Namai, sukurti remiantis šeimos vertybėmis
Naujas išskirtinis projektas sostinėje „Vilniaus džiazas“ sukurtas remiantis ne tik bekompromise kokybe, bet ir iš šeimos į verslą atsineštomis vertybėmis: šiluma, darna ir estetika. Tai nauja vieta mieste, kuri leis atrasti aukščiausius gyvenimo Vilniaus Senamiestyje standartus.
Turbūt kiekvienas iš jūsų žino žymaus lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio romaną „Vilniaus džiazas“? Būtent jis ir tapo šio projekto vardo krikštatėviu. Norint įprasminti garsiojo kūrėjo atminimą, namų pašonėje bus įrengtas modernus skveras. Laisvalaikio ir susitikimų vieta, kurioje įsikurs jaukios kavinės, o aplinką papuoš modernus želdynas bei poilsio zonos, – netrukus mus, visus miestiečius, pakvies dar viena naujai atgimusi sostinės senamiesčio erdvė.
„Kad ir kokio projekto besiimčiau, mano devizas: daryk kaip sau. Visuomet į projektą įsijaučiu taip, lyg čia ateityje gyvenčiau aš ir mano šeima – esu šeimos žmogus“, – apie naująjį projektą „Vilniaus džiazas“ pasakoja nekilnojamojo turto vystytojas Gediminas Tursa. Šis projektas – ne išimtis. Jis sukurtas atidžiai apmąstant visas projekto dalis, siekiant įsijausti į čia gyvensiančių žmonių gyvenimo būdą, įsivaizduojant, kaip jie jausis šiose erdvėse, kokius ritualus čia susikurs, kokios svarbios jų gyvenimo akimirkos čia įvyks. Pradedant aplinka, jos tvarka ir gerove, įėjimais ir koridoriais, baigiant pačiais butais, – projektas alsuoja harmonija, estetika, išskirtinumu. Tai tikrai ypatinga vieta potyrių kolekcionieriams: architektūros žaismas, daugiaplaniai senamiesčio vaizdai, per šimtmečius susiformavęs miesto urbanistinis peizažas bei susitikti ir kartu leisti laiką skatinanti aplinka.
Senamiesčio prieigas keičiančio ir harmoningai į istorinį Vilniaus centrą įsiliejančio projekto vieta ypatinga – vos kelios minutės iki Aušros vartų, Barbakano kalno, žaliųjų miesto parkų. Čia puikiai sudera istorija, žavinga praeitis ir modernios dabarties estetika. Apskritai, tai tokia
vieta, kur gyvendami būsite apdovanoti privilegija visur keliauti pėsčiomis, pamiršdami spūstyse praleistą laiką, – iš čia Senamiesčio gyvenimas bus itin lengvai pasiekiamas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mėgstantys aktyvesnį laisvalaikį ar išsiilgę gamtos lengvai pasieks ir ją, – netoliese tiek Bernardinų sodas, tiek Pavilnio regioninis bei Belmonto parkai.
Išskirtinės ir pačios butų erdvės. Namuose daugelį žavi šviesa, o jos čia tikrai netrūksta – 4 metrų aukščio langai, 4,5 metrus siekiančios lubos – visa tai namams suteiks ne tik daug šviesos, bet ir didingumo jausmą, kurį nuostabiai papildys per langus atsiveriantys Vilniaus Senamiesčio architektūros vaizdai.
„Tai projektas, kuriame nėra kompromisų kokybei. Man svarbu, kad mūsų statomi namai būtų tvarūs, kuo mažiau pavaldūs laikui, estetiški, kad juose gyvenančios šeimos jaustųsi gerai ir patogiai. Iš visų jėgų stengiuosi, kad mano projektai turėtų ilgalaikę vertę – tokią, kokią šiandien turi senoviniai protėvių statiniai“, – savo darbo filosofija dalijasi projekto vystytojas Gediminas Tursa.
„Ober-Haus“ – išskirtinis projekto partneris. Mūsų komanda rūpinasi projekto „Vilniaus Džiazas“ pardavimu, koncepcija bei rinkodara.
Daugiau informacijos apie projektą: vilniausdziazas.lt
Naujienos
Biurų nuomininkų migracijos priežastys ir pasekmės
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Ne paslaptis, kad Vilniaus verslo centrų rinką pastaraisiais metais daugiausiai palaiko „kraustynės“ – į naujus biurus migruojantys senieji nuomininkai. Toks žingsnis įmonėms vis labiau pasiteisina, bet senstančių pastatų savininkai nepanikuoja ir ima siūlyti aktualios bei įdomios įvairovės. Praėjusių metų sostinės biurų nuomos „scena“ iškalbinga: didžiausius nuomos sandorius sudarė į naujus biurus persikraustę tokie rinkos senbuviai kaip „Circle K“, „Ergo“, „PwC Lietuva“, „Cobalt“, taip pat iš istorinio pastato Gedimino prospekte išsikėlusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir kiti. Panašiai atrodė dar 2024-ieji su ryškiausiais „Artea“, FNTT, „Narbuto“ ar ILTE nuomos sandoriais. Vienus atvejus paskatino verslo plėtra, kiti po ilgo laiko natūraliai pribrendo atsinaujinti, tačiau pats migracijos reiškinys yra akivaizdus ir sveikintinas. Akivaizdu ir tai, kad apie naują biurą svarstantys rinkos senbuviai šiandien turi iš ko rinktis: šių metų pradžioje duris jau atvėrė „Business Stadium Central“, o netrukus bus užbaigti ir tokie didieji projektai kaip „Sąvaržėlė“ ar „Tech Zity Vilnius“, taip pat keletas mažesnių verslo centrų. Vien per šį pusmetį rinką pasieksiantys beveik 50 tūkst. kvadratinių metrų išlaikys ar net didins 10,8 proc. 2025 m. pabaigoje Vilniuje fiksuotą biurų vakansiją. Kodėl ir kaip juda Kiekvienas verslas savo sprendimus skaičiuoja…
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…