Būsto rinkoje nuotaikos geresnės, bet kainų tendencijų tai nekeičia
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų spalio mėnesio reikšmė paaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,4% (2024 metų rugsėjį metinis augimas siekė 3,0%).
2024 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,2%, 0,5%, 0,3%, 0,4% ir 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.622 Eur (+5 Eur/m²), 1.805 Eur (+10 Eur/m²), 1.713 Eur (+5 Eur/m²), 1.142 Eur (+5 Eur/m²) ir 1.120 Eur (+2 Eur/m²).
Per metus (2024 metų spalio mėnesį, palyginti su 2023 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,2%, Kaune – 4,8%, Klaipėdoje – 5,8%, Šiauliuose – 3,5% ir Panevėžyje – 4,3%.
„Pastaruosius dvejus metus butų pardavimo kainų tendencijos iš esmės išlieka nepakitusios – bendras kainų lygis po truputį auga ir toliau. Matome, kad daugiau nei dvejus metus tęsęsis būsto rinkos aktyvumo mažėjimas kainų lygio nesumažino, o lėmė pastebimai išaugusį būsto pardavimo laikotarpį ir kainų augimo tempo sulėtėjimą. Didžioji dalis būsto pardavėjų prisitaikė prie pasikeitusios situacijos rinkoje – kantriai laukė pirkėjų arba apskritai nutraukė pardavimo procesą, ir tik nedidelė dalis pardavėjų, ypač norinčių būstą parduoti greičiau, turėjo suteikti ženklesnes nuolaidas būsto pirkėjams.
O šių metų antrojo pusmečio rodikliai jau suteikė vilties būsto pardavėjams, kad žemiausio rinkos aktyvumo laikotarpis jau praeityje. Šių metų spalis yra ketvirtas mėnuo iš eilės, kuomet butų ir namų šalyje parduota daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o tai rodo, kad pirkėjai pradėjo aktyviau priimti sprendimus dėl būsto įsigijimo. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų spalį šalyje būsto (butų ir namų) buvo įsigyta net 19,4% daugiau nei šių metų rugsėjį ir 20,2% daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. Tuo pačiu šių metų spalis buvo aktyviausias mėnuo būsto rinkoje nuo pat 2021 metų pabaigos.
Tačiau nepaisant po ilgos pertraukos pradedamo fiksuoti būsto rinkos atsigavimo, didesnio optimizmo būsto rinkoje dar nejaučiama ir pirkėjai išlieka atsargūs ir nelinkę priimti greitų sprendimų ar permokėti už būstą. Nuo 2023 metų pabaigos pradėjusi nuosekliai mažėti EURIBOR palūkanų norma suteikė optimizmo rinkos dalyviams, tačiau būsto pirkėjai pirmiausiai turėjo pamatyti realiai mažėjančią aptarnavimo naštą būsimoms ar jau turimoms būsto paskoloms. Jeigu pažvelgtume į naujai išduodamas būsto paskolas, Lietuvos banko duomenimis, naujai sudarytų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma per metus sumažėjo beveik vienu procentiniu punktu – nuo 5,79% iki 4,85%. Tuo tarpu esamų būsto paskolų palūkanų normos ir tuo pačiu paskolų įmokos taip greitai nemažėja, kadangi didžioji dalis žmonių renkasi tarpbankines palūkanų normas (EURIBOR) perskaičiuoti kas 6 mėnesius. Būsto rinkos atsigavimo tempas turbūt priklausys nuo to, kaip greitai didžioji dalis potencialių pirkėjų realiai pajus, kad būsto paskolas yra lengviau aptarnauti.
O kol kas būsto kainų dinamika ir toliau išlieka palanki būsto pirkėjams. 2024 metais vidutinis metinis butų pardavimo kainų pokytis šalies didmiesčiuose bus vienas mažiausių per pastaruosius aštuonerius metus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujienos
Visos naujienos
Teigiami būsto rinkos rodikliai palaiko aukštus pardavėjų lūkesčius
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,9% (2025 metų rugsėjį metinis augimas siekė 9,5%). 2025 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,7%, 1,0%, 0,3% ir 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.871 Eur (+21 Eur/m²), 2.023 Eur (+21 Eur/m²), 1.869 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.250 Eur (+8 Eur/m²). Tuo tarpu Panevėžyje užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.217 Eur (-2 Eur/m²). Per metus (2025 metų spalio mėnesį, palyginti su 2024 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 9,5%, Kaune – 12,1%, Klaipėdoje – 9,1%, Šiauliuose – 9,5% ir Panevėžyje – 8,7%. „Šių metų spalį šalies būsto rinkos aktyvumas priartėjo prie rekordinių aukštumų. VĮ Registrų centro duomenimis, Lietuvoje per mėnesį buvo įsigyta beveik 5.000 būstų ir tai yra geriausias mėnuo nuo 2021 metų bei vienas rezultatyviausių mėnesių per visą šalies istoriją. Iki šiol aktyviausias laikotarpis būsto rinkoje buvo 2021 metų antrasis ketvirtis, kuomet įsigytų butų ir namų skaičius per mėnesį siekė 5.000-5.500.…
Iš ko susideda galutinė biuro nuomos kaina?
Iš senų biurų į modernius verslo centrus po daugelio metų kraustytis nusprendusios įmonės arba biurų nuomos rinkos naujokai susiduria su šiame sektoriuje jau kurį laiką taikomu modeliu, kuris yra gerokai išsamesnis nei „kvadratinio metro kaina plius komunaliniai mokesčiai“. „Ober-Haus“ biurų nuomos projektų vadovė Ugnė Liaudanskienė naujų patalpų besižvalgančius verslus supažindina su tuo, už ką ir kaip šiandien moka nuomininkai. Būdami daug geriau susipažinę su pagrindiniais butų nuomos principais, gyventojai ir net verslo atstovai panašų lūkestį projektuoja ir biurams. Netgi senuosiuose verslo centruose ilgai veikiančioms patyrusioms įmonėms kartais kyla klausimas: kas dar gali sudaryti nuomos kainą be kvadratinio metro įkainio, komunalinių mokesčių ir, galbūt, simbolinių priežiūros išlaidų? Viešai dažniausiai deklaruojama tik ,,plika” kvadratinio metro nuomos kaina, kuri Vilniaus A klasės verslo centruose šiais metais yra nusistovėjusi ties 16-20 Eur/kv. m ir, tikėtina, tokia išliks iki kitų metų, o B klasės – 10-15.50 Eur/kv. m. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinės A klasės biurų nuomos kainos nuo 2020 metų pabaigos iki dabar augo 17 proc., o B klasės – 13 proc. Visgi su šiuolaikiniais verslo centrais ir juose taikomomis praktikomis dar nesusidūrę nuomininkai šiandien turėtų nesistebėti, kad prie minėtų sumų įvairūs mokesčiai kas mėnesį prideda dar po 4-6 Eur/kv. m. Rinkos naujokus gali stebinti ir…
Vilniaus biurų rinkoje laisvų patalpų lygis viršijo 10%
[caption id="attachment_72531" align="aligncenter" width="2048"] Verslo centras Hero, Realco nuotr.[/caption] 2025 metų trečiasis ketvirtis atnešė nemažų pokyčių šalies sostinės biurų rinkai, kadangi buvo baigtos trijų didesnių biurų pastatų statybos: „Hero“ (Lvivo g.), „Jasinskio 2“ (J. Jasinskio g.) ir „Vilbros“ naujas biurų pastatas Švitrigailos g. Šie projektai sostinės rinką iš viso papildė 42.700 kv. m naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas Vilniuje išaugo beveik 4% iki 1.236.700 kv. m. „Tai vienas didžiausių ploto prieaugių per ketvirtį nuo 2020 metų. Didelis biuro patalpų prieaugis bei išliekantis vangokas nuomininkų aktyvumas lėmė ir staigesnį laisvų biuro patalpų lygio šuolį“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų trečiąjį ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis šalies sostinėje išaugo nuo 8,5% iki 10,3%. A klasės biurų neužimtumas sudarė 11,2%, o B klasės – 9,6%. Pastarąjį kartą toks aukštas bendras modernių biurų (A ir B klasės) laisvų patalpų lygis šalies sostinėje buvo užfiksuotas 2011 metų viduryje (10,4%). „Tuo metu visa šalies nekilnojamojo turto rinka išgyveno vieną vangiausių savo periodų po globalios finansinės krizės ir biurų sektorius nebuvo išimtis. Tačiau tuo metu biurų rinka dar nebuvo taip išsiplėtusi ir bendras modernių biurų plotas buvo beveik tris kartus mažesnis nei yra…
Visos naujienos