Prekybinių patalpų segmentas investicinių sandorių rinką kilstelėjo iki rekordinių apimčių

Po rezultatyvių 2025 metų Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje 2026 metais fiksuojamos rekordinės investicijų apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 423 mln. eurų. Tai ne tik didžiausia per pusmetį investuota suma per visą istoriją – ji net beveik prilygsta rekordinėms metinėms investicijų apimtims, užfiksuotoms 2019 metais (468 mln. eurų) ir 2021 metais (456 mln. eurų), skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.

„2026 metų pirmasis pusmetis pasižymėjo investicijų įvairove ir vienu išskirtiniu sandoriu. Iš viso per pusmetį buvo įsigyta 40 objektų ir tai panašus skaičius, koks buvo užfiksuotas per visus 2025 metus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Vidutinė įsigyto objekto vertė sudarė virš 10 mln. eurų, o brangiausių objektų kainos viršijo 30 mln. eurų. R. Reginis atkreipia dėmesį, kad įprastai didžiausia investicijų dalis tenka Vilniaus regionui, tačiau 2026 metų pirmąjį pusmetį pusė visų investicijų atiteko kitiems šalies regionams (kaip ir 2025 metais). Pavyzdžiui, Kauno regione buvo nupirkta 10 objektų ir jiems įsigyti išleista 29% visų investicijų (123 mln. eurų).

Prekybinių patalpų sektorius išsiskiria didelėmis apimtimis ir sandorių įvairove

2026 metų pirmąjį pusmetį ir vėl didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui buvo išleista 274 mln. eurų arba 65% nuo visų investicijų į srautinį komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Didžiausias investicinis sandoris šiame segmente buvo nekilnojamojo turto portfelio (prekybiniai objektai ir sandėlis) įsigijimas Baltijos šalyse. JAV investicijų kompanijos „W. P. Carey Inc.“ valdomo holdingo „WPC Pan-European Holding“ antrinė įmonė už beveik 178 mln. eurų įsigijo 19 objektų įvairiuose Baltijos šalių miestuose, kuriuose veikia statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“. Baltijos šalyse turtas priklausė „Baltic Retail Properties“, kurios didžioji akcijų dalis nuo 2017 metų priklausė „W. P. Carey Inc.“ holdingui (CPA 17 Pan-European Holding).

Kita „W. P. Carey Inc.“ holdingo įmonė Lietuvoje iš viso įsigijo 12 objektų, kurių vertė turėjo siekti virš 100 mln. eurų. Be šio didelės apimties sandorio prekybinių patalpų segmente užfiksuotas gausus ir įvairios apimties įsigijimų skaičius.

Investicijų bendrovės „Prosperus“ valdomas fondas Vilniuje pardavė prekybos centrą „Mandarinas“, kurį įsigijo Danijos mažmeninės prekybos grupei „Salling Group“ priklausanti „Hakonlita“ (2025 metais „Salling Group“ įsigijo „Rimi Baltic“ prekybos tinklą Baltijos šalyse).

Taip pat „Prosperus“ valdomas fondas pardavė prekybos centrą „Kalnėnai“ Vilniuje, prekybos centrą Palangoje (Klaipėdos pl.) ir prekybos centrą Klaipėdoje (Vingio g.).

2026 metų viduryje Prancūzijoje registruota NT investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ pardavė „Depo“ parduotuvę Kaune tam pačiam Latvijos prekybos tinklui. 2019–2021 metais „Corum“ Lietuvoje iš viso įsigijo keturias „Depo“ parduotuves ir tai yra antroji parduotuvė, kurią investuotojas parduoda atgal Latvijos prekybos tinklui.

Tuo metu Suomijos investicijų į nekilnojamąjį turtą fondas „Titanium Baltic Real Estate“ Vilniuje pardavė „Senukų“ parduotuvę, kurią įsigijo 2022 metais. Be šių stambesnių įsigijimų taip pat buvo įsigyta nemažai mažesnių prekybinės paskirties objektų įvairiuose šalies miestuose.

Perkami kokybiški ir pilnai išnuomoti biurų pastatai

Biurų segmentas pastaraisiais metais nepasižymėjo gausiomis investicijomis, tačiau 2026 metų pirmąjį pusmetį buvo sudaryti bent keli stambesni sandoriai ir bendra investicijų apimtis viršijo 2024 metais (69 mln. eurų) ir 2025 metais (71 mln. eurų) fiksuotus rodiklius. „ober-Haus“ skaičiavimais, iš viso šiame segmente per pusmetį investuotojai išleido 85 mln. eurų arba 20% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Lietuvos investicijų bendrovės „Groa Capital“ valdomas fondas „Groa Real Estate Opportunity Fund“ Vilniuje įsigijo „Wave“ biurų pastatą. Beveik 10.000 kv. m nuomojamojo ploto pastatą Naujamiestyje išplėtojo ir pardavė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“. Nekilnojamojo turto plėtros ir statybos bendrovė „YIT Lietuva“ Vilniuje pardavė verslo centrą „Sky Office“, kurio statybos buvo baigtos 2023 metų pabaigoje. Beveik 9.000 kv. m nuomojamojo ploto pastatą įsigijo „Evernord Asset Management“ valdomas fondas.

Tuo tarpu investicinė bendrovė „Taba Invest“ iš kitų akcininkų įsigijo didžiąją dalį įmonės, kuriai priklauso 2024 metais Vilniuje baigtas statyti biurų pastatas „Yellowstone“, akcijų. „Nors projektus plėtojantys investuotojai dažniausiai siekia parduoti jau pastatytą ir išnuomotą objektą rinkoje, pasitaiko atvejų, kai jį įsigyja susijęs investuotojas arba tos pačios valdymo įmonės naujai įsteigtas fondas“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Vienas stambesnis sandoris buvo sudarytas ir Kaune – investicijų bendrovės „Nter Asset Management“ valdomas fondas pardavė biurų pastato K. Baršausko g. valdžiusios bendrovės akcijas. Apie 5.000 kv. m ploto biurų pastatas buvo įsigytas 2017 metais iš jį plėtojusios „YIT Lietuva“.

Besiplečiantis prekybinių sandėlių segmentas sudomino investuotojus

„Ober-Haus“ duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų segmentas pritraukė 64 mln. eurų arba 15% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Sirin Development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pardavė 16.000 kv. m ploto sandėlį bendrovei „Araneta“, valdančiai prekės ženklą „Baldų turgus“. Ši įmonė sandėlį nuomavosi ir šių metų viduryje įsigijo už 16 mln. eurų.

Be tipinių sandėlių įsigijimo rinkoje jau sudaromi pirmieji sandoriai įsigyjant prekybinių sandėlių („stock-office“) objektus. „Tokių objektų, kurie įvairaus dydžio verslams vienoje vietoje gali užtikrinti visas veiklai reikalingas funkcijas – prekių sandėliavimą, paskirstymą, ekspoziciją ir šiuolaikiškas darbo vietas darbuotojams, segmentas pastarąjį penkmetį išgyvena itin spartų plėtros etapą. Nuo 2020 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose įgyvendinta dešimtys įvairaus dydžio tokių projektų, kurių bendras plotas siekia apie 250.000 kv. m“, – pasakoja R. Reginis.

Investicijų bendrovės „Prosperus“ valdomas fondas už daugiau nei 21 mln. eurų Vilniuje įsigijo 13.000 kv. m ploto „Vikingų verslo parkas“ projektą iš jį išplėtojusios nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „VPH“. Tai pat šių metų pradžioje „Omberg Group“ pranešė, kad susitarė su „Kamida Group“ dėl daugiau nei 7.000 kv. m ploto prekybinių sandėlių „Stockholm“ projekto Kaune pardavimo. Šis sandoris formaliai buvo užbaigtas šių metų liepos mėnesį.

Auga vietinę rinką pažįstančių investuotojų pasitikėjimas

2026 metų pirmąjį pusmetį sudaryti didesni sandoriai su užsienio kapitalo įmonėmis, lėmė reikšmingai ūgtelėjusį tokių investicijų dalį. „Ober-Haus“ duomenimis, 2022–2025 metais užsienio investuotojų valdomo kapitalo dalis investiciniuose sandoriuose Lietuvoje susitraukė iki rekordiškai žemo rodiklio ir sudarė 14–27%, tuo metu 2026 metų pirmąjį pusmetį tokių investuotojų dalis jau sudarė 45%.

Tačiau nepaisant išaugusios užsienio investuotojų dalies, Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje naujų užsienio investuotojų kol kas neatsiranda. „Investicinių sandorių rinkoje ir toliau dominuoja lietuviško kapitalo įmonės bei užsienio investuotojai, kurie Lietuvos rinkoje jau dirba ilgesnį laiką ir įsigyja komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą savo reikmėms, pavyzdžiui, prekybos ar gamybos įmonės, ar investicijai. Kita vertus, pastaruoju metu augančios investicinių sandorių apimtys ir jų įvairovė rodo, kad investuotojų bendras pasitikėjimas Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinka akivaizdžiai atsistato“, – sako R. Reginis.