2019 metais fiksuojamas sparčiausias butų kainų augimas nuo 2007 metų
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 1,0%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 7,2% (2019 metų lapkritį metinis augimas sudarė 6,3%).
2019 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.616 Eur (+19 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,6%, 0,4%, 1,7% ir 2,2% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.149 Eur (+6 Eur/m²), 1,137 Eur (+5 Eur/m²), 742 Eur (+13 Eur/m²) ir 727 Eur (+16 Eur/m²).
Per metus (2019 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2018 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,9%, Kaune – 7,0%, Klaipėdoje – 5,7%, Šiauliuose – 11,4% ir Panevėžyje – 13,1%.
„Didžiausias ir svarbiausias būsto segmentas šalies didmiesčiuose praėjusius metus užbaigė su trenksmu. Praėjusių metų gruodžio mėnesį sparčiai augusios butų pardavimo kainos pagrindiniuose šalies didmiesčiuose lėmė didžiausią teigiamą metinį kainų pokytį nuo pat 2007 metų. Anksčiau per pastaruosius 12 metų didžiausias metinis kainų augimas (gruodžio mėnesį, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu) buvo užfiksuotas 2016 metais, kuomet bendras butų kainų augimas šalies didmiesčiuose siekė 5,5%. 2019 metais butų kainos vidutiniškai išaugo 7,2% ir šiuo metu bendras penkių didmiesčių butų kainų lygis yra toks pats kaip 2006 metų pabaigoje ir 2007 metų pradžioje.
2019 metais Lietuvos būsto rinka išgyveno vieną aktyviausių laikotarpių per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją, todėl tokie rezultatai nenustebino. Nepaisant vis dar išliekančių nevienodų naujo būsto statybos apimčių skirtinguose šalies regionuose, bendras tiek butų, tiek ir namų rinkos aktyvumo augimas praėjusiais metais buvo stebimas visuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Jeigu Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje gyventojai praėjusiais metais itin aktyviai pirko ne tik senos, bet ir gausiai statomus naujos statybos butus, tai Šiauliuose ir Panevėžyje naujų butų pasirinkimo galimybės pirkėjams buvo itin skurdžios ir beveik visos investicijos teko senesnės statybos butams. O visuose didmiesčiuose sparčiai augusios butų kainos parodė, kad paklausa būstui išlieka net ir per pastaruosius dešimtmečius nuosekliai gyventojų skaičiumi mažėjančiuose miestuose.
Tačiau žvelgiant į 2020-uosius metus reikėtų nepasiduoti per dideliam optimizmui. Dar aukščiau kilstelėta kainų kartelė bei prognozuojamas lėtesnis pagrindinių šalies ekonominių rodiklių augimas gali persiduoti ir būsto sektoriui. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvų, šiais metais galime tikėtis taip pat didelio bendro aktyvumo būsto rinkoje ir augančių pardavimo kainų, tačiau labai tikėtinas jau lėtesnis augimo tempas. Tačiau tai reikėtų vertinti teigiamai, kadangi dar spartesnis pagrindinių būsto rinkos rodiklių augimas ir dar didesni rinkos dalyvių lūkesčiai galėtų sukelti disbalansą būsto rinkoje ir prisidėti prie visos nekilnojamojo turto rinkos perkaitimo“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2019 m. gruodžio mėn.
Naujienos
Vasaris būsto rinkoje šiek tiek ramesnis, tačiau kainos ir toliau auga
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 12,5% (2026 metų sausį metinis augimas siekė 12,0%). 2026 metų vasario mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,8%, 1,2%, 0,6%, 0,3% ir 0,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.986 (+25 Eur/m²), 2.126 (+25 Eur/m²), 1.938 Eur (+12 Eur/m²), 1.304 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.268 Eur (+10 Eur/m²). Per metus (2026 metų vasario mėnesį, palyginti su 2025 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 11,8%, Kaune – 16,7%, Klaipėdoje – 10,5%, Šiauliuose – 11,7% ir Panevėžyje – 10,5%. „Po itin aktyvaus šių metų sausio vasaris šalies būsto rinkoje buvo ramesnis. Registrų centro duomenimis, 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje buvo įsigyta beveik 2.700 butų arba 13% mažiau nei šių metų sausį. Taip pat tai yra 6% mažiau nei jų buvo įsigyta tą patį mėnesį 2025 metais. Tai pirmas kartas nuo 2024 metų vidurio, kuomet butų įsigyta mažiau nei prieš metus. Tuo tarpu butų kainų augimo tempas neslopsta. Šių metų vasario mėnesį metinis kainų…
2025 metais Lietuvos investicinių sandorių rinką augino vietinis kapitalas
[caption id="attachment_75289" align="aligncenter" width="1920"] Prekybos centras G9[/caption] Kaip ir buvo prognozuota, 2025 metais investuotojai į pajamas generuojančius komercinės paskirties objektus buvo pastebimai aktyvesni nei 2024 metais. Ir nors stambesnių sandorių per metus buvo sudaryta itin nedaug, tačiau vietiniai investuotojai gausiai pirko mažesnius objektus visoje šalyje ir sugrąžino bendras investicinių sandorių apimtis į 2020 metų lygį, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 344 mln. eurų arba 50% daugiau nei 2024 metais. 2025 metų rezultatas iš esmės atitinka pastarųjų dešimties metų metinį vidurkį (357 mln. eurų). „Iš viso per metus Lietuvoje įsigyta virš 40 objektų ir tai yra tikrai gausus skaičius, net ir lyginant su pačiais aktyviausias metais. Todėl nenuostabu, kad 2025 metais buvo fiksuojamas istoriškai vienas mažiausių vidutinis sandorio dydis, kuris nesiekė 8 mln. eurų. Tik keturių įsigytų objektų kaina viršijo 20 mln. eurų ir jie sudarė vieną trečdalį visų investicijų Lietuvoje. Tai tiksliai apibūdina dabartinę situaciją, kuomet investicinių sandorių rinkai iš esmės tenka verstis be stambaus tarptautinio kapitalo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Investuotojus itin domino tiek nedidelės…
Dėl ko šiandien verta derėtis nuomojantis biurą?
Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė Straipsnis publikuotas verslo naujienų portale Verslo žinios. Didelė naujų biurų ploto pasiūla Vilniuje palaiko stabilias nuomos kainas, tačiau kartu ir skatina aktyvesnes derybas tarp šalių. Visgi, ilgalaikiuose nuomos santykiuose svarbiausia – abipusė interesų pusiausvyra. Tuo labiau, kad praktinę vertę dažnai lemia ne tik kaina, bet ir kiti sutarčių aspektai, tokie kaip lankstumas, terminai ar papildomos sąlygos. Biurų rinkoje jau kurį laiką kalbama, kad šiandien galios svarstyklės tarsi linksta į nuomininko pusę. Pernai A ir B klasės verslo centruose bazinės nuomos kainos paaugo apie 2 proc. Šiuo metu A klasės verslo centruose mėnesio nuomos kaina siekia iki 16–20 Eur/kv. m, naujuose, išskirtiniuose projektuose sudaro ir 21–23 Eur/kv. m, o B klasės verslo centruose vyrauja 10–15 Eur/kv. m nuomos kainos. 2025–2026 m. rinką pasieks dar daugiau kaip 100 tūkst. kv. m naudingo biurų ploto. Nepaisant toliau augančios ekonomikos, biurų nuomos kainų augimą šiuo metu riboja būtent didelė laisvo ploto pasiūla, tebevykstanti nuotolinio-hibridinio darbo transformacija, konservatyvūs verslo lūkesčiai ir geopolitinės priežastys. Atrodytų, nuomininko rinka turėtų būti geras metas persiderėti sąlygas dėl esamo biuro arba paieškoti naujų patalpų. Tačiau praktika rodo, kad biurų rinka yra cikliška, o turto valdytojai tikrai atsimins tiek perdėtą nuomininko spaudimą, tiek ir…