Nepaisant vangaus trečiojo ketvirčio, šiais metais Lietuvos investicinių sandorių apimtys jau viršijo 2024 metų lygį

2025 metų antrasis pusmetis Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje prasidėjo vangiai. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 48 mln. eurų.

„2025 metų trečiojo ketvirčio investicijų apimtys yra 34% mažesnės, palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu ir tokios pačios kaip buvo fiksuojamos prieš metus. Tačiau per šių metų tris ketvirčius investicinių sandorių Lietuvoje jau sudaryta už 235 mln. eurų ir tai yra šiek tiek daugiau nei jų buvo sudaryta per visus 2024 metus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Kaip ir 2025 metų pirmąjį pusmetį, didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui per šių metų trečiąjį ketvirtį buvo išleista 68% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Aukšta prekybinių patalpų dalis iš esmės buvo nulemta vieno didžiausių sandorių šiais metais. Šių metų rugpjūčio mėnesį Prancūzijoje registruota NT investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ pranešė, kad jos valdomas fondas „Corum Origin“ pardavė „Depo“ parduotuvę Vilniuje. Šį prekybos centrą prancūzų bendrovė įsigijo 2019 metais iš latvių prekybos tinklo „Depo“ ir šiais metais pardavė už daugiau nei 31 mln. eurų arba 22% brangiau nei sumokėjo 2019 metais. „Tikėtina, kad tai galėjo būti „sale-leaseback“ tipo sandoris su atpirkimo galimybe/įsipareigojimu, kuomet įsigyjamas objektas yra išnuomojamas pardavėjui, o vėliau tas pats objektas parduodamas atgal nuomininkui. Šiuo metu „Corum“ priklauso dar trys „Depo“ parduotuvės Lietuvoje“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, šių metų trečiąjį ketvirtį biurų segmentui teko 21% visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Šiame segmente buvo sudaryti keli nedideli sandoriai, o reikšmingiausias susitarimas pasiektas Vilniuje. Rugpjūčio mėnesį investicijų bendrovė „Braitin“ pardavė daugiau nei 2.400 kv. m ploto administracinį pastatą A. Domaševičiaus g. Pastatą miesto centre įsigijo vietinė įmonė.

Likusi investicijų dalis (11%) teko sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų segmentui. Nors šių metų trečiąjį ketvirtį reikšmingų sandorių šiame segmente nebuvo sudaryta, tačiau vertinant šių metų devynių mėnesių rezultatus, tokio srautinio nekilnojamojo turto jau įsigyta už beveik 66 mln. eurų arba 28% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. R. Reginis atkreipia dėmesį, kad bendros investicijų apimtys į sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektus jau lenkia biurų segmentą, kuriam per tą patį laikotarpį teko tik 20% investicijų ir tai yra prasčiausias rodiklis nuo 2012 metų.  „Sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų segmentas dar turi potencialo augti šiais metais, kadangi pastaruoju metu buvo sudaryti dar keli sandoriai, kurie atsispindės šių metų ketvirtojo ketvirčio rodikliuose“, – teigia R. Reginis.

Nepaisant fiksuojamo investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą augimo Lietuvoje, bendros sandorių apimtys, jų skaičius ir pasiskirstymas pagal sektorius rodo, kad investuotojai vis dar išlieka itin atsargūs. „Ypač tai matosi biurų segmente, kuris ankstesniais metais būdavo vienas pagrindinių investicinių sandorių variklių. Nepaisant stabilių šalies verslo rodiklių, biuro patalpų nuomininkai pastaraisiais metais dažniausiai renkasi ne plėtrą, o stengiasi kuo efektyviau išnaudoti jau valdomus plotus. Todėl potencialūs investuotojai atsargiai vertina šio segmento perspektyvas ir dairosi kitų investavimo galimybių“, – pasakoja R. Reginis.

Užsienio investuotojų dalis mūsų rinkoje ir toliau išlieka istorinėse žemumose, kas mažina bendrą rinkos likvidumą. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį lietuvių valdomo kapitalo dalis investiciniuose sandoriuose sudarė net 90%. Kadangi 2025 metų trečiąjį ketvirtį „Depo“ parduotuvę Vilniuje įsigijo latvių valdoma įmonė, tai skaičiuojant šių metų tris ketvirčius, vietinio kapitalo dalis investiciniuose sandoriuose sumažėjo iki 79%. Tačiau šis rodiklis ir toliau išlieka itin aukštas ir laikosi panašiame lygyje kaip ir 2022–2024 metais (73–82%), kuomet ir pradėjome fiksuoti užsienio kapitalo atsitraukimą iš Lietuvos. „Todėl artimiausiu metu ir toliau bendras Lietuvos komercinio nekilnojamojo rinkos tendencijas formuos vietiniai kapitalo valdytojai“, – teigia „Ober-Haus“ ekspertas.