Išskirtinė ir jauki vieta Pakaunėje sulaukia ir investicijų, ir naujakurių
Vieta, kurioje kvepia pušynais ir sodria upės drėgme. Vieta, kurioje gyvena ištisos žmonių kartos. Vieta, iš kurios niekada nesinori išvažiuoti ir ieškoti laimės svetur. Šis kampelis, įsikūręs visai netoli Kauno, pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau svečių. Matydama, kokia unikali ir įdomi yra Kačerginė, Kauno rajono savivaldybė nuolat investuoja į jos infrastruktūrą. Galimybių čia įsikurti ieško ir naujakuriai. Tiesa, rasti būstą šiame jaukiame miestelyje nėra taip paprasta.
Buvusios žvejų gyvenvietės vietoje išaugusi Kačerginė su vaizdingomis apylinkėmis patenka į kurortinę teritoriją. Iš vienos pusės savo vilnį gena Nemunas, iš kitos pusės – savo giesmę niūnuoja įspūdingas pušynas.
Miestelyje yra išlikusių medinių vilų, menančių tarpukario laikais čia gyvenusius mokslininkus, rašytojus, menininkus, visuomenės veikėjus. Kelerius metus čia gyveno vaikų rašytojas Pranas Mašiotas, šešerius metus iki mirties čia kūrė Vincas Mykolaitis-Putinas, Jonas Biliūnas būtent Kačerginėje atostogų metu sukūrė liūdnąjį „Brisiaus galą“. Kone kiekvienas kampelis gali papasakoti savą istoriją apie žmones, kurie čia kūrė, ieškojo atsakymų arba tiesiog gyveno ir ilsėjosi, amžiams pamilę šią vietą.
Kačerginėje, kaip ir kituose kurortiniuose miesteliuose, siekiama sukurti šiuolaikinę turizmo infrastruktūrą. Nutiestas dviračių takas, rekonstruota Šaltinio aikštė, kurioje galima pailsėti, iš fontanėlio atsigaivinti šaltinio vandeniu, suremontuoti dviratį arba įkrauti elektromobilį. Ten pat galima rasti Kačerginės lankytinų vietų schemą.
Sovietmečiu miestelis buvo apleistas, sunykęs, todėl buvo atnaujintos pagrindinės gatvės, jos dabar turės ir šaligatvius, ir šiuolaikinį apšvietimą. Viešosios erdvės – Liepų aikštė ir prieplauka – pamėgtos ir lankomos žmonių: čia rengiamos parodos, vyksta šventės, koncertai. Beje, Kačerginės kultūrinis gyvenimas rūpi ne tik savivaldybei, bet ir vietos bendruomenei. Vietos gyventoja Monika Bitinaitytė su šeima šeštus metus iš eilės savo gimtajam miesteliui dovanoja fotografijų parodas.
Kadangi miestelyje kuriasi jaunos šeimos, buvo rekonstruota mokykla-daugiafunkcis centras. Jis turi ne tik erdvias klases su interaktyviomis lentomis, bet ir biblioteką, sporto salę, lauko aikštyną, nedidelį amfiteatrą. Kačerginė gali didžiuotis ir miško darželiu, kurį noriai lanko vis daugiau vaikų.
Atgimimas nesustos
Vis dėlto, dar yra darbų, kuriuos reikėtų atlikti, kad Kačerginės ir jos apylinkių vaizdas taptų dar patrauklesnis. Kauno rajono savivaldybė planuoja visas Kačerginės apylinkėse esančias pėsčiųjų trasas inventorizuoti, sutvarkyti ir parengti jų schemą. Be to, ketinama dar daugiau dėmesio skirti viešosioms erdvėms tvarkyti. Artimiausiuose savivaldybės planuose – mažųjų laivų uostas.
Į vykstančius pokyčius kurortiniame miestelyje sureagavo verslas: čia jau įsikūrė net penkios viešojo maitinimo įstaigos, motelis, teikiamos dviračių ir baidarių nuomos paslaugos. Nebeliks ir apgriuvusių buvusios pionierių stovyklos namelių – jų vietoje statomi gyvenamieji būstai.
Investicijos pritraukia verslą
Buvusio Kačerginės kurorto direktoriaus Viktoro Rėklaičio medinėje viloje įkurdinta seniūnijos administracija. Jos vadovė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė – Kačerginėje gimusi ir užaugusi. „Myliu žmones, nuoširdžiai dirbu savo darbą, kol kas viskas sekasi puikiai. Savo tėviškei, savo gimtinei labai gera dirbti“, – su šiluma balse kalba seniūnė.
Ji pastebi, kad norinčiųjų įsikurti šiame nuostabiame kampelyje netrūksta. „Skambina, domisi žmonės. Tik reikia suprasti, kad neturime tiek vietos, kiek yra norinčiųjų. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai vis randa galimybių įkurti naujų būstų. Mano nuomone, Kačerginė, kaip ir Lietuva, yra visų, todėl negali užsidaryti ir nieko neįleisti“, – paklausta, ar senbuviai draugiški naujakuriams atsako A. Ivanovaitė-Petraitienė.
Beje, vietos bendruomenė pastebi, kad Kačerginę dėl jos ramybės ir saugumo vis labiau pamilsta jaunos šeimos, auginančios mažus vaikus. Lėtas miestelio gyvenimo tempas, nedidelis eismas, saugios viešosios erdvės – kaip sako vietos gyventojai, nebaisu ir vieną vaiką iš namų išleisti. Miestelis patogus, gerai išvystyta infrastruktūra, yra maitinimo įstaigų, prekybos centras, mokykla, bažnyčia – ir jaunas, ir senas čia gali jaustis puikiai.
Besidairantiems būsto
Nors dauguma Kačerginės gyventojų – senbuviai, kurių seneliai ir tėvai čia gyveno, kartkartėmis gyvenamųjų būstų pasiūloma ir naujakuriams.

MB „Archpraktika“ suprojektavo dviejų statinių kompleksą kampiniame sklype prie Juliaus Janonio ir Juozo Zikaro gatvių sankryžos. Planuojama, kad pastatus puoš medžio fasadai ir šlaitiniai stogai. Būtent šis stilius būdingas Kačerginės pastatams.
„Projektuodami pastatus norėjome pabrėžti žmogaus ir gamtos ryšį, norėjome orientuoti žvilgsnį į medžius. Susidaro įspūdis, tarsi pastatai savo lenktos formos tūriais norėtų apglėbti didžiausią Kačerginės turtą – mišką“, – pasakoja projekto architektė Dovilė Bukauskaitė-Treikauskienė.
Projekto vadovė Jurgita Šniepienė, apibūdindama patogią naujojo projekto lokaciją, pabrėžė, kad vos už kelių žingsnių yra maisto produktų parduotuvė, picerija, kurioje kepamų picų skonį pamėgę net kauniečiai. Taip pat veikia kavinė „Kačerga“.
„Ši vieta tinka ir skubantiems, ir vaikus auginantiems, ir orios senatvės sulaukusiems senjorams. Vaikai į mokyklą ar darželį nužingsniuos nekirsdami važiuojamosios gatvės dalies“, – pasakoja projekto vadovė.
Iš vienos namų pusės yra Liepų parkas ir jo didžiulė teritorija. Štai kodėl statomų namų projektas buvo pavadintas „Liepų parko namai“ (www.liepuparkonamai.lt). Kitoje pusėje – smulkus sodybinis užstatymas, kuris leidžia mėgautis Nemuno panorama.
„Ober-Haus“ rūpinasi projekto pardavimu bei rinkodara.
Naujienos
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…