„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,8% (2016 metų birželį metinis augimas sudarė 4,7%).

2016 metų liepos mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 383 Eur (+7 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 19,8% (+229 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose liepos mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,1% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 971 Eur (+1 Eur/m²), 1.003 Eur (+1 Eur/m²) ir 589 Eur (+4 Eur/m²). Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – 547 Eur/m².

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,1%, Kaune – 3,3%, Klaipėdoje – 2,7%, Šiauliuose – 5,4% ir Panevėžyje – 3,2%.

„Pastaruoju metu šalies didmiesčiuose bei išskirtinai šalies sostinėje stebimas stabilus butų kainų augimas. Nuo 2013 metų pradžios, kuomet buvo fiksuojama pastaroji mažiausia vidutinė bendra penkių didmiesčių butų kaina, iki šių metų liepos mėnesio butų kainos ūgtelėjo 10,8 proc. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į nominalių butų kainų pokyčius, tačiau ir į jų santykį su kitų prekių bei paslaugų kainų pokyčiais šalies teritorijoje. Oficiali statistika skelbia, kad nuo 2013 metų pradžios iki 2016 metų liepos infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarė tik 0,2 proc. Todėl realusis butų kainų pokytis (kainų pokytis eliminavus infliaciją) šalies didmiesčiuose per šį laikotarpį iš esmės išlaikė nominalaus augimo dydį ir sudarė 10,5 proc. Vadinasi, pastaraisiais metais butų kainos augo daug sparčiau nei oficialiai registruojamų vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Visgi dar sparčiau nei būsto kainos augo darbo užmokestis – per pastaruosius trejus metus Lietuvoje neto darbo užmokestis padidėjo 16,5 proc., kas rodo, kad nepaisant kainų augimo būsto įperkamumas Lietuvoje vis dar auga“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilną apžvalgą rasite ČIA.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19% daugiau butų ir beveik 7% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu. 2016 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 890 namų ir 2 840 butų sandorių. Daugiausiai butų ir namų sandorių užfiksuota šių metų gegužę, o namų pardavimo rodikliai gegužės mėnesį buvo aukščiausi nuo pat 2007 metų, skelbia „Ober-Haus“.

Antrasis šių metų ketvirtis išsiskyrė sparčiau augusiomis butų kainomis. Skirtingai nuo ankstesnių laikotarpių, didesnis butų kainų augimas buvo fiksuojamas ne tik Vilniuje, bet ir visuose šalies didmiesčiuose. Sparčiausias kainų augimas per šių metų balandį, gegužę ir birželį buvo užfiksuotas Šiauliuose, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2,5% (iki 585 Eur/m²). Vilniuje butų kainos per tą patį laikotarpį augo 2,4% (iki 1 376 Eur/m²), Kaune – 2,1% (iki 970 Eur/m²), Panevėžyje – 1,8% (iki 547 Eur/m²) ir Klaipėdoje – 1,2% (iki 1 002 Eur/m²). Nepaisant neigiamų šalies demografinių tendencijų (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2015 metus gyventojų skaičius augo tik Vilniaus m., Kauno raj., Klaipėdos raj., Palangos m. ir Neringos savivaldybėse), spartesnis kainų augimas fiksuojamas ne tik sostinėje. Išsilaikiusios palankios ekonominės sąlygos – darbo vietų ir užmokesčio augimas, rekordiškai žemos palūkanų normos – būsto rinkai stimulo suteikė net ir gyventojų skaičiumi mažėjančiuose šalies miestuose.

„Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 395 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 3% daugiau nei jų buvo realizuota per 2016 metų I ketvirtį ir net 45% daugiau nei per 2015 metų II ketvirtį.

Šalies sostinėje naujų butų pardavimo apimtys ir vėl buvo kilstelėtos į naujas aukštumas. Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį buvo realizuoti net 1 154 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra beveik 3% daugiau nei jų buvo realizuota per pirmąjį šių metų ketvirtį ir 42% daugiau, palyginti su tuo pačiu 2015 metų laikotarpiu. Didžiausią įtaką naujų butų pardavimo rodikliams turėjo naujausi projektai – net 69% realizuotų naujos statybos butų buvo iš 2016-2017 metų projektų, 22% iš 2015 metų statybos projektų ir tik 9% iš 2007-2014 metais pastatytų daugiabučių. Pasak Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, šiuo metu statomi projektai suteikia didžiausias būsto pasirinkimo galimybes pirkėjams ir nors ankstesnių metų projektuose neparduotų butų kiekis nėra gausus, tačiau šie likę neparduoti butai sulaukia daug mažiau susidomėjimo.

Vilniuje ir toliau pardavime dominuoja vidutinės klasės nauji butai, kurių kainos su daline apdaila dažniausiai svyruoja nuo 1 450 iki 1 900 eurų už kvadratinį metrą. Iš visų per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje realizuotų naujos statybos butų vidutinės klasės butai sudarė 49%, ekonominės klasės – 38% ir prestižinės – 13%. „Pastaraisiais metais plėtotojai jau orientuojasi ne į pigiausią būsto segmentą, bet į aukštesnės klasės projektus. Miesto centro artumas, energetinį efektyvumą didinantys sprendimai ir kaina neviršijanti 2 000 eurų už kvadratinį metrą – tai šiuo metu vyraujančių statomų daugiabučių projektų šalies sostinėje požymiai“, – pastebi S. Vagonis.

Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje taip pat jau galima stebėti šiek tiek ūgtelėjusį daugiabučių namų statybų aktyvumą. Nors didžioji dalis plėtojamų projektų yra nedidelės apimties, tačiau rinkai pristatoma vis įvairesnių projektų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Kaune per antrąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduotas arba rezervuotas 141 butas pirminėje rinkoje arba 6% daugiau nei per pirmąjį šių metų ketvirtį. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo parduoti arba rezervuoti 87 nauji butai, t. y. 9% daugiau nei per 2016 metų pirmąjį ketvirtį.

Aukšti naujų butų realizacijos rodikliai lėmė tolimesnį neparduotų naujos statybos butų kiekio mažėjimą visuose šalies didmiesčiuose. 2016 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose namuose skaičius sudarė 1 922 arba 14% mažiau nei šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje.

Nepaisant itin spartaus naujos statybos butų kiekio augimo šalies sostinėje, neparduotų naujų butų kiekis jau pastatytuose pastatuose pastebimai sumažėjo. Vilniuje neparduotų butų kiekis jau pastatytuose projektuose sudarė 1 063 arba 21% mažiau nei jų buvo šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Šiuo metu neparduotų butų kiekis Vilniuje yra mažiausias nuo 2014 metų trečiojo ketvirčio ir mažėja antrą ketvirtį iš eilės.

Likusiuose šalies didmiesčiuose neparduotų butų kiekis jau pastatytuose daugiabučiuose taip pat mažėjo ir šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje Kaune buvo neparduoti 277 butai, Klaipėdoje – 554 butai ir Šiauliuose – 28 naujos statybos butai. S. Vagonio nuomone, aukšta būsto paklausa ir laisvų butų kiekio mažėjimas būsto plėtotojams suteikia drąsos plėtoti naujus projektus jau ne tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ar kurortinėse šalies zonose, bet ir Šiauliuose bei Panevėžyje.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Pastaruosius kelis metus šalies sostinėje stebimas spartus brangesnės klasės butų pasiūlos augimas. Bendroje naujų butų pasiūloje pastebimai didėja vidutinės ir prestižinės klasės butų dalis. Pavyzdžiui, prieš tris metus iš 2013 metais Vilniuje pastatytų butų net 65% sudarė ekonominės klasės butai, o brangiausių prestižinės klasės butų dalis siekė tik 6% (apie 80 butų). Tačiau dabartinės tendencijos ir šių metų statistika jau kitokia. „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais sostinėje turėtų būti pastatyta virš 700 prestižinės klasės butų, kurių pardavimo kaina su daline apdaila viršija 2 000 Eur/m^² ir tokių butų dalis bendroje šių metų pasiūloje sudarys net 19%.

Šiuo metu Vilniuje brangiausių naujų butų su daline apdaila ir įrengtų senos statybos (istoriniuose pastatuose) butų kainos dažniausiai neviršija 3 200-3 500 Eur/m^², tačiau plėtotojai nusiteikę optimistiškai ir naujus butus geriausiose sostinės vietose (centrinėje miesto dalyje ir Senamiestyje) tikisi parduoti už 4 000-5 000 Eur/m^². Drąsiausi būsto plėtotojai Kaune ir Klaipėdoje pastaruoju metu taip pat yra įgyvendinę ar plėtoja aukštesnės klasės butų projektus, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina siekia 2 000 eurų. Tačiau reikia paminėti, kad Kaune ir Klaipėdoje brangiausių butų (senos ir naujos statybos) kainos dažniausiai neviršija 1 800-1 900 Eur/m^².

O ką rodo oficiali šių metų statistika ir kokios butų pirkimo-pardavimo sandorių kainos fiksuojamos pačiame brangiausiame segmente? Kadangi butų kainų lygis didžiausiuose šalies miestuose yra skirtingas, todėl Vilniuje buvo atrinkti per pirmąjį šių metų pusmetį įregistruoti visi butų sandoriai, kuriuose vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3 000 eurų (eliminavus automobilių stovėjimo vietų ir sandėliukų kainą). Kaune ir Klaipėdoje buvo pasirinkti butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina ne mažesnė nei 1 800 eurų. Per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje buvo parduoti 39 tokie butai, o Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai 6 ir 5 butai. Įvertinant tokių butų sandorių kiekį bendroje pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis yra itin nedidelė. „Ober-Haus“ skaičiavimais, Vilniuje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, Kaune ir Klaipėdoje – 0,3%.

Vilniuje vidutinė tokių butų kaina sudarė 3 313 Eur/m^² (vidutinis buto plotas – 80 m^²), Kaune – 2 052 Eur/m^² (vidutinis buto plotas – 52 m^²), Klaipėdoje – 2 005 Eur/m^² (vidutinis buto plotas – 73 m^²). Brangiausias butas Vilniuje 2016 metų pirmą pusmetį parduotas naujos statybos name Šiaulių g. – už 130 m^² ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 560 000 eurų (4 000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą atėmus automobilio stovėjimo vietų kainą). Kiti butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina viršija 3 000 Eur/m^², Vilniuje buvo parduoti centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje ir Žvėryne (Gedimino pr., V. Mykolaičio-Putino g., Šiaulių g., Polocko g., Aušros Vartų g., Olimpiečių g., Užupio g., Trakų g., Odminių g., J. Basanavičiaus g., Šaltinių g., Šv. Mykolo g., Krivių g., M. K. Čiurlionio g., Šv. Mikalojaus g., Malūnų g., Mindaugo g., A. Smetonos g., Konstitucijos pr., A. Jakšto g., Tilto g., Blindžių g.). Tuo metu Kaune daugiausiai už vieną kvadratinį metrą buvo sumokėta Senamiestyje, Raguvos g. – 65 m^² ploto butas rekonstruotame senos statybos pastate kainavo 155 000 eurų (beveik 2 400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Klaipėdoje daugiausiai už vieną kvadratinį metrą buvo sumokėta Senamiestyje, Danės g. – už 78 m^² ploto butą senos statybos pastate buvo sumokėta 180 000 eurų (2 300 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

„Iš įvykusių sandorių matyti, kad paties brangiausio būsto segmento rinka gyvesnė tik Vilniuje, kur per mėnesį vidutiniškai sudaromi 6-7 sandoriai, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje buvo parduodama po vieną butą per mėnesį“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, bei priduria, kad tokio turto imtis net ir sostinėje išlieka pakankamai nedidelė (mažiau nei 1%) ir prabangaus būsto plėtotojams ir kitiems prabangiausio būsto savininkams tenka įdėti nemažai pastangų stengiantis parduoti savo turtą itin negausiam pirkėjų ratui. Pasak S. Vagonio, viena iš svarbių tokio nedidelio sandorių kiekio priežasčių yra ir pastaraisiais metais buvusi pakankamai nedidelė prabangaus, ypač naujos statybos, būsto pasiūla. Tačiau situacija keičiasi ir matyti kaip naujai plėtojami projektai gerina šio segmento rodiklius. Pavyzdžiui, iš 39 brangiausių per pirmąjį šių metų pusmetį parduotų butų Vilniuje 36% jų parduota senuose pastatuose (iki 1990 metų statybos), 28% parduota 2004-2015 metų statybos pastatuose ir 36% parduoti šiais metais pastatytuose projektuose.

Šiuo metu vykstančios naujų prabangių daugiabučių namų projektų statybos (ypatingai šalies sostinėje), pasirašomos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys ir plėtotojų deklaruojamos pardavimo kainos leidžia tikėtis, kad netolimoje ateityje pamatysime dar įdomesnių ir galbūt rekordinių įsigijimų bei didesnes tokio tipo būsto pardavimo apimtis.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,7% (2016 metų gegužę metinis augimas sudarė 4,2%).

2016 metų birželio mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 376 Eur (+10 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,0%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 19,2% (+222 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje birželio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,7%, 0,3%, 0,7% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 970 Eur (+6 Eur/m²), 1 002 Eur (+3 Eur/m²), 585 Eur (+4 Eur/m²) ir 547 Eur (+2 Eur/m²).

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,0%, Kaune – 3,2%, Klaipėdoje – 2,8%, Šiauliuose – 4,7% ir Panevėžyje – 3,2%.

„Pastaruoju metu fiksuojant teigiamus kainų pokyčius, nemažai kam kyla klausimas, ar butų kainos jau pasiekė „ikikrizinį“ lygį. Šiuo metu vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje (1 376 Eur/m²) yra tokia, kokia buvo 2005 ir 2006 metų sandūroje (2005 metų gruodžio mėnesį). Tuo tarpu visų laikų aukščiausias kainų lygis Vilniuje buvo pasiektas 2007 metų gruodžio mėnesį, kai vieno kvadratinio metro kaina siekė net 1 983 Eur/m². Taigi tam, kad priartėtų prie buvusios aukščiausios kainos, esamas Vilniaus butų kainų lygis turėtų dar išaugti net 44 proc.“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Didžiausias kainų augimas birželį fiksuojamas Rygoje

Teigiamas butų kainų pokytis birželio mėnesį stebimas visose Baltijos šalių sostinėse. „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metų birželio mėnesį didžiausias butų kainų augimas buvo Latvijos sostinėje ir siekė 1,9%, čia vidutinė kvadratinio metro kaina išaugo iki 1 102 Eur/m². Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos Rygoje kilo 5,0% (2016 metų gegužę metinis augimas buvo 3,1%). Tuo metu Estijos sostinėje butų kainos augo mažiausiai – vos 0,6% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 583 Eur/m². Bendras butų kainų lygis per pastaruosius 12 mėnesių Taline ūgtelėjo 2,8%.

Šių metų sausio-birželio mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta Vilniuje – įgyvendinti 5 106 butų sandoriai ir tai yra 18% daugiau nei tais pačiais mėnesiais 2015 metais. Nuo Vilniaus mažai atsilieka ir Latvijos sostinė – Rygoje sudaryti 4 709 sandoriai, 27% daugiau nei 2015 metų sausio-birželio mėnesiais. Tuo metu Taline butų sandorių skaičius, palyginti su 2015 metų sausio-birželio rezultatais, augo tik 2%, buvo atlikta 4 310 butų pardavimo sandorių.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,9%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,2% (2016 metų balandį metinis augimas sudarė 3,4%).

Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų gegužės mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje užfiksuotas 1,0% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 366 Eur (+14 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 5,5%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 18,3% (+212 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gegužės mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,7%, 0,7%, 1,3% ir 1,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 964 Eur (+7 Eur/m²), 999 Eur (+7 Eur/m²), 581 Eur (+8 Eur/m²) ir 545 Eur (+6 Eur/m²).

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,5%, Kaune – 2,5%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 3,8% ir Panevėžyje – 3,0%.

„Šių metų pirmoji pusė primena situaciją 2014 metais, kuomet būsto rinkoje buvo fiksuojami didžiausi teigiami kainų pokyčiai nuo pastarojo sunkmečio pabaigos. Itin žemos paskolų palūkanų normos, teigiami pokyčiai šalies ekonomikoje bei pakankamai stabili pasaulinė geopolitinė ir ekonominė situacija skatina būsto kainų augimą visuose šalies didmiesčiuose. Šių metų gegužę butų rinkos aktyvumas taip pat išliko itin aukštame lygyje. Penkiuose didžiausiuose šalies miestuose registruotų butų pirkimo – pardavimo sandorių skaičius beveik prilygo šių metų balandžio mėnesiui, tačiau buvo net trečdaliu didesnis nei prieš metus. Jeigu ir toliau bus fiksuojamos tokios pat gausios pardavimo apimtys – galėsime stebėti tolimesnį būsto kainų augimą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Realia Group“, didžiausią nekilnojamojo turto paslaugų įmonių grupę Suomijoje ir Baltijos valstybėse, kuriai priklauso ir „Ober-Haus Real Estate Advisors“, įsigis fondas „Altor Fund IV“. Privataus kapitalo fondas bendrovę perka iš dabartinių savininkų „Sponsor Fund III“, „Nordea“ ir „Varma“. Pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta šią savaitę, birželio 1 d. Sandorį turės patvirtinti Suomijos konkurencijos ir vartotojų teisių institucija ir tikimasi, kad jis bus užbaigtas iki birželio pabaigos.

Šį pavasarį buvo nuspręsta, kad „Realia Group“ kitame strateginiame etape turėtų būti vystoma jau naujo savininko. „Nekantriai laukiu darbo pradžios su naujuoju savininku „Altor“ ir esu tvirtai įsitikinęs, kad mūsų bendradarbiavimas bus naudingas visai „Realia Group“ įmonių grupei. Pastaraisiais metais kartu su „Sponsor Capital“, „Nordea“ ir „Varma“ ėmėmės reikšmingų žingsnių, plėtodami „Realia Group“. Tikiu, kad šis vystymas ir toliau tik stiprės, kadangi „Altor“ požiūris, kaip kurti ir teikti aukščiausios kokybės nekilnojamojo turto paslaugas, sutampa su mūsų pradėta įgyvendinti verslo vizija“, – sako Matti Bergendahlas, „Realia Group“ generalinis direktorius.

„Mes gana ilgai ir atidžiai stebėjome „Realia Group“ augimą ir veiklą, šiuo metu Suomijos ir kitų Šiaurės šalių nekilnojamojo turto paslaugų sektorius išgyvena labai įdomų ir aktyvų plėtros etapą. Todėl mūsų tikslas kartu su „Realia Group“ vadovybe ir personalu toliau plėtoti aukščiausios kokybės paslaugas, siekiant įgyvendinti grupės viziją“, – sako Risto Siivonenas, „Altor“ partneris.

„Ober-Haus“ 2007 metais susijungė su Suomijos nekilnojamojo turto rinkos lydere „Realia Group“. Šiuo metu ši tarptautinė įmonių grupė yra didžiausias nekilnojamojo turto paslaugų teikėjas Suomijoje ir Baltijos valstybėse. „Realia Group“ sudaro Suomijoje veikiančios bendrovės „Huoneistokeskus“, „SKV Kiinteistönvälitys“, „Huom! Huoneistomarkkinointi“, „Realia Isännöinti“,  „Realia Management“ ir „Ober-Haus“ Baltijos valstybėse. Metinės „Realia Group“ pajamos siekia maždaug 100 mln. eurų. Grupėje dirba daugiau nei 1 600 asmenų.

Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis:

Remigijus Pleteras
„Ober-Haus“ generalinis direktorius
Mob. +370 659 35 033
El. paštas remigijus.pleteras@ober-haus.lt

 „Altor“

Nuo pat įsteigimo „Altor“ fondų šeima pagal sudarytas sutartis pritraukė apie 5,8 mlrd. EUR. Fondai yra investavę daugiau nei 3,4 mlrd. EUR į daugiau nei 40 įvairių bendrovių. Fondas investuoja lėšas į vidutines įmones Šiaurės šalyse, siekdamas kurti vertę per augimo iniciatyvas ir diegiamus veiklos patobulinimus. Tarp įmonių, į kurias fondas yra anksčiau ar pastaruoju laikotarpiu investavęs, yra „Lindorff“, „Carnegie“, „Palodex“, „Helly Hansen“, „Dustin“, „Byggmax“ ir „Sats-Elixia“. Daugiau informacijos galite rasti www.altor.com.

 „Sponsor Capital“ yra privataus kapitalo Suomijos bendrovė, įsteigta 1997 m. Didžiąją investicijų dalį bendrovė yra nukreipusi į vidutinio dydžio efektyvaus valdymo, stabilios rinkos pozicijos ir prognozuojamų pinigų srautų Suomijoje veikiančias įmones. „Sponsor Capital“ veikia labai atsakingai, yra apibrėžusi ilgalaikius tikslus, didelį dėmesį skiria pelno siekimui ir tiki vadovybės verslumo dvasia. „Sponsor Capital“ yra bendrovė, per kurią savo kapitalą investuoja stambiosios Suomijos institucijos.

Pirmasis šių metu ketvirtis Lietuvos komercinių patalpų rinkoje praėjo be didesnių sukrėtimų. Stebint situaciją visoje šalyje, matyti, kad bendros statybų apimtys nerodo spartesnių atsigavimo ženklų ir net fiksuojamas jų mažėjimas. Jeigu prieš 7-9 metus gausios naujų komercinės paskirties projektų statybos buvo vykdomos visuose šalies regionuose, tai šiuo metu aktyvesnė komercinio nekilnojamojo turto plėtra stebima nebent Vilniuje ar Kaune, naujausioje šių metų I ketvirčio komercinio NT rinkos apžvalgoje skelbia „Ober-Haus“. Likę šalies regionai gyvena ne tokiomis optimistinėmis nuotaikomis ir plėtotojai rinkai pasiūlo itin nedaug projektų. Tačiau bendras rinkos susidomėjimas jau pastatytais objektais šių metų pradžioje išliko pakankamai aukštame lygyje. Ypatingai tai matoma pagal bendrus komercinio turto sandorių kiekius visoje šalyje bei stambesnių investicinių objektų įsigijimus Vilniuje.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2016 metų ketvirtį negyvenamųjų pastatų statybos darbų šalies teritorijoje atlikta už beveik 148 mln. eurų arba beveik 14% mažiau nei per tą patį 2015 metų laikotarpį. Verta pastebėti, kad šių metų statybų apimtys taip pat yra 11% mažesnės nei buvo fiksuojamos 2014 metų pirmąjį ketvirtį. Lyginant su aktyviausiu komercinių pastatų plėtros laikotarpiu Lietuvoje 2007-2008 metais, šių metų rodiklis yra beveik du kartus mažesnis. Visgi nepaisant mažėjusių statybos darbų apimčių, sandorių sudaroma daugiau. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmuosius šių metų tris mėnesius Lietuvoje sudaryta 25% daugiau negyvenamosios paskirties objektų (pastatų ir patalpų) sandorių, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu.

Metų pradžia didesnių pokyčių biuro patalpų sektoriui neatnešė. Šių metų pradžioje Kauno mieste buvo baigta verslo centro „Neris“ rekonstrukcija ir rinkai pasiūlyta apie 1 700 m^² biuro patalpų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, bendras biurų plotas Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 91 600 m^². Kol Kaune planuojamos didesnių biuro projektų statybos K. Donelaičio g. ir Savanorių pr., vietiniai plėtotojai stengiasi rinkai pateikti smulkesnių objektų. Šiais metais planuojamos baigti nedidelio administracinio pastato statybos Taikos pr. bei „Žaliakalnio terasos“, kuriame taip pat bus siūlomos administracinės patalpos. Kauno miesto biurų rinka yra palanki tokių pastatų plėtrai, kadangi miestas iš esmės yra patrauklus ne tik vietinėms įmonėms, bet ir tarptautinėms kompanijoms. Laisvų patalpų lygis Kaune išlieka itin žemame lygyje ir šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje šis rodiklis sudarė 2,8% (2015 metų pabaigoje šis rodiklis siekė 2,6%). „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį nuomos kainos Kaune vidutiniškai ūgtelėjo 3% ir A klasės pastatuose jos sudaro 10,0-13,0 Eur/m^², o B klasės – 6,0-10,0 Eur/m^².

Klaipėdoje šių metų viduryje turėtų būti baigtos naujo biuro pastato statybos Minijos g. („M19“). Šis 2 000 m^² bendro ploto pastatas didesnių pokyčių rinkai neatneš, tačiau nuomininkai jau galės rinktis ne tik iš anksčiau pastatytų projektų, bet ir įvertinti naujausio ir funkciškai bei energetiškai efektyvaus pastato privalumus. Nors per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis Klaipėdoje sumažėjo nuo 18,8% iki 17,7%, tačiau tai iš esmės nekeičia bendros situacijos rinkoje. Pasak Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, spartesniam šio nekilnojamojo turto sektoriaus vystymuisi trūksta didesnių vietinių ar užsienio įmonių plėtros, kadangi būtent tokios įmonės yra pajėgios mokėti nuomą už šiuolaikinius poreikius atitinkančias naujas patalpas. O smulkios ir vidutinės įmonės dažniausiai renkasi senuose pastatuose esančias patalpas, kurių nuomos kainos neviršija 5-6 Eur/m^². „Ober-Haus“ duomenimis, uostamiesčio A klasės verslo centruose nuomos kainos sudaro 8,5-12,5 Eur/m^², o B klasės pastatuose – 6,0-9,0 Eur/m^².

Vilniaus biurų nuomos rinkai kitąmet būtinas dar spartesnis paklausos augimas

Šiais metais Vilniuje duris atverti planuoja 6 nauji verslo centrai, kurių bendras naudingas plotas sudarys net 82 600 m^². Tai išties didelis metinis pasiūlos šuolis, kuris gali lygiuotis nebent su 2008 metais, kuomet sostinės rinkai buvo pasiūlyta beveik 90 000 m^² biurų ploto. „Šiuo metu nepaisant augančios konkurencijos, verslo centrų užimtumo rodikliai Vilniuje išlieka itin aukšti. Kadangi naujų verslo centrų per pirmąjį šių metų ketvirtį nebuvo atidaryta, laisvų patalpų lygis Vilniaus verslo centruose išliko nepakitęs ir sudarė 4,1%. Iš 2016 metų naujos pasiūlos apie pusė patalpų jau yra išnuomota, todėl įmonės ieškančios didesnio ploto patalpų (nuo 1 000 m^²) iš esmės jau žvalgosi tik į statomus ar dar tik planuojamus projektus.“, – teigia S. Vagonis.

Per pastaruosius šešerius metus Vilniuje modernių biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai išaugo 45%, tačiau tolimesnis modernių biuro patalpų nuomos kainų augimas vargu ar bus toks veržlus kaip iki šiol. Nuomos kainų augimą nuo 2010 metų lėmė akivaizdžiai gerėjanti šalies ekonominė situacija bei naujų įmonių plėtra sostinėje, todėl naujų patalpų paklausa iš esmės lenkė naujų patalpų pasiūlą, kadangi tuo metu nekilnojamojo turto plėtrą dar vis stabdė sąstingio baimė. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per pirmąjį šių metų ketvirtį esminių kainų pokyčių Vilniuje nebuvo užfiksuota ir A klasės biurai siūlomi nuomotis už 13,5-16,5 Eur/m^², B klasės – 8,0-13,0 Eur/m^². Tikėtina, kad itin aktyvi dabartinė rinka sugebės įsisavinti didžiąją dalį šių metų pasiūlos ir vargu ar pamatysime didesnes kainų korekcijas artimiausiu metu tiek į mažesnę, tiek į didesnę pusę.

Tuo metu 2017 metų situacija jau ne tokia aiški. Vertinant šiuo metu vykstančias naujų verslo centrų statybas ir projektus, kurie greitu laiku bus pradėti plėtoti, ateinančiais metais turėtų būti baigtos dar 9-10 projektų/etapų statybos ir pasiūla turėtų ūgtelėti dar bent papildomais 75 000-85 000 m^². „Tai bus antri metai iš eilės, kai Vilniaus rinkai pasiūlomas itin gausus projektų kiekis ir plotas. Norint išlaikyti bent panašų užimtumo lygį koks yra šiuo metu, modernių biuro patalpų paklausos augimas šiemet ir kitąmet turės būti dar spartesnis nei pastaruosius kelerius metus. Ir nors prognozuojama ekonominė šalies situacija ir paslaugų centrų plėtra nuteikia optimistiškai, tačiau nederėtų atmesti ir pesimistinio scenarijaus, kuomet 2017 metais galima bus pamatyti tiek augantį laisvų patalpų kiekį, tiek besiplečiantį nuomos kainų intervalą: plėtotojai, nesuradę pakankamai nuomininkų, turės atsisakyti tolimesnių plėtros planų arba konkuruoti mažesnėmis nuomos kainomis.“,- teigia S. Vagonis.

Pilną apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Kadangi būsto nuomos rinka yra tiesiogiai priklausoma nuo dirbančių žmonių kiekio ir jų pajamų pokyčio, pastaruosius penkerius metus kylant gyventojų atlyginimams visuose trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose būsto nuoma išgyvena pakylėjimo etapą. Remiantis oficialia statistika, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje per pastaruosius penkerius metus ūgtelėjo virš 20%, o nedarbo lygis sumažėjo dvigubai – net 8 procentiniais punktais. Taip pat verta pastebėti, kad būsto nuomos rinka Lietuvoje vis dar nepasižymi skaidrumu, todėl nuomos kainoms šešėlinės ekonomikos įtaka irgi gali būti reikšminga.

Nuomos rinkoje populiariausių 2 kambarių butų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai ūgtelėjo trečdaliu. Tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį patyrė įvairaus dydžio nuosmukius bei pakilimus, kurie visuose šiuose miestuose yra labai skirtingi. Jeigu Vilniuje 2010 metų viduryje buvo fiksuojamas aiškus pardavimo kainų dugnas, tai kituose šalies didmiesčiuose jos toliau mažėjo ir žemiausią pardavimo kainų lygį pasiekė tik 2012-2013 metais. Todėl daug sparčiau augusios nuomos kainos (palyginti su turto verte) padidino ir vidutinius nuomos pelningumo rodiklius pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Ypatingai tai matoma Kaune ir Klaipėdoje, kadangi Vilniaus pardavimo ir nuomos kainos per tą laikotarpį, nors ir skirtingais tempais, bet bent jau judėjo ta pačia kryptimi. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų I ketvirtį Vilniuje tokio turto bendrasis nuomos pelningumas sudarė 5,6% ir buvo 1 procentiniu punktu didesnis nei 2010 metais. Kaune šių metų pirmąjį ketvirtį bendrasis nuomos pelningumas siekė 6,0% ir buvo 1,8 procentinio punkto didesnis nei 2010 metais, o Klaipėdoje šis rodiklis sudarė 5,9%, 1,7 procentinio punkto didesnis nei 2010 metais.

Pasak S. Vagonio, skirtingus pelningumo rodiklius šiuose pagrindiniuose Lietuvos miestuose lemia nevienodi turto kainų pokyčiai ir investuotojų lūkesčiai. „Investuojantys Vilniuje pastaruosius kelerius metus jau galėjo pastebėti stabilius ir ryškesnius pardavimo kainų pokyčius, todėl buvo pasiryžę susitaikyti su mažesniu uždarbiu iš nuomos nei investuojant Kaune ar Klaipėdoje. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje investuojantys į tokį turtą didesnių lūkesčių dėl kainų augimo neturėjo ir stengėsi nepermokėti už įsigyjamą turtą, matydami investicijų grąžą paremtą nuomos pajamomis, bet nedėdami didesnių vilčių į pardavimo kainų prieaugius“, – teigia „Ober-Haus“ ekspertas.

„Tikėtina, kad augant investuotojų skaičiui, skirtumas tarp nuomos ir pardavimo kainų turėtų mažėti, kas lems ir mažėjančią investicinę grąžą iš nuomos“, – sako S. Vagonis. Ypatingai to galima tikėtis Kaune ir Klaipėdoje, kadangi sąlyginai žemesnės būsto pardavimo kainos, palyginti su nuomos kainomis, dabartinėje ekonominėje aplinkoje turi didesnį augimo potencialą nei, pavyzdžiui, šalies sostinėje. Tuo metu Vilniuje taip pat galimas investicinės grąžos mažėjimas, kadangi pastaraisiais metais sostinės būsto rinka sulaukė didelio investuotojų, tarp jų ir neprofesionalių, susidomėjimo, kas sparčiai augina nuomojamo būsto pasiūlą. Kita vertus, dalis esamų nuomininkų palieka arba paliks šią rinką tapdami būsto savininkais – įsigydami nuosavą būstą. Todėl vargu, ar ateityje būsto nuomos pelningumas bus didesnis nei yra šiuo metu.

Pilną I ketv. gyvenamojo NT apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys.

Teigiami šalies ekonominiai pokyčiai ir augantys gyventojų lūkesčiai toliau didina tiek būsto kainas, tiek sandorių skaičių. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje augo 1,3%, Kaune – 0,7%, Klaipėdoje – 0,4%, Šiauliuose – 1,2% ir Panevėžyje – 1,1%. O VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 15% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota beveik 24% daugiau nei prieš metus.

Vertinant rinkos aktyvumą naujos statybos butų segmente, šiemet matyti dar didesnis pardavimo šuolis.  „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 336 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 21% daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų IV ketvirtį ir net 61% daugiau nei 2015 metų I ketvirtį. Praėjusių metų pradžioje, įvedus eurą, naujos statybos butų pardavimai smuktelėjo ir rinka buvo trumpam sustingusi, būtent dėl šios priežasties, lyginant 2015 ir šių metų pirmųjų ketvirčių rodiklius, fiksuojamas toks didelis metinis sandorių pokytis.

Vilniuje per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo realizuota net 1 118 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Šalies sostinėje ir toliau galima stebėti naujų projektų pasiūlos efektą, kuomet augančios daugiabučių statybų apimtys didina naujos statybos butų dalį bendroje sandorių apimtyje: 2015 metais parduotų naujų butų dalis bendrame sandorių kiekyje sudarė 33%, o 2016 metų I ketvirtį – net 49%. Jeigu 2015 metų IV ketvirtį buvo fiksuojami didžiausi naujos statybos butų pardavimo rezultatai per pastaruosius 7 metus, tai šių metų pirmojo ketvirčio rodikliai yra beveik 20% didesni. Tokie rodikliai neturėtų stebinti, kadangi pasiūlos apimtys atsidūrė aukščiausiame savo taške nuo 2007-2008 metų. Palyginti su 2014 metais, 2015 metais Vilniuje buvo pastatyta 27% daugiau butų (3 558 butai), o šiemet planuojamos baigti dar apie 3 600 naujų butų statybos.

Panašios tendencijos stebimos ir Kaune, kur pastaruoju metu pristatoma vis daugiau naujų daugiabučių projektų. Kaune per pirmąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 133 butai, t. y. 41% daugiau nei per 2015 metų IV ketvirtį. Tuo metu Klaipėdoje pardavimo apimtys palaikomos daugiausia parduodant anksčiau pastatytus butus. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdoje buvo parduoti arba rezervuoti 73 butai, t. y. 11% daugiau nei per 2015 metų IV ketvirtį. Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir tyrimų departamento vadovas, pastebi, kad matydami dar neišsenkantį neparduotų butų sandėlį, būsto plėtotojai Klaipėdoje neskuba ir laikosi nuosaikios investavimo politikos koncentruodamiesi į nedidelių projektų plėtrą.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%).

Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų balandžio mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje užfiksuotas 0,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 352 Eur (+9 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 4,6%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 17,1% (+198 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,7%, 0,2%, 0,4% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 957 Eur (+7 Eur/m²), 992 Eur (+2 Eur/m²), 573 Eur (+2 Eur/m²) ir 539 Eur (+2 Eur/m²).

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,6%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 1,7%, Šiauliuose – 2,5% ir Panevėžyje – 1,8%.

„Šių metų balandis buvo itin aktyvus butų rinkoje. Visuose šalies didmiesčiuose fiksuojami aukšti pardavimo rodikliai, tačiau smarkiausiai išsiskyrė šalies sostinė. VĮ Registrų centro duomenimis, Vilniuje šių metų balandį sudaryta virš 1 030 butų sandorių ir tai yra didžiausias rodiklis nuo 2007 metų vidurio. Esant tokiam rinkos aktyvumui, butų kainų augimas yra natūralus reiškinys.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Sparčiausiai butų kainos balandį augo Taline

Teigiamas butų kainų pokytis balandžio mėnesį stebimas ir kitose Baltijos šalių sostinėse. „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metų balandžio mėnesį didžiausias butų kainų augimas buvo Taline (2,1%), čia vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 590 Eur/m². Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos Taline kilo 1,9%. Tuo metu Latvijos sostinėje butų kainos augo mažiausiai – vos 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 068 Eur/m². Bendras butų kainų lygis per pastaruosius 12 mėnesių Rygoje ūgtelėjo 1,9% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 1,7%). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2009 metų spalio mėnesį, butų kainos Rygoje yra išaugusios 25,7%, tačiau dar yra 54% mažesnės nei 2007 metų gegužę, kuomet buvo fiksuojamos aukščiausios butų kainos.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228