Šalies sostinėje balandį fiksuojami jau didesni butų kainų pokyčiai

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,0% (kovą metinis augimas siekė 1,6%).

Didžiausias butų kainų pokytis balandžio mėnesį užfiksuotas Vilniuje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 292 Eur (+9 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 1,7%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 12,0% (+138 Eur/m²). Klaipėdoje ir Šiauliuose balandžio mėnesį buvo užfiksuotas 0,1% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Klaipėdoje pakilo iki 976 Eur (+1 Eur/m²), o Šiauliuose vidutinė kaina sudarė 559 Eur/m². Tuo metu Kaune užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas ir vidutinė kaina siekia 940 Eur/m².Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir kovą – 529 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune augo 0,4%, Panevėžyje – 0,1%. Klaipėdoje ir Šiauliuose per tą patį laikotarpį kainos mažėjo atitinkamai 0,1% ir 0,4%.

„Sparčiausias kainų augimas šių metų balandį užfiksuotas naujos statybos projektuose Vilniuje. Jeigu sostinėje praeitą mėnesį senos statybos butai brango 0,2%, tai naujos statybos butų pardavimuose fiksuotas 1,2% kainų augimas. Tarpusavyje konkuruojančius naujų butų plėtotojus turėjo nuraminti pakankamai geri šių metų pardavimo rodikliai ir panašu, kad pesimistinės prognozės, jog auganti pasiūla lems naujos statybos butų kainų nuopuolį, kol kas nesitvirtina“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Didžiausias būsto rinkos aktyvumas išlieka Taline

„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų balandžio mėnesį Rygoje butų kainos išaugo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 048 Eur/m².Per pastaruosius 12 mėnesių bendras butų kainų lygis Latvijos sostinėje ūgtelėjo 0,5%. Tuo metu Taline užfiksuotas 1,3% butų kainų mažėjimas ir balandžio mėnesį vidutinė buto kaina siekė 1 560 Eur/m².

Sparčiausias metinis butų kainų augimas ir toliau fiksuojamas Taline, balandžio mėnesį jis siekė 7,5%, tuo metu Vilniuje kainos per metus augo 1,7%, o Rygoje – 0,7%.

2015 metų sausio–balandžio mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta vėlgi Taline, čia buvo sudaryti 2 729 butų sandoriai ir tai yra 8% daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Tuo metu Rygoje sandorių skaičius sumažėjo 19% (sudaryta 2 418 butų sandorių), o Vilniuje – 26% (sudaryti 2 729 butų sandoriai), lyginant su tuo pačiu periodu 2014 metais.

Lyginant Baltijos šalių sostines, matyti, kad lyderio pozicijas dėl būsto rinkos aktyvumo vėl perėmė Talinas. Reikia pastebėti, kad nuo pat 2008-ųjų metų Taline buvo sudaroma daugiausia butų sandorių 1 000-iui miesto gyventojų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, tik 2014 metais Vilnius buvo perėmęs lyderio pozicijas, kai 1 000-iui vilniečių vidutiniškai per mėnesį teko 1,51 buto sandorio. Vertinant šių metų pirmuosius keturis mėnesius, Taline 1 000-iui gyventojų tenka 1,57 buto sandorio, Vilniuje – 1,27, o Rygoje, kaip ir ankstesniais metais, mažiausiai – 0,94.

Apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Kviečiame į atvirų durų dieną jau šį šeštadienį, gegužės 9 d.

OZO PARKAS – tai 60 ha teritorijoje įsikūrusi mažaaukštė gyvenamųjų namų gyvenvietė, perspektyviausiame Vilniaus miesto rajone, vienoje vaizdingiausių ir patogiausių miesto dalių. Pro daugelio butų langus maksimaliai atsiveria erdvūs vaizdai į didelį „Ozo“ (keturių tvenkinių) parką. Visi butai yra su balkonais. DĖMESIO – jau pradėtas pardavinėti naujas C korpusas, tad mūsų asortimente itin gausus butų pasirinkimas!

Kazio Ulvydo g. 11, Vilnius
Laikas 11 – 16 val. 

Registracija:
Alma Aukštakalnienė
Gyvenamojo NT ekspertė
mob. +370 652 44 980
el. paštas alma.aukstakalniene@ober-haus.lt

ELNIŲ NAMAI – tai nauji butai prestižiniame Žvėryno mikrorajone, Elnių gatvėje, įsikūrę labiausiai gamtos apsuptoje centrinėje Vilniaus miesto dalyje. Tai modernus mažaaukštės statybos daugiabutis, pro kurio viršutinių butų langus atsiveria nuostabi panorama į miesto centrą. Gyvendami čia, patogiai susisieksite su bet kuria miesto dalimi ar svarbiu objektu, o poilsiui ir pramogoms greitai nuvykstie į Vingio parką.

Elnių g., Vilnius
Laikas 11 – 14 val. 

Registracija:
Erika Žvikienė
Gyvenamojo NT ekspertė
mob. +370 659 11 199
el. paštas erika.zvikiene@ober-haus.lt

2015-ųjų metų pradžia Lietuvos komercinių patalpų sektoriuje buvo pakankamai rami ir išsiskyrė nebent tuo, kad sostinės modernių biurų plėtotojai toliau gausino projektuojamų ir greitu laiku planuojamų pradėti įgyvendinti verslo centrų gretas. Vienas didžiausių naujų projektų – tai „Hanner“ plėtojamas verslo centras „City“ Žalgirio gatvėje, kurį planuojama baigti 2016 metų antrojoje pusėje ir rinkai pasiūlyti apie 20 000 m² modernių biuro patalpų. Kitas planuojamas stambus biurų pastatų projektas – tai investicijų bendrovės „M.M.M. projektai“ projektuojamas biurų pastatų kompleksas buvusioje duonos kepyklos teritorijoje Saltoniškių gatvėje, kurio bendras plotas sieks iki 65 000 m². Šio verslo komplekso statybos prasidėtų ne anksčiau 2016 metų, o plėtros tempai bei etapų apimtys priklausys nuo situacijos rinkoje.

Šalia statomų ir dar tik planuojamų didesnių verslo centrų projektų per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo įgyvendinti dar bent trys nauji projektai: verslo centrai „Sostena“ ir „Vertingis“ Ukmergės g. bei pabaigta istorinio pastato J. Basanavičiaus g. rekonstrukcija. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, bendras modernių biuro patalpų naudingas plotas sostinėje išaugo iki 519 000 m². Tuo metu Kaune telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Mikrovisatos valda“ įgyvendino 3 600 m² ploto verslo centro statybas Savanorių prospekte. Bendras biurų plotas Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 91 300 m².

Laisvų biuro patalpų šuolis Kaune

Atidaryti nauji verslo centrai augino biuro patalpų pasirinkimą, todėl pirmą kartą po ilgesnės pertraukos fiksuojamas laisvų patalpų lygio augimas pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Iki šiol mažiausias laisvų biuro patalpų rodiklis buvo fiksuojamas Kaune, tačiau per pirmąjį 2015 metų ketvirtį jis išaugo nuo 1,3% iki 5,7%. Laisvų patalpų šuolis fiksuotas dėl naujai pastatyto biurų pastato, kuriam šiuo metu vis dar aktyviai ieškoma nuomininkų. „Skirtingai nuo sostinės, didesnio ploto modernių biuro patalpų likvidumas Kaune yra gerokai mažesnis. Vietinių įmonių plėtra nėra pakankama, kad būtų galima tikėtis spartaus naujų verslo centrų užpildymo net ir esant gan nedideliam laisvų patalpų kiekiui rinkoje. Papildomo stimulo rinkai galėtų suteikti tarptautinės kompanijos, kurios jau dirba ar galbūt planuoja ateiti į šį miestą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Naujai atidaryti trys verslo centrai Vilniuje taip pat didino laisvų patalpų kiekį rinkoje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis ūgtelėjo nuo 3,9% iki 4,9% ir laisvų patalpų kiekis ketvirčio pabaigoje sudarė 25 500 m². Anot S. Vagonio, atsižvelgiant į pastarųjų septynerių metų statistiką, toks laisvų patalpų kiekis ir jo ūgtelėjimas nėra tiek ženklus, kad būtų galima kalbėti apie pasiūlos perviršį, kuris galėtų daryti įtaką kainų lygiui. Iš esmės bendrą laisvų patalpų kiekį augino žemesnės klasės (B klasės) projektai, kuriuose laisvų patalpų kiekis sudaro 6,9%, kai tuo metu aukščiausios klasės (A klasės) verslo centruose laisvų patalpų lygis siekia tik 1,0%. Tikėtina, kad esant tokiam žemam laisvų patalpų lygiui A klasės verslo centruose, laisvų patalpų lygio augimas bus fiksuojamas 2015 metų pabaigoje ir 2016 metų pradžioje, atidarius šiuo metu baigiamus statyti verslo centrus. Tačiau šis augimas neturėtų būti žymus, kadangi išankstinis susidomėjimas tokiomis patalpomis išlieka didelis ir patalpų nuomos sutartys yra aktyviai pasirašinėjamos dar statybos metu.

Auganti komercinio turto vertė vejasi 2007 metų rodiklius – didžiausią rinkos pakilimo laikotarpį

Kad naujų ir esamų verslo centrų savininkai nejaučia laisvų patalpų spaudimo, iliustruoja ir stabilios biuro nuomos kainos. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Kaune ir Klaipėdoje modernių biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios, o Vilniuje buvo fiksuojamas nežymus vidutinis 1% nuomos kainų augimas A klasės verslo centruose. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuomos kainos siekia 13,0-15,6 Eur/m², B klasės – 8,0-11,6 Eur/m². Tuo metu Kaune A klasės biurų nuomos kainos yra 9,5-13,0 Eur/m², o Klaipėdoje apie 8,7-11,6 Eur/m². B klasės biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 5,2-7,8 Eur/m², o Klaipėdoje – 5,2-7,2 Eur/m².

Nuosekliai augančios biurų nuomos kainos ir žemėjantys pelningumo rodikliai palaipsniui didina komercinio turto vertę Vilniaus mieste. Aukščiausios klasės biuro patalpų nuomos kainos per metus Vilniuje ūgtelėjo beveik 5%, o tokių patalpų investicinis pelningumas per tą patį laikotarpį vidutiniškai sumažėjo 0,2 procentinio punkto – nuo 7,6% iki 7,4%. Tokiu būdu investicijų vertės indeksas Vilniuje (capital value index) per paskutinius 12 mėnesių paaugo beveik 8%, pastarąjį kartą tokia komercinio turto vertė buvo fiksuojama 2006 metų antrojoje pusėje ir 2009 metų pradžioje. O tai rodo, kad šiuo metu esama turto vertė nusileidžia tik kainų lygiui fiksuotam didžiausio rinkos pakilimo laikotarpiu (t. y. 2007–2008 metais buvusiam kainų lygiui). 

Šių metų pradžioje buvo užfiksuoti pora stambių komercinio turto investicinių sandorių, kur abiejuose turto pardavėjas buvo „Northern Horizon Capital“ valdomi investiciniai fondai. Šveicarijoje centrinę būstinę turinti tarptautinė investicijų kompanija „Partners Group“ Vilniuje įsigijo verslo centrą „Vertas“ bei du prekybos centrus Kaune ir Klaipėdoje („Molas“ ir „BIG“). O Vilniuje esantį prekybos centrą „Europa“ įsigijo tos pačios įmonės „Northern Horizon Capital“ valdomas fondas „Baltic Opportunity Fund“. Šių sandorių metu Lietuvoje buvo įsigytas turtas, kurio bendras plotas siekia 75 000 m², o vertė sudaro apie 100 mln. eurų. „Atsižvelgiant į tai, kad per visus itin aktyvius 2014 metus modernaus komercinio turto buvo įsigyta už 205 mln. eurų, tai šių metų rezultatai jau viršijo ankstesnes prognozes. Jeigu investuotojams rinkoje šiemet bus pasiūlyta patrauklių objektų, tai galutiniai šių metų rezultatai gali prilygti ir 2014 metų lygiui“, – teigia S. Vagonis.

Kontaktinis asmuo: Saulius Vagonis „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Tel. 8 5 210 97 17 Mob. 8 685 78 228

Nepaisant 2015 metais smukusio bendro būsto rinkos aktyvumo Lietuvoje, dabartiniai rodikliai ir pagrindiniai teigiami bei neigiami veiksniai, lemiantys tolimesnę šio sektoriaus plėtrą, atsveria vienas kitą ir sudaro prielaidas tolimesniam tvariam šio sektoriaus gyvavimui. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 21% mažiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota beveik 31% mažiau nei prieš metus. 2015 metų I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 535 namų ir 1 900 butų sandorių. Nors būsto sandorių kiekis, palyginti su 2014 metų rodikliais, yra gerokai mažesnis, tačiau tuo pačiu reikia pastebėti, kad 2015 metų rodikliai viršijo 2013 metais fiksuotus kiekius.

„Mūsų nuomone, nederėtų daryti reikšmingesnių išvadų iš 2015 ir 2014 metų statistinių duomenų palyginimo, kadangi dalis 2014 metais įvykdytų sandorių greičiausiai buvo paskatinti ne tik optimistinių nuotaikų dėl sparčios šalies ūkio raidos ir teigiamų kainų pokyčių būsto rinkoje, bet ir dėl artėjančio naujosios valiutos įvedimo lūkesčių. Tai lėmė, kad pakankamai svari sandorių dalis buvo įvykdyta skubant įsigyti būstą dar neprasidėjus 2015 metams“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Todėl norėdami įvertinti dabartinį būsto rinkos gyvybingumą bei perspektyvas, matyt, turėtume labiau atsižvelgti į 2013 metais vyravusias tendencijas ir rodiklius. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 metų I ketvirčio sandorių kiekiai viršija 2013 metų statistiką (2013 metų I ketvirtį sudaryta apie 7 100 būsto sandorių, o per 2015 metų I ketvirtį – beveik 7 300), galima teigti, kad rinka 2015 metais nepatyrė netikėto nuosmukio ir išlaiko pakankamą gyvybingumą, kuris leidžia tikėtis tolesnės nuosaikios būsto sektoriaus plėtros ir artimiausioje ateityje.

Auganti pasiūla plečia pasirinkimo galimybes ir didina paklausą

Šalies sostinėje ir toliau buvo fiksuojami pakankamai geri naujos statybos butų pardavimo rodikliai. Vilniuje per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo realizuoti 656 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 29% mažiau nei prieš metus, tačiau 24% daugiau nei 2013 metų I ketvirtį. Šių metų butų pardavimo tempai išlaikė antrojo 2014 metų pusmečio lygį, t. y. nuo trečiojo 2014 metų ketvirčio pradėjusios mažėti pardavimo apimtys stabilizavosi. Svarbus išlieka ir pasiūlos veiksnys, kadangi augantis naujo būsto pasirinkimas leidžia pirkėjams rasti jiems priimtiną variantą įvairiuose Vilniaus miesto rajonuose (nuo naujų projektų miesto pakraščiuose iki brangaus turto centrinėje miesto dalyje). Įvertinus šiuo metu faktiškai vykdomas statybas, iki 2015 metų pabaigos Vilniuje turėtų būti baigtos apie 3.500 butų statybos ir tai bus 20% daugiau nei buvo pastatyta 2014 metais. „Pastebimai išaugęs naujų būsto projektų kiekis ir aktyvi paklausa turėtų išlaikyti panašias pardavimo apimtis per visus 2015 metus ir prognozuojame, kad per mėnesį turėtų būti parduodama ne mažiau nei 200–240 butų per mėnesį“, – pastebi S. Vagonis.

Kaune per pirmąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 94 butai, t. y. 4% mažiau nei per tą patį 2014 metų laikotarpį, tačiau 6% daugiau nei jų buvo realizuota per 2013 metų I ketvirtį. Reikia pažymėti, kad praėjusiais metais būsto plėtotojai Kaune buvo drąsesni ir rinkai pateikė jau daugiau naujų būsto projektų, pastatyta 3,5 karto daugiau naujų butų daugiabučiuose namuose nei 2013 metais. Anot S. Vagonio, vertinant dabartinę situaciją, matyti, kad antrajame pagal dydį mieste plėtotojai neturi aiškios strategijos ir didesnio pasitikėjimo šio regiono perspektyvomis. Šiais metais planuojama pastatyti apie 250–280 naujų butų (dvigubai mažiau nei 2014 metais), todėl vargu, ar galima tikėtis naujų butų pardavimo apimčių augimo šiais metais.

Šių metų Klaipėdos pardavimo apimtys išlaikė praėjusių metų lygį. Per pirmąjį šių metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 57 butai, t. y. 14% daugiau nei per tą patį 2014 metų laikotarpį, tačiau 36% mažiau nei per 2013 metų I ketvirtį. Jeigu 2014 metais Klaipėdoje buvo pastatyta tik apie 180 naujų butų, tai šiais metais šis rodiklis gali sumažėti iki 120–150. Šiauliuose ir Panevėžyje per pirmuosius tris šių metų mėnesius parduota 15 naujos statybos butų. Dėl ribotos paklausos šie miestai jau seniai nematė didesnių projektų, o butų rinką pagyvina tik nedideli netradiciniai projektai (rekonstruoti daugiabučiai ar nedideli kotedžų tipo daugiabučiai namai).

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) metų pradžioje atlikto vystytojų Lūkesčių indekso duomenimis, nekilnojamojo turto plėtotojai kaip perspektyviausią NT sritį šiemet mato biurų plėtrą, todėl anot LNTPA vadovo Mindaugo Statulevičiaus, būsto pasiūlos didelio augimo laukti nereikėtų.

Išaugęs neparduotų butų skaičius neapsunkino rinkos

Pirmasis šių metų ketvirtis išsiskyrė augančiu neparduotų butų skaičiumi jau pastatytuose daugiabučiuose. 2015 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė apie 2 220 arba 14% daugiau nei 2014 metų pabaigoje ir 3% daugiau nei prieš metus. Vilniuje neparduotų butų tokiuose namuose yra 1 085, Kaune – 420 butų, Klaipėdoje – beveik 680 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – apie 35 naujos statybos butų. Sparčiai įgyvendinti gyvenamieji projektai 2014 metais (ypatingai Vilniuje ir Kaune), lėmė ūgtelėjusį laisvų butų kiekį, tačiau kalbėti apie ženklų pasiūlos perviršį dar per anksti. Toks bendras neparduotų butų kiekis neturėtų būti našta pakankamai aktyviai rinkai, o blogiausiu atveju gali nebent atbaidyti dalį plėtotojų projektuoti naujus projektus, t. y. gausinti naujos statybos pasiūlą 2015–2016 metais.

Atsižvelgiant į dabartinius būsto rinkos pokyčius ir gyvybingumą, planuojamas būsto paskolų išdavimo sąlygų sugriežtinimas artimiausiu metu greičiausiai turės tik trumpalaikę įtaką būsto pardavimo rezultatams. Ir toliau svarbiausiu veiksniu būsto sektoriuje išliks gyventojų realių pajamų augimas ir rekordiškai žema būsto paskolų kaina. M. Statulevičius teigia, kad nors vasara – ne aktyviausias sezonas NT rinkoje, tačiau šiemet galima laukti didesnio pirkėjų dėmesio, jeigu liepos 1 dieną įsigalios Lietuvos banko sugriežtinta skolinimosi tvarka. „Apie tris ketvirtadalius visų būstų Lietuvoje nuperkama be būsto paskolos. Galima tikėtis, kad norintys įsigyti būstą su paskola ilgesniam laikotarpiui, suskubs iki liepos 1 dienos. Didžiausią poveikį pajus Vilniaus rinka, tačiau ilguoju laikotarpiu sugriežtintas skolinimasis apribos galimybes įsigyti būstą pirmiausia ekonominės ir vidutinės klasės būsto pirkėjams“, – sako M. Statulevičius.

„Apibendrinant 2015 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, galima teigti, kad susiklosčiusi situacija šių metų pradžioje nenustebino. Rinka, kaip buvo tikimasi kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos – pavyzdžiu, buvo gerokai mažiau aktyvi nei 2014 metų pradžioje. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų pabaigą ir 2015 metų pradžią taip pat lydi sudėtinga bei paaštrėjusi geopolitinė situacija, sandorių smukimas 2015 metų pradžioje galėjo būti ir ryškesnis. Todėl manome, kad laikui bėgant, gyventojams vis labiau apsiprantant su nauja valiuta, augant šalies ekonomikai ir gyventojų pajamoms, rinka turėtų palaipsniui aktyvėti ir 2015 metų pabaigoje turėtume matyti gerokai gyvesnę rinką nei šių metų pradžioje“, – reziumuoja S. Vagonis.

Pilną apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Kviečiame į atvirų durų dieną jau šį šeštadienį, balandžio 25 d.

BENDORĖLIAI – Bendorėlių kotedžų sėkmė rodo, kad žmonės vertina racionaliai suplanuotą ir kokybiškai pastatytą būstą. Tęsdami šią perspektyvią tradiciją, Bendorėlių kotedžų statytojai pradėjo šio kvartalo plėtrą ir pristato Jums naują multifunkcinį Bendorėlių gyvenvietės projektą. Plačiau

Arkos g., Vilniaus raj.
Balandžio 25 d. (šeštadienis)
Laikas 11 – 14 val. 

Registracija:

OZO PARKAS – tai 60 ha teritorijoje įsikūrusi mažaaukštė gyvenamųjų namų gyvenvietė, perspektyviausiame Vilniaus miesto rajone, vienoje vaizdingiausių ir patogiausių miesto dalių. Pro daugelio butų langus maksimaliai atsiveria erdvūs vaizdai į didelį „Ozo“ (keturių tvenkinių) parką. Visi butai yra su balkonais. DĖMESIO – jau pradėtas pardavinėti naujas C korpusas, tad mūsų asortimente itin gausus butų pasirinkimas!

Kazio Ulvydo g. 11, Vilnius
Balandžio 25 d. (šeštadienis)
Laikas 11 – 16 val. 

Registracija:
Alma Aukštakalnienė
Gyvenamojo NT ekspertė
mob. +370 652 44 980
el. paštas alma.aukstakalniene@ober-haus.lt

ELNIŲ NAMAI – tai nauji butai prestižiniame Žvėryno mikrorajone, Elnių gatvėje, įsikūrę labiausiai gamtos apsuptoje centrinėje Vilniaus miesto dalyje. Tai modernus mažaaukštės statybos daugiabutis, pro kurio viršutinių butų langus atsiveria nuostabi panorama į miesto centrą. Gyvendami čia, patogiai susisieksite su bet kuria miesto dalimi ar svarbiu objektu, o poilsiui ir pramogoms greitai nuvykstie į Vingio parką.

Elnių g., Vilnius
Balandžio 25 d. (šeštadienis)
Laikas 11 – 14 val. 

Registracija:
Erika Žvikienė
Gyvenamojo NT ekspertė
mob. +370 659 11 199
el. paštas erika.zvikiene@ober-haus.lt

BAJORŲ NAMAI – tai naujas 8 dvibučių namų kompleksas, įsikūręs Vandenio gatvėje, Bajoruose, Vilniuje. 24 arų teritorijoje statomi kokybiški, puikaus išplanavimo 4 kambarių namai, kurių kiekvienas yra 109 m² ir turi pastogę 2 automobiliams. Projekto išskirtinumas – visi kotedžai turi erdvią ir aukštą svetainės – virtuvės zoną, kur lubos siekia net 3 metrus. KVIEČIAME APŽIŪRĖTI!

Vandenio g., Bajorai, Vilniaus m. sav.
Balandžio 18 d. (šeštadienis)
Laikas 11 – 14 val. 

Registracija:
Ignas Šerpytis
Gyvenamojo NT ekspertas
mob. +370 665 15 800
el. paštas ignas.serpytis@ober-haus.lt

LINKSMAKIEMIS – daugiabučių namų kvartalas Vilniuje, Pašilaičiuose, patrauklioje vietoje – atokiau nuo judrių gatvių, tačiau patogiai pasiekiamas tiek visuomeniniu, tiek nuosavu transportu. Kvartale sutvarkyta aplinka – įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, šaligatviai, apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros, erdvios požeminės ir antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės.

Perkūnkiemio g., Vilnius
Balandžio 18 d. (šeštadienis)
Laikas 11 – 13 val. 

Registracija:
Alma Aukštakalnienė
Gyvenamojo NT ekspertė
mob. +370 652 44 980
el. paštas alma.aukstakalniene@ober-haus.lt

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų kovo mėnesio reikšmė nepakito. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 1,6% (vasarį metinis augimas siekė 2,4%, sausį – 3,0%).

Nepaisant stabilaus bendro penkių didmiesčių rodiklio, kovą buvo fiksuojamos skirtingos butų kainų pokyčių tendencijos. „Ober-Haus“ duomenimis, Šiauliuose ir Vilniuje kainos ūgtelėjo 0,3% ir 0,1%, o vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai padidėjo iki 559 Eur (+2 Eur/m²) ir 1 283 (+1 Eur/m²). Kaune kovo mėnesį buvo užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina smuktelėjo iki 940 Eur (-1 Eur/m²). Klaipėdoje ir Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir vasarį – atitinkamai 975 Eur/m² ir 529 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Vilniuje augo 2,6%, Panevėžyje – 1,1%, Kaune – 0,8%, Klaipėdoje – 0,4%. Тuo metu Šiauliuose butų kainos per tą patį laikotarpį smuktelėjo 0,1%.

„2015 metų pradžia nepateikė didesnių siurprizų – būsto kainos išlieka stabilios. Tačiau svarbiausia, kad po itin žemo rinkos aktyvumo šių metų sausio mėnesį, vėl fiksuojamos teigiamos būsto pirkimo sandorių pokyčių tendencijos, t. y. kiekvieną mėnesį fiksuojamas vis didesnis sandorių skaičius, kuris rinkai suteikia daugiau pasitikėjimo.“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Vasario mėnesio OHBI apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,1%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per metus ūgtelėjo 2,4% (sausį metinis augimas siekė 3,0%). Nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2013 metų sausį, bendras butų kainų lygis šalies didmiesčiuose yra išaugęs 4,7%.

„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų vasario mėnesį Vilniuje butų kainos ūgtelėjo 0,2%, o vidutinė kvadratinio metro kaina išaugo iki 1 282 Eur (+2 Eur/m²). Kaune vasario mėnesį buvo užfiksuotas 0,1% kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 941 Eur (+1 Eur/m²). Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir sausį – atitinkamai 975 Eur/m², 557 Eur/m² ir 529 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Vilniuje augo 3,8%, Panevėžyje – 1,6%, Kaune – 1,0%, Klaipėdoje – 0,7%. Тuo tarpu Šiauliuose butų kainos per tą patį laikotarpį smuktelėjo 0,1%.

„Per pirmuosius du šių metų mėnesius butų kainos augo tik Vilniuje (0,2%) ir Kaune (0,1%). Kituose didmiesčiuose kainos liko stabilios arba šiek tiek smuktelėjo. Tad prisimenant daug diskusijų kėlusį klausimą apie euro įtaką butų kainoms 2015 metais, matome, kad bent jau metų pradžioje nauja valiuta ryškesnių pokyčių šioms kainoms nepadarė.“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Taline mažėjo butų kainos, bet ne sandorių skaičius

Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų vasario mėnesį Rygoje butų kainos išliko stabilios ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 054 Eur/m². Nors Taline butų kainos per vasario mėnesį sumažėjo 4,8% (vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 488 Eur/m²), tačiau Talinas lieka brangiausiu miestu tarp trijų Baltijos šalių sostinių.

Sparčiausias metinis butų kainų augimas fiksuojamas Taline, čia jis siekė 6,7%, tuo metu Vilniuje kainos per metus augo 3,8%, o Rygoje – 2,0%.

2015 metų sausio ir vasario mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta Taline, čia buvo sudaryti 1 195 butų sandoriai ir tai yra 2% daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Tais pačiais mėnesiais Rygoje sandorių skaičius sumažėjo 22%, o Vilniuje – 31%, lyginant su tuo pačiu periodu 2014 metais.

Vasario mėnesio OHBI apžvalgą su grafikais rasite  ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ naujausioje savo komercinių patalpų apžvalgoje skelbia, kad 2014 metais investicijos į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą Lietuvoje augo išties sparčiai ir visapusiškai: didėjo tiek komercinio turto įsigijimo apimtys, tiek ir šio turto plėtra (statybos). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais negyvenamųjų pastatų statybos darbų šalies teritorijoje atlikta už 966 mln. Eur arba 17,3% daugiau nei 2013 metais. Didžiausiuose šalies miestuose plėtotojai pakankamai intensyviai vystė naujus komercinės paskirties projektus bei planuoja tolimesnę jų statybą.

Nauji projektai išjudino Kauno ir Klaipėdos biuro patalpų rinką

2014 metais Vilnius ir toliau diktavo biuro pastatų plėtros ritmą. Šalies sostinėje dienos šviesą išvydo 4 nauji projektai, kurie rinkai papildomai pasiūlė 25 400 m² biurų ploto („GRAND OFFICE“, „Atea/Sonex Consulting“ biurų pastatas, vienas iš „Business Park 4“ projekto pastatų ir „Baltic Hearts“ trečiasis pastatas). 2014 metų pabaigoje bendras naudingas modernių biurų plotas Vilniuje sudarė 508 600 m². Bendras laisvų biuro patalpų lygis Vilniaus verslo centruose per metus sumažėjo nuo 5,7% iki 3,9%.

Po penkių metų pertraukos Klaipėdoje rinkai pristatytas naujas biurų projektas „Liepų biurai“: 2014 metų pabaigoje baigta apie 850 m² bendro ploto turinčio istorinio pastato rekonstrukcija, kuriame nuomojamos biuro ir prekybai tinkančios patalpos. Taip pat buvo baigtos beveik 4 500 m² bendro ploto naujojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) administracinio pastato statybos, dalis biuro patalpų šiame pastate yra nuomojama. Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, teigimu, Klaipėdos miesto komercinio turto plėtotojai yra atsargūs, kadangi paklausa yra ribota, o dabartinis užimtumo lygis vis dar nėra pakankamas norint pradėti didesnius biuro projektus. Bet kokiu atveju per 2014 metus bendras naudingas modernių biuro patalpų plotas Klaipėdoje ūgtelėjo iki 63 100 m², o laisvų patalpų kiekis per metus sumažėjo nuo 16,3% iki 15,7%.

O štai Kauno administracinių patalpų rinka jau įgauna antrąjį kvėpavimą. Šiuo metu baigiamos 3 600 m² ploto biuro pastato Savanorių pr. statybos. Taip pat planuojama įrengti net 14 000 m² ploto biurų pastatą K. Donelaičio g. bei vilčių teikia pasirašytas ketinimų protokolas dėl nebaigto statyti „Respublikos“ viešbučio įsigijimo. Tikėtina, kad centrinėje miesto dalyje esantis apleistas „Respublikos“ viešbučio pastatas ir sklypas galėtų būti panaudoti ir didesnio administracinio projekto statyboms. Kaune laisvų patalpų rodiklis per 2014 metus sumažėjo nuo 1,5% iki 1,3%.

Teigiamą stimulą verslo centrų plėtrai suteikė ir augusios komercinių patalpų nuomos kainos ne tik šalies sostinėje, bet ir Kaune bei Klaipėdoje. 2014 metų pabaigoje Vilniuje ir Klaipėdoje biurų nuomos kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo 8%. Vilniuje A klasės biurų nuomos kainos siekė 12,7-15,6 Eur/m², B klasės – 8,1-11,6 Eur/m². Klaipėdoje metų pabaigoje A klasės biurų nuoma siekė 8,7-11,6 Eur/m² ir B klasės – 5,2-7,2 Eur/m². Tuo metu didžiausias biurų nuomos kainų augimas užfiksuotas aukščiausios klasės verslo centruose Kaune, čia kainos per metus vidutiniškai ūgtelėjo net 18%. A klasės biurų nuoma buvo 9,6-13,0 Eur/m², B klasės – 5,2-7,8 Eur/m².

Prekybininkai renkasi Vilnių ir Kauną

2014 metais šalies didmiesčiuose duris atvėrė 4 nauji didesni prekybos centrai, kurių bendras naudingas plotas siekė 30 100 m². Pirmojoje 2014 metų pusėje Vilniuje atidaryti du nauji prekybos centrai: „Domus Pro“ (I etapas) ir „Prisma“, kurių bendras naudingas plotas sudaro 16 500 m². 2014 metų pabaigoje Vilniuje bendras naudingas prekybos centrų plotas siekė 425 100 m² (788 m² ploto tūkstančiui vilniečių).

2014 metais Kaune pradėjo veikti 7 400 m² bendro ploto prekybos centras Savanorių pr., o Klaipėdoje buvo atidarytas 6 200 m² bendro ploto prekybos centras „Luizė“. Naujų investicijų pagaliau sulaukė ir Panevėžys – 2015 metų pradžioje buvo atidarytas atnaujintas prekybos centras „RYO“, anksčiau žinomas kaip „Babilonas“. „Ober-Haus“ duomenimis, 2014 metų pabaigoje bendras naudingas prekybos centrų plotas Kaune sudarė 220 000 m² (724 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų), Klaipėdoje – 148 500 m² (944 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų), Šiauliuose – 121 200 m² (1.148 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų) ir Panevėžyje – 54 100 m² (562 m² ploto tūkstančiui miesto gyventojų). Pasak S. Vagonio, 2015-2016 metais ryškesnius pasikeitimus prekybinių patalpų rinkoje galėsime stebėti tik Vilniuje ir Kaune, kuomet bus įgyvendinti keli didesni projektai: „Nordika“ prekybos centras ir prekybos centro „Mega“ plėtra.

2014 metais prekybinių patalpų pagrindinėse prekybinėse miestų gatvėse didžiausias nuomos kainų augimas buvo fiksuojamas Kaune ir siekė 14%. Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje vidutinis kainų augimas sudarė 3-7%. Tuo metu Šiauliuose buvo fiksuojamas simbolinis kainų sumažėjimas -1%. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m²) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse 2014 metų pabaigoje siekė apie 16,0-40,0 Eur/m², Kaune – 11,0-18,8 Eur/m², Klaipėdoje – 8,7-13,0 Eur/m²,  Šiauliuose ir Panevėžyje – 4,3-10,0 Eur/m².

„Vertinant didmiesčių perspektyvas ir nuomininkų aktyvumą, matyti, kad didžiausio susidomėjimo sulaukia Vilniaus ir Kauno prekybinės gatvės, kurioms yra garantuojamas pakankamas pirkėjų srautas. Tuo metu Klaipėdos, Šiaulių ar Panevėžio miestų potencialiai patrauklios prekybinės gatvės negali pasigirti pakankamu pirkėjų srautu, todėl net ir žemesnis kainų lygis nepritraukia pakankamo prekybininkų dėmesio. Tad ateityje galime matyti ir toliau didėjantį nuomos kainų atotrūkį pagrindinėse miestų gatvėse tarp didžiausių dviejų šalies miestų ir likusių regionų.“, – teigia S. Vagonis.

Sandėliavimo patalpų sektorius reaguoja į geopolitinę situaciją

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2014 metus sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos pajamos išaugo 7,1%, tačiau tik sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos sumažėjo 32,4%. „Transporto ir sandėliavimo sektorius jautriai reaguoja į pokyčius ne tik šalies viduje, bet yra priklausomas ir nuo pokyčių vykstančių už šalies ribų. Rusijos įvestos atsakomosios sankcijos atsiliepia ir šalies sandėliavimo patalpų sektoriui. Su didesnėmis problemomis gali susidurti įmonės, kurios naudoja sandėliavimo patalpas skirtas Rusijos rinkai tiekiamos produkcijos rūšiavimui ir saugojimui.Tačiau pakankamai stipri vidinė šalies paklausa tikėtina sugebės išlaikyti stabilius sandėliavimo patalpų sektoriaus rodiklius.“, – pastebi S. Vagonis.

2014 metais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose buvo pastatyti 9 nauji sandėliavimo patalpų projektai, kurių bendras sandėliavimo plotas sudaro apie 80 000 m².  Atsižvelgiant į tai, kad tik rinkai skirtų sandėliavimo projektų pastaruoju metu yra įgyvendinamas vos vienas kitas, o laisvų patalpų kiekis nėra gausus, 2014 metais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose naujų sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo 4-8%.

Augantis Lietuvos patrauklumas tarp užsienio investuotojų

2014 metais Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinkoje ir vėl buvo fiksuojami rekordiniai rodikliai. Mažėjantys komercinio turto pelningumo rodikliai bei sandorių gausa signalizuoja apie augantį Lietuvos patrauklumą ne tik tarp vietinių investuotojų. Per 2014 metus šalies didmiesčių komercinio turto investicijų pelningumo rodikliai (yield) vidutiniškai dar smuktelėjo 0,25 procentinio punkto ir priklausomai nuo šalies regiono siekia 7,0-8,75% verslo ir prekybos centruose ir nuo 8,5% sandėliavimo paskirties projektuose.

2015 metų pradžioje paskelbtas vienas iš didesnių investicinių sandorių, kurio metu buvo įsigytas 112 000 m² nekilnojamojo turto portfelis Baltijos šalyse ir Lenkijoje. 163 mln. Eur į šį portfelį investavo Šveicarijoje centrinę būstinę turinti tarptautinė investicijų kompanija „Partners Group“, kuriai tai yra pirmasis pirkinys Baltijos šalių regione. Besiplečiantis geografinis investuotojų veidas yra labai geras ženklas visai nekilnojamojo turto rinkai. S. Vagonio teigimu, nauji rinkos dalyviai yra vienas iš veiksnių, kuris simbolizuoja pasitikėjimą mūsų regionu, o besiplečiantis geografinis investuotojų veidas yra labai geras ženklas visai nekilnojamojo turto rinkai.

 Pilną apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. tel. 8 685 78 228

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pristato metinę Baltijos šalių sostinių – Vilniaus (Lietuva), Rygos (Latvija) ir Talino (Estija) – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2015, apimančią kiekvienos iš valstybių biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito ir apskaitos įmonės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „SORAINEN“ teisinės informacijos skiltis.

APŽVALGĄ RASITE ČIA