Kovą būsto pirkėjai buvo pastebimai aktyvesni, tačiau kainos ir toliau stagnuoja
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1% (2023 metų vasarį taip pat buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 15,5% (2023 metų vasarį metinis augimas siekė 16,3%).
2023 metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos Klaipėdoje sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.602 Eur (-2 Eur/m²). Kaune ir Šiauliuose kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,4% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.703 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.080 Eur (+3 Eur/m²). Vilniuje ir Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 2.544 Eur ir 1.056 Eur.
Per metus (2023 metų kovo mėnesį, palyginti su 2022 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 17,9%, Kaune – 13,1%, Klaipėdoje – 12,1%, Šiauliuose – 11,5% ir Panevėžyje – 12,6%.
„Šių metų kovas būsto rinkoje pasižymėjo stabiliomis butų pardavimo kainomis ir sparčiau augusiu sandoriu skaičiumi antrinėje butų rinkoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų kovo mėnesį Lietuvoje įsigyta beveik 2.300 senesnės statybos butų arba 32% daugiau nei 2023 metų vasario mėnesį. Šių metų kovą sparčiausias butų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas buvo užfiksuotas Vilniuje ir Kaune, kur palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu, atitinkamai augo 30% ir 36%. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį butų buvo įsigyta 19% daugiau, o Panevėžyje – 17% daugiau. Tuo tarpu Šiaulių antrinėje butų rinkoje sandorių augimo nebuvo užfiksuota ir pardavimo apimtys išliko beveik tokios pačios kaip ir 2023 metų vasario mėnesį (1% mažiau).
Šių metų kovo rezultatai, ypač po žemų būsto rinkos aktyvumo rodiklių 2023 metų sausį ir vasarį, buvo gal net geresni nei buvo galima tikėtis dabartinėmis rinkos sąlygomis. Iš kitų šalies didmiesčių išsiskyrė Vilniaus senesnės statybos butų rinka, kurioje šių metų kovą fiksuojamas ne tik spartus mėnesinis, bet ir ženklus metinis aktyvumo augimas (10%). Tačiau analizuojant tipinio būsto įsigijimus, matyti, kad pirkėjai šiuo metu labiausiai domisi pigesniais butais. Sostinėje didžiausio susidomėjimo sulaukia senos statybos 2-3 kambarių butai gyvenamuosiuose rajonuose, kurių kaina neviršija 2.000-2.100 Eur/kv. m, o Kaune ir Klaipėdoje dažniausiai įsigyjami tokie butai, kurių kaina neviršija 1.400-1.600 Eur/kv. m. Šiuo metu standartinio būsto pirkėjai yra jautrūs pardavimo kainai ir linkę taupyti įsigydami senesnės statybos ar prasčiau įrengtus butus. Todėl tokio būsto likvidumas rinkoje nesumažėjo, kadangi sąlyginai žema įsigijimo kaina šiuo metu leidžia kompensuoti sparčiai šoktelėjusias palūkanų normas ir dėl aukštos infliacijos suprastėjusias savo finansines galimybes“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. kovo mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Lietuvos investicinių sandorių rinkoje liko tik vietiniai pirkėjai
Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje ir toliau sunku įžvelgti optimizmo, o bendri rodikliai nukrito į pastarųjų 10 metų žemumas. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2024 metų pirmąjį pusmetį Lietuvoje buvo įsigyta modernaus srautinio komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 75 mln. eurų. 2024 metų pirmojo pusmečio investicijų apimtys yra 48% mažesnės, palyginti su 2023 metų pirmuoju pusmečiu, ir 71% mažesnės, palyginti su 2023 metų antruoju pusmečiu. Tuo pačiu šių metų pirmojo pusmečio rezultatas yra prasčiausias nuo 2013 metų antrojo pusmečio, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje. Pasak Raimondo Reginio, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims, 2024 metais užfiksuotas itin ženklus investicijų apimčių procentinis sumažėjimas buvo nulemtas ir itin aukšto 2023 metų bendro rezultato, kuris neatspindėjo tais metais vyravusių pesimistinių nuotaikų nekilnojamojo turto rinkoje. O aukštesnį, nei buvo galima tikėtis, 2023 metų investicinių sandorių apimčių rezultatą nulėmė faktiškai vienas itin didelis sandoris. 2023 metų pabaigoje buvo paskelbta, kad „Lords LB Asset Management“ valdoma investicinė bendrovė „Baltic Opportunity“ iš Suomijos kompanijos „Technopolis“ (2018 metais Londone įsteigta privataus kapitalo NT kompanija „Kildare Partners“ susitarė dėl visų „Technopolio“ akcijų įsigijimo) perka 6 biurų pastatus Vilniuje. „Technopolis“ į Lietuvos rinką įžengė 2013 metais, kuomet…
Būsto kainos atkartoja pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčių dinamiką
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2024 metų birželio mėnesio reikšmė paaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 3,3% (2024 metų gegužę metinis augimas siekė 2,7%). 2024 metų birželio mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai augo 0,5%, 0,7%, 0,9% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 2.615 (+12 Eur/m²), 1.778 (+12 Eur/m²), 1.131 Eur (+11 Eur/m²) ir 1.103 Eur (+3 Eur/m²). Klaipėdoje birželio mėnesį užfiksuotas 0,1% butų kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.687 Eur (-2 Eur/m²). Per metus (2024 metų birželio mėnesį, palyginti su 2023 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 2,5%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 5,3%, Šiauliuose – 4,9% ir Panevėžyje – 4,2%. „Žvelgiant į pastarųjų metų būsto pardavimo kainų kreivę didmiesčiuose, galima pastebėti, kad ji iš esmės sutampa su plataus vartojimo prekių bei paslaugų kainų dinamika šalyje. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 metų birželį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija sudarė 1,0%, tuo metu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį augo 3,3%. Vadinasi, realiosios butų pardavimo kainos, eliminavus infliaciją, per…
Baltijos šalių NT rinkos patiria įvairaus lygio sunkumus, bet tuo pačiu ir atveria galimybes aktyviausiems
2023 metai Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkai buvo kupini iššūkių, kurių užuomazgas pradėjome stebėti 2022 metais. Praėjusiais metais buvo fiksuojamas Baltijos šalių ekonomikos susitraukimas, mažėjantis gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas, augantis neparduoto būsto ir neišnuomoto biurų ploto skaičius bei lėtėjančios statybų apimtys. Akivaizdu, kad tiek būsto pirkėjų, tiek verslo, tiek ir investuotojų nuotaikos pastebimai subjuro ir pasitikėjimas visa Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka dar labiau sumenko, skelbiama „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje. Nors bendros nekilnojamojo turto rinkos dalyvių nuotaikos visose šalyse yra panašios, tačiau globalių veiksnių (Ukrainos-Rusijos karas, aukštas infliacijos lygis, šoktelėjusi palūkanų norma) bendras poveikis šiek tiek skiriasi. „Kadangi Latvijos ir jos sostinės nekilnojamojo turto rinka pastarąjį penkmetį nepasižymėjo itin sparčiu augimu, tad dabartinių iššūkių poveikis nėra toks apčiuopiamas kaip kitose šalyse“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Tuo tarpu Estijos ir Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos pokovidiniu laikotarpiu išgyveno investicijų bumą, kuris nulėmė itin spartų būsto rinkos aktyvumo augimą ir kainų šuolį. Todėl pastarųjų kelių metų nekilnojamojo turto rinkos sulėtėjimas labiausiai juntamas Lietuvoje ir Estijoje, kurios po spartaus augimo perėjo į daug lėtesnę vystymosi fazę ir tai itin pastebima tarp rinkos dalyvių, kurie jau buvo pripratę prie rekordiškai aktyvaus…
Visos naujienos