Nuo pastarojo kainų dugno butų kainos sparčiausiai augo Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,3% (2019 metų rugpjūtį metinis augimas sudarė 6,4%).
2019 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,5% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.584 Eur (+7 Eur/m²). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.130 Eur (+7 Eur/m²), 721 Eur (+2 Eur/m²) ir 703 Eur (+3 Eur/m²). 2019 metų rugsėjo mėnesį Klaipėdoje butų kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.116 Eur.
Per metus (2019 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2018 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,9%, Kaune – 6,5%, Klaipėdoje – 4,9%, Šiauliuose – 11,2% ir Panevėžyje – 11,5%.
„Bendras penkių didžiausių šalies miestų butų pardavimo kainų indeksas rodo, kad butų kainos auga jau 56 mėnesius iš eilės. Kalbant apie konkrečius miestus, pastarąjį kartą žemiausios butų kainos šalies sostinėje buvo fiksuojamos 2010 metais, o Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – 2013 metais. Ir nuo to laiko šiuose didmiesčiuose yra fiksuojamas nuosaikus ir stabilus butų kainų augimas.
Kokio santykinio turimo turto vertės prieaugio galėtų tikėtis šių miestų gyventojai, įsigiję nekilnojamąjį turtą žemiausiomis šio dešimtmečio kainomis? Jeigu žmogus įsigijo butą Vilniuje 2010 metų viduryje už rinkos kainą ir šis butas laikui bėgant iš esmės nepakeitė savo savybių (pvz., nebuvo atlikti buto arba pastato, kuriame jis yra, pagerinimai arba atvirkščiai – butas ar pastatas nebuvo nudėvėtas), t. y. išliko tokios pat būklės, kaip ir įsigijimo momentu, tai šiuo metu tokį butą rinkos sąlygomis butų galima būtų parduoti vidutiniškai 37,2% brangiau. Jeigu tokiomis pačiomis sąlygomis butas buvo įsigytas Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje, tokį butą šiuo metu atitinkamai būtų galima parduoti 36,5%, 32,5%, 21,7% ir 16,5% brangiau nei jis buvo įsigytas 2013 metais.
Kaip matome, statistiškai didžiausias turto vertės prieaugis fiksuojamas didžiausiame ir ekonomiškai aktyviausiame šalies mieste, kuriame nuo pastarojo sunkmečio butų kainos kopti aukštyn pradėjo anksčiausiai. Panevėžyje ir Šiauliuose taip pat fiksuojamas ne daug mažesnis butų kainų pokytis. Palyginti su likusiais šalies didmiesčiais, Panevėžyje ir Šiauliuose dėl daug žemesnio būsto kainų lygio jį įsigyti yra daug lengviau, o naujų daugiabučių statybų apimtys išlieka simbolinės. Tuo tarpu Klaipėdos būsto rinką galima įvardinti kaip labiausiai nukentėjusią nuo pastarojo sunkmečio – didžiausias butų kainų kritimas tarp šalies didmiesčių pasaulinės finansų krizės metu bei pirminėje rinkoje dar ilgą laiką buvęs itin gausus pastatytų ir neparduotų butų kiekis lėmė daug atsargesnį tiek gyventojų, tiek plėtotojų požiūrį į būsto rinkos perspektyvas. Todėl šiame mieste fiksuojame kukliausią butų kainų prieaugį“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujienos
Visos naujienos
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…
Visos naujienos