Vietiniai pirkėjai gaivino Lietuvos investicinių sandorių rinką
Po itin nerezultatyvių 2024 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2025 metais jau fiksuojamas augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 183 mln. eurų. 2025 metų pirmojo pusmečio investicijų apimtys yra 137% didesnės, palyginti su 2024 metų pirmuoju pusmečiu, ir 21% didesnės, palyginti su 2024 metų antruoju pusmečiu. Tačiau nepaisant fiksuojamo apimčių augimo, investicinių sandorių rinkoje ir toliau iš esmės dominuoja vietinis kapitalas bei smulkūs ir vidutinio dydžio sandoriai, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.
Išlieka itin aukštas susidomėjimas nedidelio formato parduotuvėmis
Panašiai kaip ir 2024 metais, 2025 metų pirmąjį pusmetį vidutinė įsigyto objekto vertė buvo tik šiek tiek didesnė nei 7 mln. eurų, o didžiausio sandorio vertė neviršijo 30 mln. eurų. „Didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui buvo išleista 86 mln. eurų arba 47% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Šiame segmente taip pat sudarytas didžiausias šių metų pirmojo pusmečio investicinis sandoris“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Po LR konkurencijos tarybos pritarimo vykdyti koncentraciją, 2025 metų viduryje buvo baigtas investicinis sandoris, kuriuo investicijų bendrovė „NDX Group“ Kaune įsigijo daugiau nei 13.000 kv. m ploto prekybos centrą „Savas“. 2004 metais atidarytas prekybos centras priklausė nekilnojamojo turto plėtros įmonei „Hanner“. Sandorio suma nebuvo skelbiama, tačiau finansinėje atskaitomybėje nurodoma šio turto vertė yra apie 30 mln. eurų.
Kitas didesnis sandoris buvo sudarytas Šiauliuose, kur į nekilnojamąjį turtą investuojanti lietuviško kapitalo įmonė „Mažoji Venecija“ įsigijo virš 11.000 kv. m ploto prekybos centrą „Arena“. Gegužių g. veikiantis prekybos centras, kuriame įsikūrusios įvairios įmonės, buvo parduotas už 11 mln. eurų. Kaip ir ankstesniais metais, prekybinių patalpų segmente didelio pirkėjų susidomėjimo sulaukė nedidelio formato parduotuvės (1,500–4,000 kv. m), kuriose dažniausiai įsikūrę pagrindiniai maisto prekių tinklai. Vien per 2025 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyti net 9 tokio formato objektai (per 2024 metus – 10 objektų).
Sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektams teko trečdalis pirmojo pusmečio investicijų
Gausiomis investicijomis šių metų pirmąjį pusmetį pasižymėjo sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų segmentas, kuriame įsigijimai sudarė 33% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.
Didžiausi sandoriai sudaryti šių metų pirmąjį ketvirtį, kuomet investicijų bendrovės „Prosperus“ valdomas fondas už 26 mln. eurų įsigijo „VMG Grupės“ pramonės inovacijų parko pastatą „VMG Technics R&D Park“ Klaipėdos rajone. Po pardavimo beveik 21.000 kv. m ploto pastatą toliau nuomosis „VMG Technics“. Tas pats „Prosperus“ valdomas fondas iš investicijų valdytojos „Eften Capital“ įsigijo ir sandėliavimo pastatus Kaune. „Eften Capital“ valdomas fondas šiuos daugiau nei 28.000 kv. m ploto sandėlius Terminalo g. buvo įsigijęs 2017 metais ir šiais metais pardavė už šiek tiek daugiau nei 18 mln. eurų. Kiti mažesni (iki 8 mln. eurų vertės) objektai buvo įsigyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose.
Investuotojų susidomėjimas biurų segmentu išlieka menkas
Neįprastai mažomis investicijų apimtimis pasižymėjo biurų segmentas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per šių metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyta biurų paskirties objektų už 36 mln. eurų arba 20% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Šiame segmente buvo sudarytas tik vienas didesnis sandoris, kuomet Lietuvos investicijų bendrovei „Groa Capital“ priklausanti įmonė Vilniuje įsigijo „Meraki“ verslo centrą. Skelbta, kad investicijų bendrovės „Northern Horizon Capital“ valdomas fondas daugiau nei 8.000 kv. m ploto verslo centrą su tolimesnės plėtros galimybe pardavė už maždaug 16 mln. eurų. Kiti mažesni administracinės paskirties objektai (iki 5 mln. eurų vertės) buvo įsigyti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
„Itin išplėtotas šalies sostinės biurų sektorius, kuris rinkai gali pasiūlyti jau beveik 1,2 mln. kv. m ploto šiuolaikiškų biuro patalpų, yra vienas pagrindinių komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių sektoriaus variklių. Tačiau pastaraisiais metais biurų sektorius susidūrė su nemažais iššūkiais – vangesnė nuomininkų plėtra ir augantis laisvų patalpų lygis – kurie sulaiko potencialius biurų pirkėjus nuo aktyvesnių sprendimų ir tuo pačiu blogina bendrus investicijų apimčių rodiklius į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą šalyje“, – sako R. Reginis.
Šių metų pirmąjį pusmetį 90% visų investicijų – iš Lietuvos
Šiais metais investicijų apimtys augo išskirtinai dėl vietinio kapitalo, kadangi dar nėra jokių ženklų, kad iš Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos atsitraukę užsienio investuotojai artimiausiu metu galėtų sugrįžti. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022–2024 metais lietuvių valdomo kapitalo dalis investiciniuose sandoriuose šoktelėjo iki 73–82%, o 2025 metų pirmąjį pusmetį ši dalis sudarė net 90%. Pavyzdžiui, 2012–2021 metų laikotarpiu vietinių investuotojų dalis siekė tik 37%.
Pasak R. Reginio, nekilnojamojo turto objektų pardavėjams tai nėra gera žinia, kadangi rinka susiduria su likvidumo problema, kuomet potencialių pirkėjų ratas yra pastebimai susitraukęs, o lūkesčiai dėl investicinės grąžos išaugę. „Ir ypač tai aktualu norintiems parduoti stambesnius objektus, kadangi tik nedidelė dalis vietinių investuotojų tokius objektus yra pajėgūs įsigyti. Todėl šiuo metu parduodamų didelių objektų pirkėjai galėtų būti geru investicinių sandorių rinkos krypties indikatoriumi – ar ir toliau turime pasikliauti vietiniu kapitalu, ar jau sugrįžta užsienio investuotojų pasitikėjimas mūsų regionu“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.
Naujienos
Visos naujienos
„Naujasis Pušynas“ – apartamentai su architektūros istorija pačiame Druskininkų centre
Druskininkų centre, Taikos g., duris atveria unikalus projektas – „Naujasis Pušynas“. Tai vėlyvojo modernizmo architektūros pastatas, ilgus metus veikęs kaip viešbutis, o dabar atnaujintas ir pritaikytas gyvenimui. Iš viešbučio – į modernius apartamentus Šis vėlyvojo modernizmo pastatas, primenantis pušies kankorėžį, buvo suprojektuotas dar 1980-aisiais žinomų architektų Aušros ir Romualdo Šilinskų. Iki 2021 metų jis veikė kaip viešbutis „Pušynas“. „Nuo 2022 metų pradėta pastato rekonstrukcija šiemet bus pilnai baigta – atnaujinta visa infrastruktūra, o autentiška architektūra išsaugota ir pritaikyta šiuolaikiniam gyvenimui“, – pasakoja Ober-Haus pardavimo atstovas Ričardas Klincaras. Patrauklūs apartamentai gyvenimui, poilsiui ar investicijai Projekte siūlomi 13–61 m² ploto viešbučio paskirties apartamentai – tinkami tiek poilsiui, tiek nuomai. Jie parduodami su daline apdaila, o kainos prasideda nuo 2 350 Eur/m². Pastatas jau pilnai užbaigtas, todėl apartamentus galima iš karto įsigyti, tvarkyti nuosavybės dokumentus ir deklaruoti gyvenamąją vietą. „Tai ne tik išskirtinis būstas, bet ir labai patraukli investicija. Unikali galimybė įsigyti nekilnojamąjį turtą išskirtinės architektūros pastate pačiame kurorto centre. Aplink – visi svarbiausi Druskininkų objektai, todėl tai puikus pasirinkimas tiek gyvenimui, tiek nuomai“, – sako R. Klincaras. Vieta, kur viskas pasiekiama ranka Vos kelių šimtų metrų atstumu – Druskonio ežeras, SPA centrai, vandens parkas, muzikinis fontanas, restoranai, K. Dineikos parkas. Iš apartamentų…
Šalia Karklės kyla naujas namų projektas – „Prato namai“
Klaipėdos rajone, kelių minučių atstumu nuo Karklės ir tik 4 km nuo jūros, pradėta vystyti nauja gyvenvietė – „Prato namai“. Tai 10 hektarų ploto vienbučių namų kvartalas, įsikūręs šalia pajūrio regioninio parko, skirtas ieškantiems ramaus ir kokybiško gyvenimo gamtos apsuptyje. Čia statomi naujos kartos, energiškai efektyvūs A++ klasės skydiniai namai, užtikrinantys mažas energijos sąnaudas ir aukštą gyvenimo komfortą. Iš viso kvartale suplanuoti 35 modernūs vienbučiai su daline apdaila: 27 vieno aukšto su mansarda ir 8 vieno aukšto namai. Kiekvienam namui priklauso erdvus – 20 arų ar didesnis – sklypas su 65 m² medine terasa ir pergola. Kvartale formuojami dekoratyviniai tvenkiniai, asfaltuojamos ir apšviečiamos gatvės, įrengiamos visos inžinerinės komunikacijos. „Kvartalo išskirtinumas – sklypai, kurių plotas siekia nuo 20 iki 47 arų, o tai šiandieninėje rinkoje – retenybė. Dideli sklypai, vientisa žalioji erdvė be atskiriančių tvorų – toks sprendimas kuria vientisą parko atmosferą ir suteikia gyventojams daugiau erdvės, laisvės bei privatumo pojūtį. Be to, daugelis sklypų ribojasi su vienu iš penkių dekoratyvinių tvenkinių“, – pasakoja projekto pardavimo vadovas, „Ober-Haus“ atstovas Gintaras Dargužis. Pasak G. Dargužio, „Prato namai“ išsiskiria ne tik puikia vieta, bet ir gyvenimo kokybe: „Šiame projekte ypatingas dėmesys skiriamas kokybiškoms medžiagoms ir patikimiems sprendimams. Skydiniai namai pasižymi tiksliu gamybos procesu, aukšta…
Sandėliavimo patalpų sektorius sparčiai atsinaujina
[caption id="attachment_70208" align="aligncenter" width="1440"] „Coca-Cola HBC Lietuva“ sandėlis, „SIRIN Development“ nuotr.[/caption] 2023 metais sandėliavimo ir transporto įmonių veiklos rodikliams Lietuvoje pasiekus rekordines aukštumas, 2024–2025 metais jau fiksuojamas pajamų mažėjimas, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos (be PVM) Lietuvoje per šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 70 mln. eurų arba 10,7% mažesnės nei per tą patį 2024 metų laikotarpį. „Tuo tarpu investicijos į naujų sandėliavimo paskirties objektų statybas ir toliau išlieka itin gausios ir rodo, kad šis segmentas išgyvena atsinaujinimo laikotarpį, kadangi seni ar prieš 15–25 metų statyti sandėliai jau ne visada atitinka šiandieninius įmonių poreikius“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Po rekordinio plėtros laikotarpio 2024 metais, per 2025 metų pirmąjį pusmetį Vilniuje ir jo apylinkėse buvo pastatyti penki nauji įvairios paskirties projektai, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarė 70.500 kv. m. Įvairaus dydžio ir koncepcijos projektus įgyvendino tokios įmonės kaip: „Transekspedicija“, „Sirin Development“, „Darnu Group“, „Transtira“, „Galio Group“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, po šių projektų įgyvendinimo bendras sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus mieste ir jo apylinkėse išaugo 7% iki 1.080.000 kv. m. Be tipinių sandėlių įmonės ir toliau aktyviai investuoja į daugiafunkcinės paskirties projektus (angl. stock-office), kuriuose dažniausiai bent pusę ploto užima…
Visos naujienos