Kaip Vilniuje brangstantis automobilių stovėjimas paveiks biurų darbuotojus?

Ugnė Liaudanskienė, Ober-Haus biurų nuomos projektų vadovė 

Nuo liepos 1 d. Vilniuje dviem trečdaliais pabrangęs trumpalaikis ir ilgalaikis automobilių statymas gatvėse neišvengiamai netrukus padidins ir ties biurais įrengtų ar privačių stovėjimo aikštelių paslaugų kainas. Visgi norui darbą pasiekti automobiliu nemažėjant, naujos kainos pirmiausia virs papildomomis išlaidomis ir įtampomis arba išradingų sprendimų paieškomis.

Nepaisant siekių miestuose skatinti tvarų gyventojų judėjimą, Vilniaus biurų rinka rodo, kad tai kol kas neveikia. Nors „Ober-Haus“ vykdomų derybų dėl biurų nuomos praktikoje „parkingas“ nėra lemiamas faktorius, tai neabejotinai yra vienas iš svarbiausių nuomininkų klausimų. Ir tai nėra asmeninės vadovų užgaidos ar privilegijos – konkurencingoje darbo rinkoje įmonės tiesiog siekia atliepti realius darbuotojų poreikius. 

Brangstanti žemė, kintantys reglamentai, projektavimo aplinkybės ir kitos priežastys lemia tai, kad vietų automobiliams šalia verslo centrų iš tikrųjų mažėja. Dar prieš 2 dešimtmečius didieji vystytojai centriniuose verslo rajonuose turėjo galimybių pasistatyti dideles daugiaaukštes aikšteles, leidusias nuomininkams automobilius statyti nemokamai, ribojant nebent vienai įmonei skiriamų vietų skaičių – „Ober-Haus“ skaičiavimais, tuo metu tekdavo 1 vieta 25-40 kv. m nuomojamam biuro plotui arba dukart daugiau nei dabar. Didėjant automobilių skaičiui, verslo centrų valdytojai jų stovėjimą apmokestino, o įmonėms dedikuotas vietas pakeitė laisvas automobilių statymas nuskaitant konkrečiam nuomininkui priklausančių automobilių numerius. 

Keitėsi ir patys darbuotojų įleidimo į aikšteles principai: vardinius leidimus nuo šio dešimtmečio pradžios Vilniuje pakeitė „pirmesnis-gudresnis“ metodika, kai įmonės į sistemą gali įvesti neribotą kiekį valstybinių numerių, tačiau užtvaras pakeliamas tik neviršijus nuomininkui numatyto limito. Kalbant apie jį, naujausiuose verslo centruose viena stovėjimo vieta šiuo metu dažniausiai skiriama 50-70 kv. m nuomojamo ploto. Kitaip tariant, vietos automobiliui biuro „parkinge“ gali tikėtis statistiškai tik maždaug kas 5-7 įmonės darbuotojas. Savo ruožtu stovėjimo vietos kaina pastaraisiais dešimtmečiais augo sparčiau nei pačių biurų nuoma ir šiandien centriniuose Vilniaus verslo rajonuose siekia apie 75-150 Eur/mėn., o atskirais atvejais ir dar brangiau. Tiesa, tolstant nuo miesto centro, B klasės biuruose stovėjimo vieta gali kainuoti jau 35-60 Eur/mėn. 

Biurų plėtotojai mielai patenkintų visą nuomininkų poreikį, tačiau tai labai dažnai prasilenkia su komerciniais verslo centrų plėtojimo tikslais: antžeminės automobilių aikštelės įeina į galimą sklypo užstatymo plotą, todėl jų atsiperkamumas nė iš tolo neprilygsta pastatams, o didelių požeminių aikštelių statyba yra techniškai sudėtinga ir brangi. Be to, automobilių stovėjimas nėra pagrindinis biurų valdytojų verslas, todėl dalis jų savo aikštelių valdymą apskritai perduoda privatiems operatoriams: tai vairuotojams leidžia naudotis nuomininkams priskirtu vietų limitu, kurį viršijus galima tiesiog mokėti valandinį įkainį kaip bet ir kuriam kitam pastato svečiui. 

Gyventojai ir verslas nuolat didėjančią „parkingo“ problemą sprendžia pačiais įvairiausiais būdais: sudarinėja dirbančių iš namų ar biuro grafikus, leidžia darbuotojams tartis ir planuoti kas konkrečią dieną naudosis biuro aikštele, skatina kolegas kooperuotis atvykstant vienu automobiliu ir pan. Dar kiti ieško galimybių atitinkamoje stovėjimo rinkliavų zonoje deklaruoti savo gyvenamąją vietą (fiziniai asmenys gali gauti reikšmingas lengvatas). Ypatingą dėmesį verslo centrai ir jų nuomininkai jau kurį laiką skiria dviračių ir paspirtukų saugykloms, atitinkamai dušams ir persirengimo kambariams bei kitoms alternatyvų transportą palaikančioms priemonėms bei vidinėms jį skatinančioms iniciatyvoms. Kai kurios įmonės darbuotojams pilnai ar dalinai kompensuoja viešojo transporto, automobilių dalijimosi ar pavėžėjimo paslaugas.

Visgi tiems darbuotojams, kurie nenori ar, dažniau, negali atsisakyti automobilio, neretai apmokamas stovėjimas gatvėse ar privačių operatorių valdomose aikštelėse. Ir būtent šiam segmentui naujausias Vilniaus tarifų padidinimas turės didžiausios įtakos. Nuo liepos 1 d., po 8 metų pertraukos vidutiniškai 60 proc. brangsta ne tik valandiniai savivaldybės reguliuojami stovėjimo įkainiai, bet ir biurų darbuotojams aktualūs ilgalaikiai leidimai. Mėnesio rinkliavos galimybę taikančiose geltonojoje ir žaliojoje zonoje statymas pabrango iki atitinkamai 110 ir 55 Eur/mėn., o rezervuotos stovėjimo vietos mėlynojoje ir raudonojoje zonose – iki 525 ir 840 Eur/mėn.

Neabejotina, kad reaguojant į augančius vairuojančiųjų srautus ir didėjantį automobilių statymo poreikį, įkainiai netrukus išaugs privačių operatorių valdomose aikštelėse bei verslo centrų valdomuose automobilių statymo plotuose. Taigi, iš esmės nesikeičiant kelionių į biurus būdams, visi šie pokyčiai pirmiausia virs papildomomis verslo sąnaudomis, kurias ne kiekviena įmonė galės tiesiogiai prisiimti.

Deja, lengvų ir greitų sprendimų šiuo klausimu nėra, todėl po atostogų sezono Vilniaus darbuotojai ir darbdaviai vėl pradės garsiau diskutuoti apie transporto iššūkius. Biurų ieškantiems nuomininkams patariame nuodugniai išnagrinėti visas potencialias automobilių statymo galimybes dominančiame verslo centre ir jo kaimynystėje. Pavyzdžiui, šiandien dar galima tartis su patalpų valdytojais dėl papildomų laikinų statymo vietų su protingu įspėjimo apie nutraukimą terminu. Be to, ir pačiose įmonėse visada yra erdvės komunikacijai su darbuotojais, naujoms technologijoms ar „minkštosioms“ iniciatyvoms.

Vis dėlto trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu dėl šių naujovių labiausiai tikėtina nauja išlaidų ir įtampos banga. Tačiau šią energiją darbuotojams ir darbdaviams nukreipus į viešas diskusijas apie miesto ir jo transporto planavimą, esminiai pokyčiai galėtų vykti greičiau. Europos kontekste nei Vilnius, nei vilniečiai nėra išskirtiniai – daugelio Europos sostinių ir didžiųjų miestų atvejais stovėjimo vietų visiems nuomininkams neužtenka. Todėl miestuose pirmiausia būtinos sisteminės sąlygos mažesniam kasdieniam automobilių poreikiui ir realiai konkurencingos susisiekimo alternatyvos.