„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2014 metų gruodžio mėnesio reikšmė smuktelėjo 0,1%. Lapkritį buvo užfiksuotas 0,3% sumažėjimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 3,3%.

„Ober-Haus“ duomenimis, 2014 metų gruodžio mėnesį Panevėžyje ir Vilniuje butų kainos smuktelėjo atitinkamai 0,3% ir 0,1%, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sumažėjo iki 529 EUR/m² (1 827 Lt/m²) ir 1 280 EUR/m² (4 421 Lt/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir lapkritį – atitinkamai 940 EUR/m² (3 247 Lt/m²), 975 EUR/m² (3 367 Lt/m²) ir 558 EUR/m² (1 925 Lt/m²).

Nors gruodį butų kainos smuktelėjo, tačiau metiniai butų kainų pokyčiai ir toliau visuose šalies didmiesčiuose išlieka teigiami: Vilniuje – 5,1%, Panevėžyje – 2,3%, Klaipėdoje – 1,4%, Šiauliuose – 1,1% ir Kaune – 1,0%.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas:

„Po būsto kainų spurto 2014 metų pirmojoje pusėje, metų pabaigoje jau fiksavome neigiamas kainų korekcijas visuose šalies didmiesčiuose. Tačiau bendri 2014 metų rodikliai visuose šalies didmiesčiuose išlieka teigiami. Didžiausias butų kainų augimas buvo užfiksuotas sostinėje, kur kainos augo sparčiausiai nuo pat 2007 metų. Per praėjusius metus Vilniuje labiausiai brango senos statybos butai (7,5%), tuo metu naujos statybos butų kainų augimas siekė 3,0%.”

OHBI apžvalgą su grafikais rasite čia

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų lapkričio mėnesio reikšmė smuktelėjo 0,3%. Spalio mėnesį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas. Bendras butų kainų metinis augimas siekia 3,6%. 

„Ober-Haus“ duomenimis, lapkričio mėnesį butų kainos mažėjo visuose Lietuvos didmiesčiuose: Vilniuje – 0,3%, Kaune – 0,2%, Klaipėdoje – 0,3%, Šiauliuose – 0,5% ir Panevėžyje – 0,1%. Vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje smuktelėjo iki 4.426 Lt  (-11 Lt/m²), Kaune iki 3.247 Lt (-5 Lt/m²), Klaipėdoje iki 3.367 Lt (-11 Lt/m²), Šiauliuose iki 1.925 Lt (-11 Lt/m²) ir Panevėžyje iki 1.831 Lt (-1 Lt/m²).

Nors lapkritį butų kainos smuktelėjo, tačiau metiniai butų kainų pokyčiai ir toliau visuose šalies didmiesčiuose išlieka teigiami: Vilniuje – 5,5%, Panevėžyje – 2,6%, Klaipėdoje – 1,6%, Šiauliuose – 1,3%, ir Kaune – 0,9%.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas:

„Šiuo metu Lietuvos būsto rinkoje stebima situacija galimai brėžia panašią kainų raidos kryptį, kuri buvo fiksuojama ir 2012 metais. Prieš dvejus metus jau matėme, kaip būsto kainas paveikė neigiamų naujienų srautas iš užsienio bei prastinamos Lietuvos ekonomikos augimo prognozės dėl Graikijos ir Eurozonos krizės. Dabartinė situacija yra kažkuo panaši, tačiau būsto paklausa išlieka pakankamai stipri ir panašu, kad neigiamos tendencijos rinkoje ilgai neišsilaikys.“

OHBI apžvalgą su grafikais rasite čia

„Ober-Haus“ kviečia į „Atvirų durų dieną“ lapkričio 22 d., šeštadienį, 11:00 – 14:00 val.!
Siūlome aplankyti tris projektus – „Bendorėlius“, „Višinskio kalną“ ir „Ozo parką“.

   Adresas: Bendorėlių al., Vilnius.
   Išsamesnės informacijos teiraukitės:
   Algirdas Navickas- tel.: 8 699 41307

Adresas: P. Višinskio g. 10, šalia Subačiaus g., Vilnius.
Išsamesnės informacijos teiraukitės:
Arūnas Pranevičius – tel.: 8 615  85496

   Adresas: K. Ulvydo g., Vilnius.
   Išsamesnės informacijos teiraukitės:
   Alma Aukštakalnienė – tel.: 8 652 44980

„Ozo parke“ žvėriškai geri Kalėdiniai pasiūlymai: NUOLAIDOS iki 40 000 lt / 11584,80 eur + vieta automobiliui DOVANŲ*!

1 kambario butas – 10’000 Lt/2896,20 € NUOLAIDA + požeminė  automobilio stovėjimo vieta DOVANŲ *;
2 kambarių butas – 20’000 Lt/5792,40 € NUOLAIDA + požeminė  automobilio stovėjimo vieta DOVANŲ *;
3 kambarių butas – 30’000 Lt/8688,60 € NUOLAIDA + požeminė  automobilio stovėjimo vieta DOVANŲ *;
4 kambarių butas – 40’000 Lt/11584,80 € NUOLAIDA + požeminė  automobilio stovėjimo vieta DOVANŲ *;

Akcijos taisyklės ir sąlygos:

• Akcijos galiojimo laikotarpis – nuo  2014 lapkričio 17 d. iki 2014 gruodžio 31 d. (imtinai).
• Pasiūlymas galioja „Ozo parkas“ daugiabučių namų gyvenvietės ketvirtajam etapui Vilniuje, K. Ulvydo g. 11, išskyrus 4A korpusą.
• Nuolaidos taikomos, jei nuolaidos galiojimo metu pasirašoma preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis.
• Nuolaidos dydis nekeičiamas į pinigus.
• Požeminę automobilio stovėjimo vietą galima rinktis požeminėse aikštelėse iš UAB „Realco“ būsto pardavimų skyriaus atstovų nurodytų variantų.
• Požeminę automobilio stovėjimo vietą dovanojame po 4B1 namu tik perkant sandėliuką.
• Požeminių automobilių stovėjimo vietų skaičius ribotas!

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų spalio mėnesio reikšmė smuktelėjo 0,1%. Toks pat kainų sumažėjimas buvo stebimas ir rugsėjo mėnesį. Bendras butų kainų metinis augimas sumažėjo iki 4,2%.

„Ober-Haus“ duomenimis, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje kainos smuktelėjo atitinkamai 0,3%, 0,2% ir 0,1%, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sumažėjo iki 3.378 (-10 Lt/m²), 3.252 Lt (-7 Lt/m²) ir 4.437 (-5 Lt/m²). Šiauliuose ir Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir rugsėjį – atitinkamai 1.936 Lt/m² ir 1.832 Lt/m².

Nors spalį butų kainos smuktelėjo, tačiau metiniai butų kainų pokyčiai ir toliau visuose šalies didmiesčiuose išlieka teigiami: Vilniuje – 6,4%, Panevėžyje – 2,5%, Klaipėdoje – 2,0%, Šiauliuose – 2,0%, ir Kaune – 1,5%.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas:

 „Šiuo metu Lietuvos būsto rinkoje fiksuojamos nuosaikesnės nuotaikos, kurios ir lemia nežymiai mažėjančias būsto kainas. Tačiau bendras rinkos aktyvumas didžiausiuose šalies didmiesčiuose išlieka pakankamai aukštame lygyje. Spalio mėnesį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje buvo sudaryta 6% daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su šių metų rugsėjo mėnesiu. Todėl bendros būsto rinkos tendencijos dar nėra nuviliančios.“

Taline butų kainos ūgtelėjo, Rygoje išliko stabilios

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Taline butų kainos ūgtelėjo 0,3%, Rygoje liko nepakitusios.

„Ober-Haus“ duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių ryškiausias metinis butų kainų pokytis stebimas Taline. Palyginti su 2014 m. spaliu, Estijos sostinėje butų kainos yra pakilusios 9,2%, Vilniuje šis pokytis siekia 6,4%, Rygoje – 5,2%.

Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 5034 Lt (1.458 Eur)/m², Rygoje – 3653 Lt (1058 Eur)/m².

Entuziastingas pirmasis 2014 metų pusmetis Lietuvos būsto rinkoje įsuko optimistinių lūkesčių karuselę, kuriai po truputį pradedant stoti rinkoje įsivyrauja santūresnė atmosfera. Po spartaus atsigavimo pirmoje metų pusėje, trečiąjį ketvirtį jau fiksuojamos nuosaikesnės nuotaikos ir net nedideli neigiami šio sektoriaus rodikliai. Tokios įžvalgos pateikiamos naujausioje bendrovės „Ober-Haus“ šių metų III ketvirčio būsto rinkos apžvalgoje.

„Rimstantis rinkos aktyvumas ir po ilgesnio laikotarpio Lietuvos didmiesčiuose užfiksuotas bendras butų kainų sumažėjimas šiek tiek niaukia pakylėtas rinkos dalyvių nuotaikas. Kita vertus, trečiojo šių metų ketvirčio rodikliai nėra tokie prasti, kad galima būtų teigti apie besiformuojančią neigiamą būsto rinkos kryptį“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Nuo 2013 m. pradžios Vilniuje buvo stebimos tik teigiamos butų kainų tendencijos. Tuo tarpu šių metų rugsėjį „Ober-Haus“ analitikų užfiksuotas nežymus (0,2%) kainų sumažėjimas signalizuoja apie rinkos stabilizaciją pačiame aktyviausiame šalies regione. Tačiau bendri šių metų kainų pokyčių rodikliai išlieka teigiami. „Ober-Haus“ duomenimis, per devynis šių metų mėnesius Vilniuje butų kainos kilo 5,6% (senos statybos butų augimas sudarė 8,3%, naujos statybos – 3,2% ), Panevėžyje – 2,6%, Klaipėdoje – 2,1%, Šiauliuose – 1,6%, ir Kaune – 1,4%.

„Rudeninis rinkos stabtelėjimas nėra akivaizdi ar pagrįsta priežastis ryškesniam kainų mažėjimui. Dabartinė ekonominė šalies ir nekilnojamojo turto rinkos situacija yra kur kas tvirtesnė nei krizės ir žemiausių kainų laikotarpiu. Todėl vargu ar įmanoma tikėtis smarkaus, 5-10%, būsto kainų sumažėjimo, vėl grąžinsiančio kainas į krizinio laikotarpio lygį“, – teigia S. Vagonis. „Ober-Haus“ atstovas prognozuoja, kad artimiausiu metu jei ir pamatysime neigiamas kainų korekcijas, tai jos siektų iki vieno ar kelių procentų: „Tokie nežymūs pokyčiai būtų nulemti sumažėjusiais gyventojų lūkesčiais ir, kalbant apie Vilnių, vis augančia naujos statybos būsto konkurencija plėtotojų tarpe“, – priduria ekspertas.

„Ober-Haus“ pastebi, kad būtent šių metų kovo ir balandžio mėnesiai buvo išskirtiniai būsto rinkoje. Šiais mėnesiais Lietuvoje buvo įregistruota po 3.000 butų pirkimo sandorių per mėnesį, t. y. beveik tiek pat, kiek buvo sudaroma sandorių pačiame būsto rinkos įkarštyje 2005 ir 2007 metais*. S. Vagonis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu naujo būsto statybų tempai yra bent 2 kartus mažesni nei minėtuoju laikotarpiu, todėl labai tikėtina, kad tokį statistinį šuolį galėjo lemti didesnis butų sandorių įregistravimas vienu metu** bei senesnės statybos butų paklausos augimas: „Būtent senos statybos butai tapo rinkos varikliu bendrame Lietuvos didmiesčių būsto rinkos sandorių kontekste. Išsiskiria tik sostinės rodikliai, kur bendrą sandorių kiekį augina dar ir sparčiai plėtojami nauji projektai“, – kalba ekspertas. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad 2014 metais pirminėje rinkoje parduotų butų dalis tarp visų sandorių išaugo iki 30 proc., 2011 metais šis skaičius siekė 20 proc.

„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad trečiąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 773 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra beveik trečdaliu mažiau nei jų buvo realizuota per pirmąjį arba antrąjį šių metų ketvirčius, ir 5% mažiau nei per 2013 m. III ketv. Smuktelėjusi naujo būsto paklausa kol kas dar neprasilenkia su sparčiais statybų tempais. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014 metais Vilniuje buvo pradėtos ar tęsiamos net 40-ies naujų skirtingų daugiabučių projektų statybos, kuriuose planuojama iš viso įrengti apie 3.000 naujų butų. „Atrodytų, kad tai išties nemažas naujo būsto kiekis, kuris pradėjo skatinti įvairius rinkos dalyvių pamąstymus apie galimą pasiūlos perviršį ir galbūt užprogramuotą naujos statybos būsto kainų mažėjimą“, – analizuoja S. Vagonis.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais Vilniuje iš viso planuojama baigti 2.794 naujų butų statybas, o 2015 metais – apie 2.900 naujų butų. Nagrinėjant šių apimčių perspektyvas rinkoje, reikėtų atsižvelgti į paklausos apimtis. Skaičiuojant nuo 2009 m., „Ober-Haus“ šiais metais Vilniuje stebi rekordiškai aukštą paklausą: per tris šių metų ketvirčius pirminėje rinkoje buvo realizuota virš 2.360 naujų butų ir tai beveik sutampa su šiuometinėmis naujo būsto plėtros apimtimis sostinėje. „Net jeigu ketvirtasis šių metų ketvirtis, palyginti su trečiuoju, bus kuklesnis, vis tiek nupirktų butų kiekis bus ne ką mažesnis nei metinė šių metų pasiūla“, – kalba S. Vagonis ir priduria, kad jei 2015 metais išsilaikys panašus paklausos lygis***, tai didžioji dalis naujų projektų turėtų būti sėkmingai realizuoti ir ateinančiais metais.

Vienas iš esminių indikatorių, kuris galėtų signalizuoti apie būsto pasiūlos perteklių, yra neparduotų butų kiekis jau pilnai įgyvendintuose projektuose. Tačiau šių metų trečiasis ketvirtis to dar nerodo. „Ober-Haus“ duomenimis, Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė šie tiek daugiau nei 1.900, arba 21% mažiau nei prieš metus. Vilniuje neparduotų butų tokiuose namuose yra beveik 1.000 (12% mažiau nei prieš metus), Kaune – 250 butų, Klaipėdoje – 633 butai, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 32 naujos statybos butų. „Manytumėme, kad plėtotojai turi puikias galimybių sėkmingai užbaigti pradėtus projektus, o naujų, dar nepradėtų ateitis priklausys nuo 2015 metais susiformuosiančios naujos statybos būsto paklausos“, – teigia S. Vagonis.

*2005 m. – 3.140, o 2007 – 3.000 butų sandorių per mėnesį

** nes dažniausiai naujos statybos būsto projektuose galutiniai pirkimo-pardavimo sandoriai registruojami vienu metu

*** apie 250 naujų butų per mėnesį

Išsamų Lietuvos būsto III ketvirčio komentarą rasite čia

Investuotojus labiausiai domina nekilnojamasis turtas Vilniuje
Nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos ir iššūkių, su kuriais susiduria šalies ūkis, Lietuvos komercinių patalpų rinkoje ir toliau išsilaiko teigiamos nuotaikos ir tęsiasi nuosaikaus atsigavimo etapas, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ naujausioje savo komercinių patalpų III ketvirčio apžvalgoje.

Kaip „Ober-Haus“ ir prognozavo, bendros investicijų apimtys perkant jau išplėtotą komercinį nekilnojamąjį turtą šalyje sparčiai auga. Investicijų proveržis buvo fiksuojamas ir 2013 metais, tačiau šių metų rodikliai yra dar įspūdingesni. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius iš viso Lietuvoje sudaryta 14 investicinių sandorių*, kurių bendra vertė siekia apie 582 mln. litų arba 11% daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš viso šiais metais buvo įsigyta 89.100 m² administracinių, 38.900 m² prekybinių ir 14.700 m² gamybinių/sandėliavimo patalpų.

Pagal įsigyto turto vertę šiais metais investiciniuose sandoriuose dominavo švediško kapitalo įmonės (54%). Likusi investicijų dalis sudomino pirkėjus iš Estijos, Nyderlandų, Suomijos, Danijos, Rusijos, JAV ir lietuviško kapitalo įmonių. Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, teigimu, mažėjantys komercinio turto pelningumo rodikliai ir besiplečianti investuotojų geografija signalizuoja apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos patrauklumą: „Investuotojai matydami stabilią šalies ekonominę, politinę situaciją bei augančias šio sektoriaus perspektyvas priima sprendimą nukreipti dalį laisvų lėšų iš mažiau rizikingų, tačiau ir mažiau pelningų šalių rinkų, pavyzdžiui Vakarų Europos.“

Užsienio šalių investuotojai, išskyrus investuotojus iš Latvijos ir Estijos, pakankamai atsargiai renkasi projektus ir investicijų prioritetu laiko turtą esantį didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune. Likusiuose šalies miestuose susidomėjimo sulaukia tik prekybinių patalpų sektorius – patys populiariausi prekybos centrai. Tačiau įvertinus realiai įvykdytus sandorius, matyti, kad didžioji dalis investicijų tenka Vilniui ir tik vėliau nagrinėjamos perspektyvos nukreipti investicijas į kitus šalies miestus. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per pastaruosius 5 metus Vilniui teko net 80% visų investicijų (skaičiuojant investicijų vertę) ir tikėtina, kad artimiausiu metu turėtų išsilaikyti panaši investicijų proporcija.

Situacija biurų rinkoje nenuvilianti. Lūžis galimas nebent antrojoje 2015 m. pusėje
„Ober-Haus“ analitikai ypatingas dėmesys kreipia į sostinės biurų rinką, kuri pastaraisiais metais rodo tiek pasiūlos, tiek nuomos kainų itin spartų augimą ir gerai atspindi bendras verslo plėtros tendencijas. „Plėtotojai sėkmingai įgyvendina jau pradėtus projektus ir nežada atsisakyti savo planų bent jau trumpuoju laikotarpiu. Pagrindinė sėkmingos komercinio turto plėtros priežastis yra stabili paklausa, kuri garantuoja gerus komercinių patalpų užimtumo rodiklius bei stabilias turto nuomos ir pardavimo kainas“,- kalba S. Vagonis. „Ober-Haus“ pastebi, kad rinkoje šiuo metu naujų patalpų poreikis yra adekvatus esamai pasiūlai. Nepaisant antrąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjusio laisvų biuro patalpų lygio Vilniuje (nuo 4,6% iki 5,2%), trečiąjį ketvirtį vėl fiksuojamas lygio sumažėjimas nuo 5,2% iki 4,7%. Svarbu paminėti, kad šiais metais sostinės rinkai jau buvo pasiūlyti 3 nauji verslo centrai, kurių bendras naudingas biurų plotas sudaro virš 20.000 m² („Grand Office“, „Atea“ ir „Business Park 4“ paskutinis korpusas). Tačiau smarkiai ūgtelėjusi pasiūla sulaukė susidomėjimo ir bendrieji užimtumo rodikliai nesumažėjo. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius iš viso Vilniaus verslo centruose buvo išnuomota 33.800 m², arba net 37% daugiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį.

Šiais metais didesnių projektų nebus atidaryta**, tad galima tikėtis tokio paties aukšto verslo centrų užimtumo lygio iki pat 2014 metų pabaigos. Tuo tarpu ateinantys 2015-ieji metai jau gali atnešti ryškesnių biurų užimtumo pokyčių. Kitų metų viduryje ir antrojoje pusėje Vilniuje bus baigti plėtoti net 4 dideli projektai: „PREMIUM“, „K29“, „QUADRUM“, „UNIQ“. Šiuo metu dar tik statomuose minėtuose pastatuose jau yra pasirašomos išankstinės nuomos sutartys ir didžioji dalis patalpų turėtų būti išnuomota jų atidarymo dieną. „Pažymėtina, kad dalis nuomininkų į naujai pastatytas patalpas keliasi iš senesniuose pastatuose esančių biurų, todėl naujų verslo centrų užpildymas iš dalies vyksta ir vyks senesnių pastatų sąskaita. Todėl, atsidarius naujiesiems, 2015 m. antroji pusė gali tapti lūžio momentu, kuomet pamatysime augantį laisvų biuro patalpų kiekį rinkoje“, – kalba S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos augo Vilniuje ir Kaune. Sostinėje A ir B klasės biuro patalpų nuoma vidutiniškai brango 2-3% (apie 1 Lt/m²). Šiuo metu A klasės patalpų nuoma siekia 44–52 Lt/m², B klasės – 27-40 Lt/m². Kaune nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 3% ir šiuo metu už A klasės patalpas prašoma 32-42 Lt/m², o už B klasės – 18-25 Lt/m². Klaipėdoje biurų nuomos kainos išliko nepakitusios: A klasė – 30-40 Lt/m² ir B klasė – 18-25 Lt/m².

Naujų sandėlių plėtra – ne prioritetų sąraše
Dabartinę situaciją sandėliavimo patalpų sektoriuje „Ober-Haus“ ekspertas įvardija kaip „atsargiai optimistinę“: „Nors vien tik rinkai plėtojamų projektų nėra daug, tačiau įmonės nesustoja investavusios į sandėliavimo paskirties pastatus, kuriuos dažniausiai naudoja savo reikmėms.“ Per devynis šių metų mėnesius Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos regionuose buvo įgyvendinti bent 9 sandėliavimo paskirties objektai: „Transekspedicija“, „Autoverslas“, „Hormann Lietuva“, „Entafarma“, „Limedika“, „Sanitex“, „Osama“, „Vlantana“, „AD REM“. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad bendras šių objektų plotas sudaro apie 87.000 m². Įgyvendinus šiuos projektus sandėliavimo patalpų bendras plotas Vilniuje ūgtelėjo iki 461.100 m², Kaune – iki 223.600 m², Klaipėdoje – iki 174.500 m². Nepaisant pakankamai aukštų užimtumo rodiklių, sandėliavimo paskirties projektų įgyvendinimas nėra statytojų prioritetų sąraše. Pasak S. Vagonio, per žemas nuomos kainų lygis, specifiniai nuomininkų poreikiai ir bendras viso sektoriaus rizikingumas neleidžia drąsiai pradėti naujų projektų, kurie būtų skirti ne tik savo, bet ir rinkos poreikiams nuomoti arba parduoti patenkinti.

Per trečiąjį 2014 m. ketvirtį sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniuje išliko stabilios. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 12–18 Lt/m², o senos – už 5–10 Lt/m². Kauno ir Klaipėdos regionuose naujos statybos sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo atitinkamai 7% ir 4%. Kaune nauji sandėliai nuomojami už 12–17 Lt/m², seni – 4–10 Lt/m², o Klaipėdoje – atitinkamai 11–16 Lt/m² ir  5–9 Lt/m².

Apžvalgą su grafikais rasite čia

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys

Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228

El. paštas: saulius.vagonis@ober-haus.lt

*skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius egzistuojančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų.

**ketvirtąjį metų ketvirtį bus baigtos tik trečiojo „Baltic Hearts“ pastato statybos.

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota rugsėjo mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad labiausiai butų kainos smuko Taline – 4,1 proc., Vilniuje žemyn koregavosi 0,2 proc. Rygoje butų kainos rugsėjo mėnesį išliko nepakitusios.

Estijos sostinėje stebimi ir ryškiausi butų kainų pokyčiai per paskutinius 12 mėnesių. „Ober-Haus“ duomenimis, Taline, palyginti su 2013 m. rugsėju, butų kainos yra pakilusios 13,7 proc., Vilniuje šis pokytis siekia 6,8 proc., Rygoje – 5,8 proc.

Aukščiausia buto vidutinė kvadratinio metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir toliau išlieka Taline – 4924 Lt/ kv. m (1426 Eur). Vilniuje vidutinė buto kaina siekia 4442 Lt/ kv. m (1286 Eur), Rygoje – 3654 Lt/ kv. m (1058 Eur ).

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugsėjo mėnesio reikšmė smuktelėjo 0,1%. Rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuotas 0,3% augimas. Bendras butų kainų metinis augimas sumažėjo iki 4,5%.

„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje ir Šiauliuose kainos smuktelėjo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sumažėjo iki 4.442 Lt (-8 Lt/m²) ir 1.937 (-3 Lt/m²). Vilniuje neigiamus kainų pokyčius labiausiai lėmė smuktelėjusios dviejų kambarių senos ir naujos statybos butų kainos gyvenamuosiuose rajonuose (-0,4%), o Šiauliuose – senos statybos butai centrinėje miesto dalyje (-0,9%). Klaipėdoje rugsėjo mėnesį buvo užfiksuotas 0,2% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Klaipėdoje pakilo iki 3.388 Lt (+7 Lt/m²). Kaune ir Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir rugpjūtį – atitinkamai 3.259 Lt/m² ir 1.832 Lt/m².

Teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuojamas visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,8%, Panevėžyje – 3,0%, Klaipėdoje – 2,3%, Šiauliuose – 2,0%, ir Kaune – 1,4%.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas:

„Vasarą sumažėjęs būsto rinkos aktyvumas lėmė nuotaikų pokyčius rinkoje bei po ilgesnės pertraukos nežymiai sumažėjusias butų kainas Vilniuje ir Šiauliuose. Tikėtina, kad trumpuoju laikotarpiu ir kituose šalies didmiesčiuose gali būti fiksuojamos neigiamos kainų pokyčių tendencijos. Tačiau tikėtis kardinalių pokyčių rinkoje šiuo metu nėra pagrindo.“

Rugsėjo mėn. OHBI apžvalga rasite čia

“Ober-Haus” Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis interviu Vokietijos naujienų milžinui “Deutche Welle”  teigė, kad tolesnis rusų domėjimasis nekilnojamuoju turtu Baltijos šalyse priklausys ir nuo išorinių, ir nuo vidinių veiksnių. „Jei įtampa tarp Rusijos ir Vakarų ir toliau augs, Rusijos gyventojai gali pradėti atsargiau investuoti į nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse, – mano jis. – Kita vertus, kuo giliau Rusijos ekonomika grims į recesiją, tuo daugiau žmonių sieks išsaugoti savo kapitalą, investuodami į būstą Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje arba kokiose nors trečiosiose šalyse.“

Visą straipsnį rasite:  http://www.delfi.lt/verslas/nekilnojamas-turtas/keiciasi-baltijos-salyje-nt-perkanciu-rusu-elgesys.d?id=65976078

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis ieškantiems būsto patarė nelaukti rinkos pokyčių nelaukti ir prie euro nesiderinti. Tokią nuomonę NT specialistas išsakė naujienų portalui delfi.lt .

„Žmogui, kuris ieško sau būsto, reikėtų kreipti mažiau dėmesio į prognozuojamus kainų kilimus ar kritimus. Prognozės yra nepatikimas dalykas, jos gali ir neišsipildyti. Visą laiką rinkoje ir pasaulyje gali atsirasti veiksnių, kurie visas prognozes pavers niekais, pavyzdžiui, kaip kad krizė Ukrainoje, kuri nulėmė nestabilią ekonominę situaciją rytų Europoje. Jeigu šiuo metu žmogus ieško būsto, jam nereikėtų kažko laukti ar bandyti spėti, kas bus po pusmečio, reikia tiesiog imti ir pirkti poreikius atitinkantį būsto“, – įsitikinęs S. Vagonis.

Jo teigimu, žmonių baimė dėl besikeičiančios valiutos nulėmė ir dabartinį NT rinkos atsigavimą, tačiau pagrindiniu to veiksniu jis įvardija geresnį lietuvių pragyvenimo lygį.

„Stipriausi NT rinkos atsigavimo veiksniai atsiranda dėl pagerėjusios ekonominės situacijos Lietuvoje. Mes kelis metus turėjome sunkią krizę, tad šiuo metu atsigauname. Žmonės geriau jaučiasi savo darbo vietose, džiaugiasi didesniais atlyginimas, tad tiek reali situacija, tiek jų lūkesčiai prisideda prie rinkos atsigavimo. Žinoma, prie to prisideda ir bankai, kurie pakankamai nesunkiai skolina pinigus kriterijus atitinkantiems žmonėms už mažas palūkanas“, – kodėl šiuo metu jaučiamas NT rinkos pagyvėjimas, pasakojo S. Vagonis.

Pokyčius pastebėsime tik po kelių metų

Anot jo, verta atkreipti dėmesį ir į kaimyninių šalių pavyzdžius. Statistika parodė, kad nei Latvijoje, nei Estijoje kainos po euro įvedimo NT rinkoje nepakilo. Net atvirkščiai – buvo pastebėtas nedidelis rinkos sąstingis, susijęs ir su tuo, kad pirmieji žiemos mėnesiai rinkoje nėra labai aktyvūs. Estijoje kainos padidėjo tik antroje metų pusėje ir kitais metais, tačiau tai specialistas sieja su tuo, kad įsivedus eurą šalis tapo patraukli investicijoms, pagerėjo jos ekonominė situacija.

„Euras NT rinkai pradės daryti įtaką ne sausio pirmą dieną, o tada, kai jo įvedimo padariniai bus juntami Lietuvos ekonomikoje. Tam tikras kiekis žmonių gal ir tikisi, kad kainos ūgtelės, o kai kuriais atvejais gal net ir nukris, tačiau į eurą reikėtų žiūrėti ne kaip į techninį valiutos pasikeitimą, bet kaip į priemonę, kuri pakels šalies ekonomiką. Žinoma, tikėta, kad jei euru susijęs ekonomikos atsigavimas ar didesnis pagyvėjimas bus, automatiškai tai pajus ir NT rinka. Greito efekto euras tikrai neatneš, o koks jo poveikis rinkai bus po pusės metų ar metų, galima tik spėti“, – kaip keisis situacija Lietuvoje, pasakojo S. Vagonis.

Visą straipsnį rasite  http://www.delfi.lt/projektai/euras/naujienos/euro-ivedimo-isvakares-ka-daryti-norintiems-imti-paskolas.d?id=65804736#ixzz3DToY5ds9