Būsto pardavėjų ir pirkėjų derybinės pozicijos šiuo metu labai panašios
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 2,2% (2022 metų liepą buvo fiksuojamas 2,6% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,0% (2022 metų liepą metinis augimas siekė 22,3%).
2022 metų rugpjūčio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.445 Eur (+64 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugpjūčio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,5%, 1,8%, 0,5% ir 1,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.639 Eur (+24 Eur/m²), 1.555 Eur (+28 Eur/m²), 1.046 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.037 Eur (+12 Eur/m²).
Per metus (2022 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2021 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 25,4%, Kaune – 19,4%, Klaipėdoje – 16,6%, Šiauliuose – 16,2% ir Panevėžyje – 16,9%.
„Nepaisant prastėjančių gyventojų ir verslo vertinimų dėl tolimesnės bendros šalies ekonominės situacijos, naujausi būsto rinkos duomenys dar nerodo kokių nors pastebimai neigiamų nuotaikų būsto rinkoje. Nors didmiesčių pirminėje butų rinkoje naujų susitarimų dėl įsigijimo skaičius smuktelėjo į pastarųjų dviejų metų žemumas, tačiau įregistruotų sandorių skaičius išlieka pakankamai aukštas. VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų rugpjūtį Lietuvoje įsigyta beveik 2.900 butų ir tai yra 5% mažiau nei 2021 metų rugpjūtį, tačiau tiek pat kiek jų buvo įsigyta tą patį 2020 metų mėnesį.
Žinoma, oficialiai statistikai reikšmingos įtakos turi ir nekilnojamojo turto rinkos inertiškumas. Visų pirma tai, kad pastaraisiais mėnesiais įregistruojamas pakankamai gausus naujos statybos butų sandorių skaičius, dėl kurių įsigijimo buvo susitarta gerokai anksčiau, pavyzdžiui, dar 2020-2021 metais. Net ir antrinėje rinkoje nuo pirkėjo sprendimo įsigyti konkretų būstą iki galutinio sandorio įregistravimo gali praeiti iki 1-2 mėnesių. Todėl pastaraisiais mėnesiais ir toliau yra fiksuojamas pastebimai reikšmingas butų pardavimo kainų augimas, net ir lėtėjančios ir mažiau optimistiškos rinkos aplinkoje. Šiuo metu situaciją būsto rinkoje galima įvardinti kaip esančią pusiausvyros stadijoje, kur pirkėjas ir pardavėjas yra labai panašiose derybinėse pozicijose. Antrinėje būsto rinkoje pardavėjas dar jaučiasi pakankamai tvirtai, nors jau ne visi pirkėjai linkę mokėti jų lūkesčių neatitinkančios kainos. Derybinės būsto pardavėjų pozicijos gali reikšmingai susilpnėti tik tuomet, jei bendras būsto rinkos aktyvumas smuks didesniu tempu nei stebėjome iki šiol. Tuomet greičiau norintys parduoti būstą pardavėjai jau turėtų konkuruoti rinkoje žemesne kaina nei iki šiol. Žvelgiant į šalies ūkio raidos perspektyvas artimiausiu metu, atrodo, kad būsto pardavėjams bus vis sudėtingiau įtikinti pirkėjus mokėti rekordines aukštumas šturmuojančias būsto kainas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.4
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. rugpjūčio mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Biurų nuomininkų migracijos priežastys ir pasekmės
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Ne paslaptis, kad Vilniaus verslo centrų rinką pastaraisiais metais daugiausiai palaiko „kraustynės“ – į naujus biurus migruojantys senieji nuomininkai. Toks žingsnis įmonėms vis labiau pasiteisina, bet senstančių pastatų savininkai nepanikuoja ir ima siūlyti aktualios bei įdomios įvairovės. Praėjusių metų sostinės biurų nuomos „scena“ iškalbinga: didžiausius nuomos sandorius sudarė į naujus biurus persikraustę tokie rinkos senbuviai kaip „Circle K“, „Ergo“, „PwC Lietuva“, „Cobalt“, taip pat iš istorinio pastato Gedimino prospekte išsikėlusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir kiti. Panašiai atrodė dar 2024-ieji su ryškiausiais „Artea“, FNTT, „Narbuto“ ar ILTE nuomos sandoriais. Vienus atvejus paskatino verslo plėtra, kiti po ilgo laiko natūraliai pribrendo atsinaujinti, tačiau pats migracijos reiškinys yra akivaizdus ir sveikintinas. Akivaizdu ir tai, kad apie naują biurą svarstantys rinkos senbuviai šiandien turi iš ko rinktis: šių metų pradžioje duris jau atvėrė „Business Stadium Central“, o netrukus bus užbaigti ir tokie didieji projektai kaip „Sąvaržėlė“ ar „Tech Zity Vilnius“, taip pat keletas mažesnių verslo centrų. Vien per šį pusmetį rinką pasieksiantys beveik 50 tūkst. kvadratinių metrų išlaikys ar net didins 10,8 proc. 2025 m. pabaigoje Vilniuje fiksuotą biurų vakansiją. Kodėl ir kaip juda Kiekvienas verslas savo sprendimus skaičiuoja…
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Visos naujienos