Investicijų į komercinį NT apimtys žemiausiame lygyje nuo 2019 metų
Po pastarųjų dviejų itin solidžių metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje, 2023 metais šiame segmente jau fiksuojamos daug nuosaikesnės nuotaikos. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2023 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 147 mln. eurų. 2023 metų pirmojo pusmečio investicijų apimtys yra 15% mažesnės, palyginti su 2022 metų pirmuoju pusmečiu, ir 36% mažesnės, palyginti su 2022 metų antruoju pusmečiu. Tuo pačiu, šių metų pirmojo pusmečio rezultatas yra prasčiausias per pastaruosius ketverius metus (nuo 2019 metų antrojo pusmečio).
Tradiciškai daugiausiai buvo investuota į komercinį nekilnojamąjį turtą, esantį šalies sostinėje, kuri per 2023 metų pirmąjį pusmetį pritraukė net 91% visų investicijų. Likusi dalis investicijų teko kitiems šalies didmiesčiams. „Žvelgiant į pastarųjų penkerių metų duomenis, matyti, kad Vilnius pritraukia apie du trečdalius visų investicijų į modernaus komercinio turto įsigijimą, todėl nenuostabu, kad ir šiais metais investuotojai buvo susikoncentravę išskirtinai į Vilniaus regioną“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Didžiausia dalis investicijų šių metų pirmąjį pusmetį atiteko biuro patalpų segmentui, kuriam buvo išleista 122 mln. eurų arba 83% nuo visų pusmečio investicijų. Todėl visi didžiausi investiciniai sandoriai buvo sudaryti būtent šiame segmente ir išskirtinai šalies sostinėje. Reikšmingiausias sandoris įvyko, kuomet Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ valdomas fondas preliminariai už 37 mln. eurų Vilniuje įsigijo du biurų pastatus „Duetto“ iš „Northern Horizon Capital“ valdomo fondo, kuriuos pastarasis buvo įsigijęs 2017 ir 2019 metais. Dar bent trys stambesni investiciniai sandoriai biurų segmente sugeneravo virš 60 mln. eurų, kuomet Vilniuje buvo įsigyti: biurų pastatas šalia Vilniaus oro uosto plėtojamame „Aerocity“ miestelyje, „Link“ verslo centras Žvėryne ir verslo centras „Plaza 31/1“ Senamiestyje. Likusi biurų investicijų dalis atiteko smulkesnių (iki 10 mln. eurų) biuro pastatų ar patalpų įsigijimui Vilniuje ir Kaune.
Šių metų pirmąjį pusmetį investicijų apimtys į prekybinės paskirties objektų įsigijimus buvo neįprastai kuklios ir sudarė tik 12% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. „Didžiausias sandoris šiame segmente buvo sudarytas 2023 metų pradžioje, kuomet investicijų bendrovės „Prosperus“ valdomas fondas „PREF III“ iš „Northern Horizon Capital“ valdomo fondo Vilniuje įsigijo virš 17.000 kv. m ploto prekybos ir biurų kompleksą „Domus Pro“. Skelbiama, kad sandorio vertė sudarė 23,5 mln. eurų, tačiau dalis šių investicijų teko ir biurų segmentui, kadangi trečiojo šio projekto plėtros etapo metu buvo pastatytas beveik 5.000 kv. m ploto biurų pastatas“, – komentavo R. Reginis.
Mažiausia dalis investicijų šių metų pirmąjį pusmetį atiteko sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų įsigijimui. Šiame nekilnojamojo turto segmente buvo išleista tik 8 mln. eurų arba 5% nuo visų pusmečio investicijų. Visi įsigyti objektai yra Kauno regione ir neišsiskyrė nei savo dydžiu nei įsigijimo sumomis.
Jeigu 2022 metais Lietuvos investicinių sandorių rinkoje dominavo vietiniai investuotojai (82%), tai 2023 metų pirmąjį pusmetį lietuvių valdomo kapitalo dalis sudarė 56%. Ne vietinio kapitalo (kapitalo valdytojų) dalį reikšmingai padidino šių metų pirmąjį pusmetį sudaryti du dideli sandoriai, kuomet Švedijos investicijų kompanijos „East Capital Real Estate“ valdomas fondas įsigijo biurų pastatus „Duetto“, o biurų pastatą šalia Vilniaus oro uosto įsigijo Suomijos investicijų valdymo bendrovės „Titanium Fund Management Company“ valdomas fondas. Tačiau žvelgiant ne į investicinių sandorių sumas, o į sandorių skaičių, tai matome, kad rinkoje šiuo metu ir toliau dominuoja lietuviškos įmonės arba vietiniai kapitalo valdytojai. Jie sudarė 9 sandorius iš 11 įvykdytų per visą šių metų pirmąjį pusmetį.
„Žvelgiant į šių metų pirmojo pusmečio rezultatus ir šiuo metu vykstančius pardavimo procesus, matosi, kad bendros nuotaikos investicinių sandorių rinkoje išlieka atsargios. Potencialūs objektų pirkėjai neskuba ir šiuo metu tikisi patrauklesnių pajamingumo rodiklių, o pardavėjai nelinkę reikšmingai mažinti parduodamo turto kainų. Ir nors iš šiuo metu sudaromų sandorių dar sudėtinga vienareikšmiškai teigti, kad rinkoje turime bendrą pelningumo normų (yield) augimą visuose komercinio turto segmentuose, tačiau atskiri atvejai rodo, kad pardavėjai linkę suteikti tam tikras nuolaidas potencialiems pirkėjams“, – įžvalgomis dalinosi ekspertas.
Šiuo metu sudaromų sandorių eiga ir rezultatas labai priklauso nuo konkretaus objekto savybių ir nuo pardavėjo noro ar būtinybės parduoti savo objektą. Augančių palūkanų aplinkoje išaugęs pirkėjų investicinės grąžos apetitas į sudėtingą situaciją įstūmė tuos nekilnojamojo turto savininkus, kurie norėtų kuo greičiau parduoti ne tokį patrauklų nekilnojamąjį turtą. Kaip taisyklė, tai yra senesnės statybos objektai, kurių esami ar potencialūs užimtumo rodikliai yra žemesni nei įprasta rinkoje. Įvertinę tokių objektų perspektyvas (tikėtinas papildomas investicijas ar galimą pajamų srauto sumažėjimą), potencialūs pirkėjai reikalauja daug reikšmingesnės nuolaidos. Todėl tokių objektų pardavėjai arba turi iš esmės sutikti su pirkėjo siūloma kaina, arba pardavimo procesas gali užsitęsti neprognozuojamą laiką. „Reikia tikėtis, kad šių metų antrąjį pusmetį Lietuvos investicinių sandorių rinkoje nepritrūks tipinių objektų sandorių, kurie leistų aiškiau įvertinti pardavėjų ir pirkėjų galimybes realizuojant/įsigyjant nekilnojamąjį turtą tiek atskiruose segmentuose, tiek skirtingose nekilnojamojo turto klasėse“, – sako Raimondas Reginis.
Naujienos

Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…

Automobilių renginys subūrė lankytojus „e-market city“ miestelyje
Gegužės 31 dieną „e-market city“ verslo miestelyje Vilniuje vyko jau antrasis automobilių gerbėjams skirtas renginys – LEARN & SHINE by Detailer Place 2025. Dalyviai galėjo iš arti apžiūrėti išskirtinių japoniškų, klasikinių ir „stance“ automobilių ekspoziciją, susipažinti su automobilių priežiūros naujovėmis, priemonėmis ir jų galimybėmis. Didelio susidomėjimo sulaukė produktų demonstracijos, interaktyvūs žaidimai, prizai, lenktynių simuliatoriai, o jauki poilsio zona ir gera muzikinė atmosfera leido praleisti dieną turiningai ir maloniai. Renginys tapo ne tik susitikimo vieta automobilių mylėtojams, bet ir puikia proga lankytojams susipažinti su pačiu „e-market city“ projektu – šiuolaikišku verslo miesteliu, kuriame šiuo metu baigiamas antrasis statybų etapas. Kviečiame registruotis susitikimui ir iš arčiau susipažinti su nuomos galimybėmis verslui – www.emarketcity.lt

Baltijos šalių NT investicijų forumas 2025: kur šiandien investuoja plėtotojai?
Baltijos šalių būsto rinka šiandien – įvairiapusė, segmentuota ir pradedanti atsigauti. Tuo galėjome įsitikinti įvykusiame Verslo žinios 2025 m. Baltijos šalių NT investicijų forume, kuriame gyvenamojo NT ekspertai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos aptarė rinkos pokyčius, investavimo galimybes ir naujausias tendencijas, o Raimondas Reginis, Ober-Haus rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, pristatė Baltijos šalių būsto rinkos tendencijas ir papasakojo, kokių pokyčių laukti šiemet. „2025 metų pradžios rodikliai jau nekelia abejonių dėl Baltijos šalių būsto rinkos atsigavimo. Augant būsto įperkamumui, pirkėjai jaučiasi vis tvirčiau ir aktyviau priima sprendimą dėl būsto įsigijimo. Nuosekliai augantį būsto sandorių skaičių bei didėjančias naujų būsto paskolų apimtis turėtume fiksuoti ir antroje šių metų pusėje. Tačiau nepaisant teigiamų bendrų tendencijų, Baltijos šalyse būsto rinkos atsigavimo tempas ir bendros nuotaikos vis dar skiriasi. Didžiausias pasitikėjimas būsto rinka ir sparčiausias jos atsigavimas fiksuojamas Lietuvoje ir ypač jos sostinėje. Kuklesni Rygos ir Talino būsto rinkos atsigavimo rodikliai rodo, kad plėtotojai šiuose miestuose turi itin tiksliai įvertinti pirkėjų galimybes ir tolimesnę investicijos kryptį. Pavyzdžiui, naujas kokybiškas ekonominės klasės būstas ar rekonstrukcijos būdu įgyvendinami projektai gali pasiūlyti pirkėjams būstą už priimtiną kainą. Todėl tikėtina, kad šiuose miestuose plėtotojai artimiausiu metu koncentruosis į tokio būsto plėtrą bei lauks spartesnio būsto rinkos atsigavimo“, – renginio…