą, kuomet fiksuojami augantys būsto pasiūlos, paklausos ir, žinoma, pardavimo kainų rodikliai. Tačiau vienas iš įdomiausių būsto segmentų, kuris dažnai audrina rinkos dalyvių ir žmonių vaizduotę, yra pats mažiausias ir prabangiausias turto segmentas – brangiausi butai didžiausiame šalies mieste.

„Dėl savo itin mažos rinkos dalies brangiausio būsto segmentas dažnai yra apipintas įvairiausiomis spekuliacijomis, kuomet tiek viešai, tiek uždarame rate diskutuojama apie dar anksčiau negirdėtas prašomas ar jau įvykusių sandorių pardavimo kainas“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas.

Tad kaipgi pastaruoju metu gyvuoja didžiausio šalies miesto prabangių butų segmentas ir kokia situacija buvo fiksuojama šiame būsto segmente prieš 10 metų – pačioje buvusio nekilnojamojo turto bumo viršūnėje? Oficialiai įregistruotų butų pirkimo-pardavimo sandorių informacija pakankamai tiksliai parodo situaciją prabangaus turto segmente. „Ober-Haus“ atrinko ir išanalizavo visus 2016–2017 metais įregistruotus butų sandorius (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras) ir palygino juos su 2007 metų antruoju pusmečiu, kuomet buvo fiksuojamos vienos aukščiausių būsto kainos Lietuvos būsto rinkoje. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti visi įregistruoti butų sandoriai, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų (eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

„Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje pastaruoju metu fiksuojamas itin stabilus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – teigia R. Reginis. Jeigu per 2016 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje prabangių butų, kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų, įsigyta 39, tai per 2016 metų antrąjį pusmetį tokių butų jau buvo įsigyta 51, o per 2017 metų pirmąjį pusmetį – 54. Atitinkamai augo ir tokio būsto įsigijimo kaina: „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2016 metų pirmąjį pusmetį (39 butus ir jų priklausinius) sumokėta beveik 10,7 mln. eurų, 2016 metų antrąjį pusmetį – 14,0 mln. eurų, o už įsigytą prabangų būstą per 2017 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 18,7 mln. eurų.

„Vilniuje 2016 metų antrasis ir 2017 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik sparčiai augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina buvo 4.000 eurų, tai 2016 metų antrąjį pusmetį ir 2017 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios kainos jau viršijo 5.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2016 metų antrąjį pusmetį buvo parduotas istoriniame name Etmonų g. (Senamiestyje) – už beveik 100 m² ploto butą buvo sumokėta 550.000 eurų (beveik 5.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). 2017 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas istoriniame name Labdarių g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 230 m² ploto butą su garažu buvo sumokėta 1.300.000 eurų (virš 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

O kokia situacija buvo fiksuojama Vilniaus prabangių butų segmente prieš 10 metų, t. y. 2007 metų antrąjį pusmetį, kuomet buvo pasiektas visų laikų aukščiausias butų kainų lygis sostinėje? „Ober-Haus“ skaičiavimais, tuo laikotarpiu iš viso buvo įsigyti 85 butai, už kuriuos pirkėjai sumokėjo 26,5 mln. eurų arba 40% daugiau nei už tokį turtą buvo sumokėta per šių metų pirmąjį pusmetį. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2007 metų antrąjį pusmetį buvo parduotas rekonstruotame istoriniame name A. Strazdelio g. (Senamiestyje) – už 66 m² ploto butą buvo sumokėta virš 400.000 eurų, beveik 6.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą.

Skaičiuojant prabangių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2017 metais tolygiai augo, tačiau dar nepasiekė 2007 metų antrojo pusmečio lygio. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2016 metų antrąjį pusmetį – 0,9%, o 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1%. 2007 metų antrąjį pusmetį ši dalis siekė 1,7%.

„Analizuojant įvykusius sandorius, matyti, kad pirkėjai labiausiai vertina ir daugiausiai sumoka už istoriniuose pastatuose esančius butus. Dažniausiai tokie jau įrengti butai yra rekonstruotų arba geros būklės pastatų, esančių Senamiestyje arba centrinėje miesto dalyje, viršutiniuose aukštuose“, – pasakoja R. Reginis. Tuo tarpu naujos statybos projektuose, kurie buvo baigti statyti 2016–2017 metais, aukščiausios butų kainos 2017 metų pirmąjį pusmetį siekė iki 4.600 eurų už vieną kvadratinį metrą. Pavyzdžiui, šiemet aukščiausios naujos statybos butų kainos buvo registruotos „Pilies apartamentų“ projekte (Olimpiečių g.), „Šaltinių namuose“ (Šaltinių g.), „Basanavičiaus 9A“ (J. Basanavičiaus g.), „Mindaugo 14“ (Mindaugo g.) ir kt.

Augančios prabangių butų pardavimo apimtys susijusios ne tik su bendru nekilnojamojo turto rinkos augimu, tačiau ir su besiplečiančia šio turto segmento pasiūla. „Ober-Haus“ duomenimis, iš 90 brangiausių per 2016 metus parduotų butų Vilniuje, 42% jų buvo parduota naujausiuose gyvenamuosiuose projektuose (2015–2016 metų statybos). Iš 54 butų, kurie buvo parduoti per 2017 metų pirmąjį pusmetį, naujausiuose projektuose (2016–2017 metų statybos) parduotų butų dalis sudarė 47%. 2017 metų antroji pusė ir ateinančių 2018 metų rezultatai taip pat neturėtų nuvilti prabangaus būsto plėtotojų.

„Tikėtina, kad artimiausiu metu pamatysime ne ką mažesnių rekordinių sandorių aukščiausios klasės projektuose. Jau įvykę sandoriai rodo, kad rinkoje tikrai yra galinčių ir norinčių įsigyti išskirtinį būstą“, – teigia R. Reginis.