2020 metais butų kainos atsilaikė, tačiau augimas pastebimai sulėtėjo
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 0,9%. 2020 metų lapkritį buvo fiksuojamas 0,6% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,1%. 2020 metų spalį ir lapkritį metinis augimas sudarė taip pat 4,1%.
2020 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos sostinėje augo 1,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.693 Eur (+22 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,3%, 0,8% ir 0,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.188 Eur (+4 Eur/m²), 1.166 Eur (+9 Eur/m²) ir 771 Eur (+5 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 755 Eur.
Per metus (2020 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2019 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,8%, Kaune – 3,4%, Klaipėdoje – 2,6%, Šiauliuose – 3,9% ir Panevėžyje – 3,8%.
„Nors 2020 metų kovo–rugpjūčio mėnesiais pandemija iš esmės sustabdė butų pardavimo kainų kilimą šalies didmiesčiuose, tačiau metų pabaigoje vėl fiksuojamas spartesnis jų augimas. Tai lėmė pastebimai mažesnį metinį kainų augimą (4,1%) nei 2019 metais, kuomet šalies didmiesčiuose butų kainos vidutiniškai augo 7,2%“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metų gruodį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija buvo neigiama ir sudarė -0,1%. Tad realiosios butų pardavimo kainos (eliminavus infliaciją) augo dar šiek tiek sparčiau – 4,2%.
Akivaizdu, kad dabartinės pandemijos metu išaugusi būsto svarba mūsų kasdieniniame gyvenime bei žmonių finansinės galimybės jį įsigyti apsaugojo būsto rinką nuo didesnių neigiamų pasekmių. VĮ Registrų centro duomenimis, 2020 metais Lietuvoje įsigyta beveik 33.000 butų – 8,4% mažiau nei jų buvo įsigyta 2019 metais. Tuo tarpu pinigų butams įsigyti 2020 metais išleista 2% daugiau nei 2019 metais. Butų rinkos aktyvumo sugrįžimas į anksčiau įprastas vėžes fiksuojamas 2020 metų antrąjį pusmetį, kuomet butų buvo įsigyta lygiai tiek pat kiek ir 2019 metų antrąjį pusmetį.
Nepaisant antrosios pandemijos bangos ir sugriežtinto karantino, bendri gyventojų lūkesčiai išlieka daug aukštesniame lygyje nei buvo fiksuoti pirmojo karantino metu. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2020 metų lapkritį sumažėjo 5 procentiniais punktais iki minus 4, o gruodį ūgtelėjo 1 procentiniu punktu iki minus 3. Palyginimui, 2020 metų balandį ir gegužę vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo nukritęs atitinkamai iki minus 16 ir minus 11.
„Todėl nepaisant išliekančių pandemijos keliamų iššūkių šalies ekonomikai ir ypač tam tikriems ūkio sektoriams, tikrai geri 2020 metų rodikliai bei išliekančios teigiamos nuotaikos būsto rinkoje leidžia tikėtis, kad išvengsime didesnių neigiamų pasekmių būsto rinkoje artimiausiu metu. Tačiau mažėjantis bendras būsto rinkos aktyvumas ar lėtėjantis būsto kainų augimas šių metų pirmąjį pusmetį tikrai įmanomas“, – sako R. Reginis.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2020 m. gruodžio mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Biurų nuomininkų migracijos priežastys ir pasekmės
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Ne paslaptis, kad Vilniaus verslo centrų rinką pastaraisiais metais daugiausiai palaiko „kraustynės“ – į naujus biurus migruojantys senieji nuomininkai. Toks žingsnis įmonėms vis labiau pasiteisina, bet senstančių pastatų savininkai nepanikuoja ir ima siūlyti aktualios bei įdomios įvairovės. Praėjusių metų sostinės biurų nuomos „scena“ iškalbinga: didžiausius nuomos sandorius sudarė į naujus biurus persikraustę tokie rinkos senbuviai kaip „Circle K“, „Ergo“, „PwC Lietuva“, „Cobalt“, taip pat iš istorinio pastato Gedimino prospekte išsikėlusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir kiti. Panašiai atrodė dar 2024-ieji su ryškiausiais „Artea“, FNTT, „Narbuto“ ar ILTE nuomos sandoriais. Vienus atvejus paskatino verslo plėtra, kiti po ilgo laiko natūraliai pribrendo atsinaujinti, tačiau pats migracijos reiškinys yra akivaizdus ir sveikintinas. Akivaizdu ir tai, kad apie naują biurą svarstantys rinkos senbuviai šiandien turi iš ko rinktis: šių metų pradžioje duris jau atvėrė „Business Stadium Central“, o netrukus bus užbaigti ir tokie didieji projektai kaip „Sąvaržėlė“ ar „Tech Zity Vilnius“, taip pat keletas mažesnių verslo centrų. Vien per šį pusmetį rinką pasieksiantys beveik 50 tūkst. kvadratinių metrų išlaikys ar net didins 10,8 proc. 2025 m. pabaigoje Vilniuje fiksuotą biurų vakansiją. Kodėl ir kaip juda Kiekvienas verslas savo sprendimus skaičiuoja…
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Visos naujienos