Nepaisant vangaus trečiojo ketvirčio, šiais metais Lietuvos investicinių sandorių apimtys jau viršijo 2024 metų lygį
2025 metų antrasis pusmetis Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje prasidėjo vangiai. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2025 metų trečiąjį ketvirtį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 48 mln. eurų.
„2025 metų trečiojo ketvirčio investicijų apimtys yra 34% mažesnės, palyginti su 2025 metų antruoju ketvirčiu ir tokios pačios kaip buvo fiksuojamos prieš metus. Tačiau per šių metų tris ketvirčius investicinių sandorių Lietuvoje jau sudaryta už 235 mln. eurų ir tai yra šiek tiek daugiau nei jų buvo sudaryta per visus 2024 metus“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Kaip ir 2025 metų pirmąjį pusmetį, didžiausia investicijų dalis atiteko prekybinės paskirties objektams, kurių įsigijimui per šių metų trečiąjį ketvirtį buvo išleista 68% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Aukšta prekybinių patalpų dalis iš esmės buvo nulemta vieno didžiausių sandorių šiais metais. Šių metų rugpjūčio mėnesį Prancūzijoje registruota NT investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ pranešė, kad jos valdomas fondas „Corum Origin“ pardavė „Depo“ parduotuvę Vilniuje. Šį prekybos centrą prancūzų bendrovė įsigijo 2019 metais iš latvių prekybos tinklo „Depo“ ir šiais metais pardavė už daugiau nei 31 mln. eurų arba 22% brangiau nei sumokėjo 2019 metais. „Tikėtina, kad tai galėjo būti „sale-leaseback“ tipo sandoris su atpirkimo galimybe/įsipareigojimu, kuomet įsigyjamas objektas yra išnuomojamas pardavėjui, o vėliau tas pats objektas parduodamas atgal nuomininkui. Šiuo metu „Corum“ priklauso dar trys „Depo“ parduotuvės Lietuvoje“, – sako R. Reginis.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, šių metų trečiąjį ketvirtį biurų segmentui teko 21% visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Šiame segmente buvo sudaryti keli nedideli sandoriai, o reikšmingiausias susitarimas pasiektas Vilniuje. Rugpjūčio mėnesį investicijų bendrovė „Braitin“ pardavė daugiau nei 2.400 kv. m ploto administracinį pastatą A. Domaševičiaus g. Pastatą miesto centre įsigijo vietinė įmonė.
Likusi investicijų dalis (11%) teko sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų segmentui. Nors šių metų trečiąjį ketvirtį reikšmingų sandorių šiame segmente nebuvo sudaryta, tačiau vertinant šių metų devynių mėnesių rezultatus, tokio srautinio nekilnojamojo turto jau įsigyta už beveik 66 mln. eurų arba 28% nuo visų investicijų į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. R. Reginis atkreipia dėmesį, kad bendros investicijų apimtys į sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektus jau lenkia biurų segmentą, kuriam per tą patį laikotarpį teko tik 20% investicijų ir tai yra prasčiausias rodiklis nuo 2012 metų. „Sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektų segmentas dar turi potencialo augti šiais metais, kadangi pastaruoju metu buvo sudaryti dar keli sandoriai, kurie atsispindės šių metų ketvirtojo ketvirčio rodikliuose“, – teigia R. Reginis.
Nepaisant fiksuojamo investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą augimo Lietuvoje, bendros sandorių apimtys, jų skaičius ir pasiskirstymas pagal sektorius rodo, kad investuotojai vis dar išlieka itin atsargūs. „Ypač tai matosi biurų segmente, kuris ankstesniais metais būdavo vienas pagrindinių investicinių sandorių variklių. Nepaisant stabilių šalies verslo rodiklių, biuro patalpų nuomininkai pastaraisiais metais dažniausiai renkasi ne plėtrą, o stengiasi kuo efektyviau išnaudoti jau valdomus plotus. Todėl potencialūs investuotojai atsargiai vertina šio segmento perspektyvas ir dairosi kitų investavimo galimybių“, – pasakoja R. Reginis.
Užsienio investuotojų dalis mūsų rinkoje ir toliau išlieka istorinėse žemumose, kas mažina bendrą rinkos likvidumą. „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį lietuvių valdomo kapitalo dalis investiciniuose sandoriuose sudarė net 90%. Kadangi 2025 metų trečiąjį ketvirtį „Depo“ parduotuvę Vilniuje įsigijo latvių valdoma įmonė, tai skaičiuojant šių metų tris ketvirčius, vietinio kapitalo dalis investiciniuose sandoriuose sumažėjo iki 79%. Tačiau šis rodiklis ir toliau išlieka itin aukštas ir laikosi panašiame lygyje kaip ir 2022–2024 metais (73–82%), kuomet ir pradėjome fiksuoti užsienio kapitalo atsitraukimą iš Lietuvos. „Todėl artimiausiu metu ir toliau bendras Lietuvos komercinio nekilnojamojo rinkos tendencijas formuos vietiniai kapitalo valdytojai“, – teigia „Ober-Haus“ ekspertas.
Naujienos
Visos naujienos
Optimizmas rinkoje toliau palaiko būsto kainų augimą
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2026 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 1,8%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 13,7% (2026 metų liepą metinis augimas siekė 12,9%). 2026 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 1,6%, 2,1%, 2,3%, 1,0% ir 1,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 3.170 (+50 Eur/m²), 2.300 (+47 Eur/m²), 2.080 Eur (+48 Eur/m²), 1.429 Eur (+14 Eur/m²) ir 1.393 Eur (+18 Eur/m²). Per metus (2026 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2025 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 12,7%, Kaune – 16,4%, Klaipėdoje – 12,9%, Šiauliuose – 15,8% ir Panevėžyje – 14,6%. „Nepaisant nemažų lūkesčių dėl antrosios pakopos pensijų reformos ir Atsakingojo skolinimo nuostatų pokyčių poveikio šalies būsto rinkai, pastaruoju metu didesnio rinkos aktyvumo šuolio nefiksuojame. Registrų centro duomenimis, šių metų rugpjūtį šalyje įsigyta 2,5 proc. daugiau butų ir namų nei tą patį mėnesį prieš metus, tačiau 4,7 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį. 2026 metų rodikliai rodo, kad šalies būsto rinka ir toliau išlieka aktyvi, o per šiuos metus augusios tarpbankinės palūkanų normos būsto pirkėjų ir…
Didžiuosiuose Gulbinuose išvystytas naujas namų kvartalas „Keturlapio skveras“
Vilniuje, Didžiuosiuose Gulbinuose, šalia Verkių regioninio parko ir Gulbino ežero, išvystytas naujas namų kvartalas „Keturlapio skveras“. Sėkmės gatvėje plėtojamame projekte pastatyti 24 A++ energinės klasės sublokuoti namai, o jų pardavimai aktyviai juda į priekį. Kvartale pastatyti 4–5 kambarių, 130–170 kv. m ploto vieno ir dviejų aukštų namai su 6–9 arų sklypais. Namai parduodami su daline apdaila, įrengtomis terasomis ir sutvarkytu gerbūviu. „Keturlapio skveras“ plėtojamas kaip vientisas uždaras kvartalas. Teritorija bus aptverta, įvažiavimas kontroliuojamas, įrengtas gatvių apšvietimas ir vaizdo stebėjimo sistema. Kvartalo vidaus gatvė baigsis akligatviu, todėl teritorijoje nebus tranzitinio automobilių eismo. Gyventojams bus įrengtas 18 arų rekreacinis parkas su apšviestais takais, vaikų žaidimų aikštele ir apželdinta poilsio zona. „Šis projektas skirtas pirkėjams, kurie ieško premium namo, vertina vientisai suplanuotą aplinką bei gamtos kaimynystę, mato bendruomenės svarbą. Čia svarbus ne tik pats namas ir jo sklypas – kartu kuriama visa kvartalo infrastruktūra bei bendra rekreacinė erdvė. Išskirtinis dėmesys yra skiriamas aplinkos estetikai“, – sako „Keturlapio skvero“ pardavimų vadovė Nika Bijeikytė. Dėmesys medžiagoms ir inžineriniams sprendimams Namų fasadams pasirinktos „Wienerberger“ klinkerio plytos, „Brolis Timber“ termomediena ir struktūrinis tinkas. Kiekviename name įrengti dideli „Reynaers“ aliuminio profilio langai su trijų stiklų paketais ir slankiojančiomis sistemomis, o namų šildymui ir karštam vandeniui ruošti naudojami „Daikin“…
Santariškėse statomas naujas gyvenamasis projektas „Santariškių ŠILAS“
Vilniuje, Santariškėse, šalia Verkių regioninio parko statomas naujas gyvenamasis projektas „Santariškių ŠILAS“. Santariškių g. 60 kyla du trijų aukštų namai, kuriuose iš viso bus vos 36 butai. Projektą iš trijų pusių supa miškas, todėl viena pagrindinių jo ypatybių – privati ir rami aplinka šalia gamtos. „Santariškių ŠILE“ projektuojami 2 ir 3 kambarių, 37–75 kv. m ploto butai. Kiekvienas jų turės balkoną arba terasą, o vitrininiai langai atvers vaizdus į aplink esančią žalumą. Projektas orientuotas į ieškančius nedidelės kaimynystės ir ramaus gyvenimo šalia gamtos, tačiau nenorinčius atsisakyti miesto infrastruktūros ir patogaus susisiekimo. „ Renkantis naują būstą, pirkėjams vis svarbesni tampa ne tik pats rajonas ar būsto plotas, bet ir konkreti namo aplinka. Šio projekto išskirtinumas labai aiškus – du nedideli namai, tik 36 butai ir miškas iškart už lango. Tokį privatumo, gamtos ir miesto derinį Vilniuje rasti nėra paprasta“, – sako Marius Čiulada, projekto pardavimo vadovas. Nedidelė kaimynystė ir kasdieniam komfortui skirti sprendimai Abu projekto namai bus A++ energinės klasės, juose numatytas reguliuojamas grindinis šildymas ir modernios inžinerinės sistemos. Nors pastatai bus vos trijų aukštų, abiejuose įrengiami panoraminiai liftai. Po namais projektuojama požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Sandėliukai suplanuoti šalia automobilių stovėjimo vietų, esant poreikiui galima išsirinkti ir vietą tinkamą elektromobilio krovimui.…
Visos naujienos