Spartesnis kainų augimas gali mažinti dalies pirkėjų galimybes įsigyti norimą būstą
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2025 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 8,2% (2025 metų liepos metinis augimas siekė 7,2%).
2025 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,2%, 0,9%, 0,8%, 1,5% ir 1,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.813 Eur (+33 Eur/m²), 1.977 Eur (+18 Eur/m²), 1.842 Eur (+14 Eur/m²), 1.234 Eur (+18 Eur/m²) ir 1.216 Eur (+22 Eur/m²).
Per metus (2025 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2024 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,4%, Kaune – 10,5%, Klaipėdoje – 8,2%, Šiauliuose – 8,4% ir Panevėžyje – 9,6%.
„Šalies būsto rinka šiuo metu išgyvena savo aktyviausią periodą per pastaruosius trejus metus. Būsto paskolų palūkanos yra sugrįžusios į 2022 metų rugsėjo mėnesio lygį ir bendras skolinimosi mastas pasiekė dar anksčiau nematytas apimtis. Lietuvos banko duomenimis, naujai sudarytų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma šių metų liepos mėnesį sudarė 3,64%, o per mėnesį suteiktų naujų būsto paskolų suma pirmą kartą istorijoje viršijo 300 mln. eurų ribą (323 mln. eurų).
Sparčiai augančias naujai išduodamos būsto paskolų apimtis lėmė ne tik į paskolų rinką sugrįžę pirkėjai, bet ir aktyvėjanti būsto rinka bei kylančios būsto pardavimo kainos. VĮ Registrų centro duomenimis, 2025 metų rugpjūtį šalyje namų ir butų įsigyta 15% daugiau nei tą patį mėnesį 2024 metais. Šiais metais būsto rinkos aktyvumo rodikliai nusileidžia tik rekordiniams 2021 metų rodikliams.
Pakankamai staigus būsto rinkos atsigavimas sukuria itin palankias sąlygas ir spartesniam būsto pardavimo kainų augimui. Pavyzdžiui, metinis butų pardavimo kainų augimas Kauno mieste jau viršijo 10% ribą, o kituose šalies didmiesčiuose taip pat artėjama prie dviženklio augimo. Žvelgiant į pastarąsias tendencijas, labai tikėtina, kad šių metų trečiąjį ketvirtį metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose pralenks gyventojų darbo užmokesčio augimo tempą. Esant tokiai situacijai, dalis būsto pirkėjų turės mažinti savo lūkesčius ir dairytis labiau įperkamo – pigesnio ar žemesnės kokybės – būsto. Ypač tai aktualu tiems, kurių pajamos neauga arba auga pastebimai lėčiau nei būsto kainos“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Naujienos
Visos naujienos
Vilniaus biurų rinkoje laisvų patalpų lygis viršijo 10%
[caption id="attachment_72531" align="aligncenter" width="2048"] Verslo centras Hero, Realco nuotr.[/caption] 2025 metų trečiasis ketvirtis atnešė nemažų pokyčių šalies sostinės biurų rinkai, kadangi buvo baigtos trijų didesnių biurų pastatų statybos: „Hero“ (Lvivo g.), „Jasinskio 2“ (J. Jasinskio g.) ir „Vilbros“ naujas biurų pastatas Švitrigailos g. Šie projektai sostinės rinką iš viso papildė 42.700 kv. m naudingo biuro ploto ir bendras modernių biuro patalpų plotas Vilniuje išaugo beveik 4% iki 1.236.700 kv. m. „Tai vienas didžiausių ploto prieaugių per ketvirtį nuo 2020 metų. Didelis biuro patalpų prieaugis bei išliekantis vangokas nuomininkų aktyvumas lėmė ir staigesnį laisvų biuro patalpų lygio šuolį“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų trečiąjį ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis šalies sostinėje išaugo nuo 8,5% iki 10,3%. A klasės biurų neužimtumas sudarė 11,2%, o B klasės – 9,6%. Pastarąjį kartą toks aukštas bendras modernių biurų (A ir B klasės) laisvų patalpų lygis šalies sostinėje buvo užfiksuotas 2011 metų viduryje (10,4%). „Tuo metu visa šalies nekilnojamojo turto rinka išgyveno vieną vangiausių savo periodų po globalios finansinės krizės ir biurų sektorius nebuvo išimtis. Tačiau tuo metu biurų rinka dar nebuvo taip išsiplėtusi ir bendras modernių biurų plotas buvo beveik tris kartus mažesnis nei yra…
Būsto rinkos pagreitis neslūgsta: daugiau sandorių ir aukšta paklausa naujam būstui
Įsibėgėjus 2025 metams, būsto rinka išlaiko įgautą pagreitį – fiksuojamas toliau augantis aktyvumas ir solidūs pardavimo rezultatai. Pagal VĮ Registrų centro duomenis, šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo įregistruota apie 3.200 butų ir 1.200 namų pirkimo–pardavimo sandorių, t. y. atitinkamai 22% ir 16% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Per 2025 metų pirmuosius devynis mėnesius būsto rinkos suaktyvėjimas juntamas visuose didžiuosiuose miestuose: Vilniuje sudaryta 36%, Kaune – 17%, Klaipėdoje – 19%, Šiauliuose – 27%, o Panevėžyje – 23% daugiau būsto sandorių nei per tą patį laikotarpį 2024 metais. Augantis pirkėjų aktyvumas toliau daro įtaką spartesniam būsto kainų kilimui. „Ober-Haus“ duomenimis, metinis butų kainų augimas didžiuosiuose šalies miestuose 2025 metų rugsėjo pabaigoje siekė 9,5%. Šių metų trečiąjį ketvirtį butų kainos augo visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 1,4%, Kaune – 2,2%, Klaipėdoje – 1,9%, o Šiauliuose ir Panevėžyje – po 2,1%. „Tikėtina, kad būsto kainų augimo tempas tęsis ir artimiausiais mėnesiais, nes tam išlieka palankios sąlygos – didėjanti pirkėjų paklausa, gerėjantis finansavimo prieinamumas bei išliekantys optimistiniai rinkos lūkesčiai“, – sako Edita Juočytė, „Ober-Haus“ investicijų ir analizės projektų vadovė. Pasak E. Juočytės, Vilniaus pirminėje būsto rinkoje toliau stebimas didelis aktyvumas – vienas po kito pradedami plėtoti nauji daugiabučių projektai, o…
Nepaisant vangaus trečiojo ketvirčio, šiais metais Lietuvos investicinių sandorių apimtys jau viršijo 2024 metų lygį
2025 metų antrasis pusmetis Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje prasidėjo vangiai. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 48 mln. eurų. „2025 metų trečiojo ketvirčio investicijų apimtys yra 34% mažesnės, palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu ir tokios pačios kaip buvo fiksuojamos prieš metus. Tačiau per šių metų tris ketvirčius investicinių sandorių Lietuvoje jau sudaryta už 235 mln. eurų ir tai yra šiek tiek daugiau nei jų buvo sudaryta per visus 2024 metus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Kaip ir 2025 metų pirmąjį pusmetį, didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui per šių metų trečiąjį ketvirtį buvo išleista 68% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Aukšta prekybinių patalpų dalis iš esmės buvo nulemta vieno didžiausių sandorių šiais metais. Šių metų rugpjūčio mėnesį Prancūzijoje registruota NT investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ pranešė, kad jos valdomas fondas „Corum Origin“ pardavė „Depo“ parduotuvę Vilniuje. Šį prekybos centrą prancūzų bendrovė įsigijo 2019 metais iš latvių prekybos tinklo „Depo“ ir šiais metais pardavė už daugiau nei 31…
Visos naujienos