Per pastaruosius du pusmečius sostinėje brangiausių butų įsigyta už beveik 100 mln. eurų

„Ober-Haus“ atlikta ketvirtoji tęstinė brangiausių butų analizė rodo, kad sostinėje brangesnių butų pardavimo apimtys pasiekė naujas rekordines aukštumas. Šį kartą buvo nagrinėtas 2019 metų antrojo ir 2020 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje pastaruoju laikotarpiu fiksuojamas itin spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų) įsigyta 149 ir už juos sumokėta 39,2 mln. eurų (su priklausiniais). Tai yra pastebimai geresnis rezultatas nei 2018 antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 88 ir 125 butai. O per 2020 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyta 218 tokių butų ir tai yra didžiausias užfiksuotas įsigijimų skaičius nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios). „Ober-Haus“ duomenimis, už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 58,4 mln. eurų ir tai taip pat yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams šalies sostinėje įsigyti.

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis ir toliau auga“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Jeigu 2018 metais sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 1,7%, 2019 metais – 2,3%, tai 2020 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 4,1%.

„Tačiau vertinant šiuos skaičius, reikia nepamiršti, kad karantino laikotarpiu Vilniuje buvo fiksuojamas reikšmingas bendras butų sandorių skaičiaus sumažėjimas. Tuo tarpu naujos statybos butų dalis pastebimai ūgtelėjo. Tiesiog šių metų pirmąjį pusmetį buvo įregistruotas didelis naujos statybos butų sandorių, dėl kurių buvo susitarta dar ankstesniais metais, kiekis. O atsižvelgiant į tai, kad reikšmingą šio tyrimo brangiausių butų sandorių dalį sudaro pardavimai naujai įgyvendintuose projektuose, tai būtent šis naujos statybos butų sandorių inertiškumas ir lėmė tokį ryškų jų dalies šuolį bendroje butų sandorių statistikoje“, – pasakoja R. Reginis. Preliminariais skaičiavimais, jeigu bendras butų rinkos aktyvumas būtų išlikęs toks pats kaip šių metų pradžioje (iki karantino pradžios), tai ši brangiausių butų dalis būtų ūgtelėjusi ne iki 4,1%, o iki 3,4–3,6%. Paprastai tariant, pastaraisiais metais įgyvendinami nauji ambicingi projektai vertingiausiose miesto dalyse jau buvo užprogramavę šį augimą.

Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius įregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retais atvejais buto kvadratinio metro kaina pasiekė 6.000 eurų ribą.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2020 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas baigiamame plėtoti projekte „Misionierių sodai“, Subačiaus g. (Senamiestyje) – už beveik 120 kv. m ploto butą su automobilių stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 770.000 eurų (beveik 6.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

2019 metų antrąjį pusmetį brangiausias parduotas butas buvo tais pačiais metais pastatytame daugiabučių projekte „Šaltinių namai | Attico“, Aguonų g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 100 kv. m ploto butą su keliomis automobilių stovėjimo vietomis ir sandėliuku sumokėta virš 670.000 eurų (beveik 6.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir sandėliuko kainą).

Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai išsiskyrė parduotas butas, kuriam buvo išleista didžiausia pinigų suma. 2019 metų antrąjį pusmetį parduotas butas 2017 metais baigtame plėtoti projekte „Pliaterių rūmai“, Bokšto g. (Senamiestyje) – už beveik 340 kv. m ploto butą su keliomis automobilių stovėjimo vietomis sumokėta virš 1,9 mln. eurų. „Nagrinėjant brangiausių butų sandorius, šį butą galima tituluoti brangiausiu 2019 metais parduotu butu daugiabutyje ne tik sostinėje, tačiau ir visoje Lietuvoje“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, vertinant parduotų brangiausių butų pasiskirstymą pagal kvadratinio metro kainą 2019 metų antrąjį ir 2020 metų pirmąjį pusmetį, tai Vilniuje parduotų butų, kurių vieno kvadratinio metro kaina sudarė 3.000–4.000 eurų, dalis sudarė 84%, 4.000–5.000 eurų – 14%, virš 5.000 eurų – 2%.

Pasak R. Reginio, kaip ir ankstesniais metais, didžioji dalis brangiausių butų yra įsigyjama Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose. „Centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje gausu ne tik istorinių pastatų, bet ir fiksuojama rekordinė naujų būsto projektų plėtra. Taip pat brangiausių butų sandorių statistiką vis daugiau papildo butų įsigijimai pietinėje Šnipiškių ir Žirmūnų dalyje bei Žvėryne. Šiose zonose vis aktyviau plėtojami gyvenamieji projektai sulaukia dėmesio iš pirkėjų, kurie už išskirtinio buto vieną kvadratinį metrą sumoka iki 4.000–4.500 eurų“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 367 brangiausių per 2019 metų antrąjį ir 2020 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje 62% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2018–2020 metų statybos daugiabučiuose). Kalbant apie konkrečius pačius naujausius Vilniaus gyvenamuosius projektus, nagrinėjamu laikotarpiu daugiausiai brangiausių butų (vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą) parduota tokiuose projektuose kaip: „Paupys“ (Aukštaičių g.), „Šaltinių namai | Attico“ (Aguonų g.), „Sierakausko 25“ (Z. Sierakausko g.), „Misionierių sodai“ (Subačiaus g.).

Metai iš metų sparčiai augančios brangiausių butų pardavimo apimtys ir jau pasiektos rekordinės aukštumos kelia klausimą: tai kur yra šalies sostinės būsto rinkos galimybių riba? „Vis dar besivystanti mūsų šalies nekilnojamojo turto rinka kiekvienais metais yra išbandoma vis gausesniu aukštesnės klasės būsto kiekiu, kurį rinka, pasirodo, sugeba įsisavinti. Net aktyviausiu daugiabučių plėtros Vilniuje laikotarpiu laikomi 2006–2008 metai negali prilygti pastarųjų metų plėtros apimtims vertingiausiose ir brangiausiose miesto vietose. Jeigu artimiausiu metu mūsų šalies ekonomikai pavyks išvengti didesnių nuostolių, tai brangiausio būsto rinka galbūt ir vėl bandys nustatyti naujas savo galimybių ribas. O tokio būsto plėtotojai tikrai nusiteikę ryžtingai ir toliau aršiai konkuruoja dėl likusių neįveiklintų vertingiausių miesto taškų“, – sako R. Reginis.