Nuo pastarojo kainų dugno butų kainos sparčiausiai augo Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,3% (2019 metų rugpjūtį metinis augimas sudarė 6,4%).
2019 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.584 Eur (+7 Eur/m²). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.130 Eur (+7 Eur/m²), 721 Eur (+2 Eur/m²) ir 703 Eur (+3 Eur/m²). 2019 metų rugsėjo mėnesį Klaipėdoje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.116 Eur.
Per metus (2019 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2018 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,9%, Kaune – 6,5%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 11,2% ir Panevėžyje – 11,5%.
„Bendras penkių didžiausių šalies miestų butų pardavimo kainų indeksas rodo, kad butų kainos auga jau 56 mėnesius iš eilės. Kalbant apie konkrečius miestus, pastarąjį kartą žemiausios butų kainos šalies sostinėje buvo fiksuojamos 2010 metais, o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – 2013 metais. Ir nuo to laiko šiuose didmiesčiuose yra fiksuojamas nuosaikus ir stabilus butų kainų augimas.
Kokio santykinio turimo turto vertės prieaugio galėtų tikėtis šių miestų gyventojai, įsigiję nekilnojamąjį turtą žemiausiomis šio dešimtmečio kainomis? Jeigu žmogus įsigijo butą Vilniuje 2010 metų viduryje už rinkos kainą ir šis butas laikui bėgant iš esmės nepakeitė savo savybių (pvz., nebuvo atlikti buto arba pastato, kuriame jis yra, pagerinimai arba atvirkščiai – butas ar pastatas nebuvo nudėvėtas), t. y. išliko tokios pat būklės, kaip ir įsigijimo momentu, tai šiuo metu tokį butą rinkos sąlygomis butų galima būtų parduoti vidutiniškai 37,2% brangiau. Jeigu tokiomis pačiomis sąlygomis butas buvo įsigytas Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje, tokį butą šiuo metu atitinkamai būtų galima parduoti 36,5%, 32,5%, 21,7% ir 16,5% brangiau nei jis buvo įsigytas 2013 metais.
Kaip matome, statistiškai didžiausias turto vertės prieaugis fiksuojamas didžiausiame ir ekonomiškai aktyviausiame šalies mieste, kuriame nuo pastarojo sunkmečio butų kainos kopti aukštyn pradėjo anksčiausiai. Panevėžyje ir Šiauliuose taip pat fiksuojamas ne daug mažesnis butų kainų pokytis. Palyginti su likusiais šalies didmiesčiais, Panevėžyje ir Šiauliuose dėl daug žemesnio būsto kainų lygio jį įsigyti yra daug lengviau, o naujų daugiabučių statybų apimtys išlieka simbolinės. Tuo tarpu Klaipėdos būsto rinką galima įvardinti kaip labiausiai nukentėjusią nuo pastarojo sunkmečio – didžiausias butų kainų kritimas tarp šalies didmiesčių pasaulinės finansų krizės metu bei pirminėje rinkoje dar ilgą laiką buvęs itin gausus pastatytų ir neparduotų butų kiekis lėmė daug atsargesnį tiek gyventojų, tiek plėtotojų požiūrį į būsto rinkos perspektyvas. Todėl šiame mieste fiksuojame kukliausią butų kainų prieaugį“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujienos

Būsto kainų augimas pirkėjų nestabdo: sandorių apimtys išlieka solidžios
[caption id="attachment_69928" align="alignnone" width="1200"] Edita Juočytė, „Ober-Haus“ investicijų ir analizės projektų vadovė[/caption] Laisvėjančios pinigų skolinimosi sąlygos, pozityvūs gyventojų lūkesčiai ir kainų augimo perspektyva toliau skatina būsto rinkos aktyvumą, o tai atsispindi ir realiuose sandorių skaičiuose. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo įregistruota apie 3 100 butų ir 1 100 namų pirkimo–pardavimo sandorių arba atitinkamai 27% ir 17% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bendras įregistruotų butų ir namų sandorių skaičius Vilniuje padidėjo 9%, Kaune – 12%, Klaipėdoje – 5%, o Šiauliuose – 4%. Panevėžyje būsto rinkos aktyvumas išliko stabilus – tiek pirmąjį, tiek antrąjį šių metų ketvirtį buvo sudaryta po 320 būsto sandorių. Didėjantis būsto pirkėjų aktyvumas sudaro palankias sąlygas būsto kainų augimui. „Ober-Haus“ duomenimis, metinis butų kainų augimas didžiuosiuose šalies miestuose 2025 metų pirmojo pusmečio pabaigoje siekė 6,7%. Per antrąjį šių metų ketvirtį butų kainos augo visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 1,4%, Kaune – 3,3%, Klaipėdoje – 2,9%, Šiauliuose – 1,5%, o Panevėžyje – 2,1%. Įvertinus esamą būsto pasiūlos ir paklausos santykį bei gerėjančias skolinimosi sąlygas, tikėtina, kad nuosaikus kainų augimas išliks ir artimiausiu laikotarpiu. „Naujų butų realizacijos apimtys šalies didmiesčių pirminėje rinkoje 2025 metų pirmąjį…

Vietiniai pirkėjai gaivino Lietuvos investicinių sandorių rinką
[caption id="attachment_69892" align="aligncenter" width="2000"] VMG TECHNICS pastatas, bendrovės nuotr.[/caption] Po itin nerezultatyvių 2024 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2025 metais jau fiksuojamas augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 183 mln. eurų. 2025 metų pirmojo pusmečio investicijų apimtys yra 137% didesnės, palyginti su 2024 metų pirmuoju pusmečiu, ir 21% didesnės, palyginti su 2024 metų antruoju pusmečiu. Tačiau nepaisant fiksuojamo apimčių augimo, investicinių sandorių rinkoje ir toliau iš esmės dominuoja vietinis kapitalas bei smulkūs ir vidutinio dydžio sandoriai, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Išlieka itin aukštas susidomėjimas nedidelio formato parduotuvėmis Panašiai kaip ir 2024 metais, 2025 metų pirmąjį pusmetį vidutinė įsigyto objekto vertė buvo tik šiek tiek didesnė nei 7 mln. eurų, o didžiausio sandorio vertė neviršijo 30 mln. eurų. „Didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui buvo išleista 86 mln. eurų arba 47% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Šiame segmente taip pat sudarytas didžiausias šių metų pirmojo pusmečio investicinis sandoris“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Po LR konkurencijos tarybos pritarimo vykdyti koncentraciją,…

Į būsto rinką sugrįžę pirkėjai paspartino kainų augimo tempą
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,7% (2025 metų gegužę metinis augimas siekė 6,4%). 2025 metų birželio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,6%, 1,0%, 0,9%, 0,5% ir 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.768 Eur (+17 Eur/m²), 1.926 Eur (+19 Eur/m²), 1.816 Eur (+16 Eur/m²), 1.212 Eur (+7 Eur/m²) ir 1.192 Eur (+8 Eur/m²). Per metus (2025 metų birželio mėnesį, palyginti su 2024 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,8%, Kaune – 8,4%, Klaipėdoje – 7,6%, Šiauliuose – 7,2% ir Panevėžyje – 8,1%. „Šiais metais įspūdingus atsigavimo rezultatus rodanti šalies būsto rinka pasižymi ne tik išaugusiomis būsto pardavimo apimtimis, bet ir paspartėjusiu kainų augimu. Nors 2025 metų birželį šalyje būsto sandorių skaičius, palyginti su šių metų gegužės mėnesiu, smuktelėjo 13%, tačiau metinis augimo tempas ir toliau išlieka dviženklis. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų birželį šalyje namų įsigyta 13% daugiau, o butų – 16% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Tebesitęsiantis Euribor palūkanų normų…