Sostinės prabangaus būsto renesansas – dabar ir prieš 10 metų
Pastaruoju metu Vilniaus būsto rinka išgyvena antrąjį savo renesansą, kuomet fiksuojami augantys būsto pasiūlos, paklausos ir, žinoma, pardavimo kainų rodikliai. Tačiau vienas iš įdomiausių būsto segmentų, kuris dažnai audrina rinkos dalyvių ir žmonių vaizduotę, yra pats mažiausias ir prabangiausias turto segmentas – brangiausi butai didžiausiame šalies mieste.
„Dėl savo itin mažos rinkos dalies brangiausio būsto segmentas dažnai yra apipintas įvairiausiomis spekuliacijomis, kuomet tiek viešai, tiek uždarame rate diskutuojama apie dar anksčiau negirdėtas prašomas ar jau įvykusių sandorių pardavimo kainas“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas.
Tad kaipgi pastaruoju metu gyvuoja didžiausio šalies miesto prabangių butų segmentas ir kokia situacija buvo fiksuojama šiame būsto segmente prieš 10 metų – pačioje buvusio nekilnojamojo turto bumo viršūnėje? Oficialiai įregistruotų butų pirkimo-pardavimo sandorių informacija pakankamai tiksliai parodo situaciją prabangaus turto segmente. „Ober-Haus“ atrinko ir išanalizavo visus 2016–2017 metais įregistruotus butų sandorius (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras) ir palygino juos su 2007 metų antruoju pusmečiu, kuomet buvo fiksuojamos vienos aukščiausių būsto kainos Lietuvos būsto rinkoje. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti visi įregistruoti butų sandoriai, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų (eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).
„Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje pastaruoju metu fiksuojamas itin stabilus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – teigia R. Reginis. Jeigu per 2016 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje prabangių butų, kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų, įsigyta 39, tai per 2016 metų antrąjį pusmetį tokių butų jau buvo įsigyta 51, o per 2017 metų pirmąjį pusmetį – 54. Atitinkamai augo ir tokio būsto įsigijimo kaina: „Ober-Haus“ skaičiavimais, už įsigytą turtą per 2016 metų pirmąjį pusmetį (39 butus ir jų priklausinius) sumokėta beveik 10,7 mln. eurų, 2016 metų antrąjį pusmetį – 14,0 mln. eurų, o už įsigytą prabangų būstą per 2017 metų pirmąjį pusmetį sumokėta 18,7 mln. eurų.
„Vilniuje 2016 metų antrasis ir 2017 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik sparčiai augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina buvo 4.000 eurų, tai 2016 metų antrąjį pusmetį ir 2017 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios kainos jau viršijo 5.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2016 metų antrąjį pusmetį buvo parduotas istoriniame name Etmonų g. (Senamiestyje) – už beveik 100 m2 ploto butą buvo sumokėta 550.000 eurų (beveik 5.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). 2017 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas istoriniame name Labdarių g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 230 m2 ploto butą su garažu buvo sumokėta 1.300.000 eurų (virš 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
O kokia situacija buvo fiksuojama Vilniaus prabangių butų segmente prieš 10 metų, t. y. 2007 metų antrąjį pusmetį, kuomet buvo pasiektas visų laikų aukščiausias butų kainų lygis sostinėje? „Ober-Haus“ skaičiavimais, tuo laikotarpiu iš viso buvo įsigyti 85 butai, už kuriuos pirkėjai sumokėjo 26,5 mln. eurų arba 40% daugiau nei už tokį turtą buvo sumokėta per šių metų pirmąjį pusmetį. Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2007 metų antrąjį pusmetį buvo parduotas rekonstruotame istoriniame name A. Strazdelio g. (Senamiestyje) – už 66 m2 ploto butą buvo sumokėta virš 400.000 eurų, beveik 6.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą.
Skaičiuojant prabangių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2017 metais tolygiai augo, tačiau dar nepasiekė 2007 metų antrojo pusmečio lygio. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2016 metų antrąjį pusmetį – 0,9%, o 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1%. 2007 metų antrąjį pusmetį ši dalis siekė 1,7%.
„Analizuojant įvykusius sandorius, matyti, kad pirkėjai labiausiai vertina ir daugiausiai sumoka už istoriniuose pastatuose esančius butus. Dažniausiai tokie jau įrengti butai yra rekonstruotų arba geros būklės pastatų, esančių Senamiestyje arba centrinėje miesto dalyje, viršutiniuose aukštuose“, – pasakoja R. Reginis. Tuo tarpu naujos statybos projektuose, kurie buvo baigti statyti 2016–2017 metais, aukščiausios butų kainos 2017 metų pirmąjį pusmetį siekė iki 4.600 eurų už vieną kvadratinį metrą. Pavyzdžiui, šiemet aukščiausios naujos statybos butų kainos buvo registruotos „Pilies apartamentų“ projekte (Olimpiečių g.), „Šaltinių namuose“ (Šaltinių g.), „Basanavičiaus 9A“ (J. Basanavičiaus g.), „Mindaugo 14“ (Mindaugo g.) ir kt.
Augančios prabangių butų pardavimo apimtys susijusios ne tik su bendru nekilnojamojo turto rinkos augimu, tačiau ir su besiplečiančia šio turto segmento pasiūla. „Ober-Haus“ duomenimis, iš 90 brangiausių per 2016 metus parduotų butų Vilniuje, 42% jų buvo parduota naujausiuose gyvenamuosiuose projektuose (2015–2016 metų statybos). Iš 54 butų, kurie buvo parduoti per 2017 metų pirmąjį pusmetį, naujausiuose projektuose (2016–2017 metų statybos) parduotų butų dalis sudarė 47%. 2017 metų antroji pusė ir ateinančių 2018 metų rezultatai taip pat neturėtų nuvilti prabangaus būsto plėtotojų.
„Tikėtina, kad artimiausiu metu pamatysime ne ką mažesnių rekordinių sandorių aukščiausios klasės projektuose. Jau įvykę sandoriai rodo, kad rinkoje tikrai yra galinčių ir norinčių įsigyti išskirtinį būstą“, – teigia R. Reginis.
Naujienos
Visos naujienos
Optimizmas rinkoje toliau palaiko būsto kainų augimą
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų liepą metinis augimas siekė 12,9%). 2026 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,6%, 2,1%, 2,3%, 1,0% ir 1,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.170 (+50 Eur/m²), 2.300 (+47 Eur/m²), 2.080 Eur (+48 Eur/m²), 1.429 Eur (+14 Eur/m²) ir 1.393 Eur (+18 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2025 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,7%, Kaune – 16,4%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 15,8% ir Panevėžyje – 14,6%. „Nepaisant nemažų lūkesčių dėl antrosios pakopos pensijų reformos ir Atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčių poveikio šalies būsto rinkai, pastaruoju metu didesnio rinkos aktyvumo šuolio nefiksuojame. Registrų centro duomenimis, šių metų rugpjūtį šalyje įsigyta 2,5 proc. daugiau butų ir namų nei tą patį mėnesį prieš metus, tačiau 4,7 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį. 2026 metų rodikliai rodo, kad šalies būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, o per šiuos metus augusios tarpbankinės palūkanų normos būsto pirkėjų ir…
Didžiuosiuose Gulbinuose išvystytas naujas namų kvartalas „Keturlapio skveras“
Vilniuje, Didžiuosiuose Gulbinuose, šalia Verkių regioninio parko ir Gulbino ežero, išvystytas naujas namų kvartalas „Keturlapio skveras“. Sėkmės gatvėje plėtojamame projekte pastatyti 24 A++ energinės klasės sublokuoti namai, o jų pardavimai aktyviai juda į priekį. Kvartale pastatyti 4–5 kambarių, 130–170 kv. m ploto vieno ir dviejų aukštų namai su 6–9 arų sklypais. Namai parduodami su daline apdaila, įrengtomis terasomis ir sutvarkytu gerbūviu. „Keturlapio skveras“ plėtojamas kaip vientisas uždaras kvartalas. Teritorija bus aptverta, įvažiavimas kontroliuojamas, įrengtas gatvių apšvietimas ir vaizdo stebėjimo sistema. Kvartalo vidaus gatvė baigsis akligatviu, todėl teritorijoje nebus tranzitinio automobilių eismo. Gyventojams bus įrengtas 18 arų rekreacinis parkas su apšviestais takais, vaikų žaidimų aikštele ir apželdinta poilsio zona. „Šis projektas skirtas pirkėjams, kurie ieško premium namo, vertina vientisai suplanuotą aplinką bei gamtos kaimynystę, mato bendruomenės svarbą. Čia svarbus ne tik pats namas ir jo sklypas – kartu kuriama visa kvartalo infrastruktūra bei bendra rekreacinė erdvė. Išskirtinis dėmesys yra skiriamas aplinkos estetikai“, – sako „Keturlapio skvero“ pardavimų vadovė Nika Bijeikytė. Dėmesys medžiagoms ir inžineriniams sprendimams Namų fasadams pasirinktos „Wienerberger“ klinkerio plytos, „Brolis Timber“ termomediena ir struktūrinis tinkas. Kiekviename name įrengti dideli „Reynaers“ aliuminio profilio langai su trijų stiklų paketais ir slankiojančiomis sistemomis, o namų šildymui ir karštam vandeniui ruošti naudojami „Daikin“…
Santariškėse statomas naujas gyvenamasis projektas „Santariškių ŠILAS“
Vilniuje, Santariškėse, šalia Verkių regioninio parko statomas naujas gyvenamasis projektas „Santariškių ŠILAS“. Santariškių g. 60 kyla du trijų aukštų namai, kuriuose iš viso bus vos 36 butai. Projektą iš trijų pusių supa miškas, todėl viena pagrindinių jo ypatybių – privati ir rami aplinka šalia gamtos. „Santariškių ŠILE“ projektuojami 2 ir 3 kambarių, 37–75 kv. m ploto butai. Kiekvienas jų turės balkoną arba terasą, o vitrininiai langai atvers vaizdus į aplink esančią žalumą. Projektas orientuotas į ieškančius nedidelės kaimynystės ir ramaus gyvenimo šalia gamtos, tačiau nenorinčius atsisakyti miesto infrastruktūros ir patogaus susisiekimo. „ Renkantis naują būstą, pirkėjams vis svarbesni tampa ne tik pats rajonas ar būsto plotas, bet ir konkreti namo aplinka. Šio projekto išskirtinumas labai aiškus – du nedideli namai, tik 36 butai ir miškas iškart už lango. Tokį privatumo, gamtos ir miesto derinį Vilniuje rasti nėra paprasta“, – sako Marius Čiulada, projekto pardavimo vadovas. Nedidelė kaimynystė ir kasdieniam komfortui skirti sprendimai Abu projekto namai bus A++ energinės klasės, juose numatytas reguliuojamas grindinis šildymas ir modernios inžinerinės sistemos. Nors pastatai bus vos trijų aukštų, abiejuose įrengiami panoraminiai liftai. Po namais projektuojama požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Sandėliukai suplanuoti šalia automobilių stovėjimo vietų, esant poreikiui galima išsirinkti ir vietą tinkamą elektromobilio krovimui.…
Visos naujienos