Ieškoti 
„Realia Group“, didžiausią nekilnojamojo turto paslaugų įmonių grupę Suomijoje ir Baltijos valstybėse, kuriai priklauso ir „Ober-Haus Real Estate Advisors“, įsigis fondas „Altor Fund IV“. Privataus kapitalo fondas bendrovę perka iš dabartinių savininkų „Sponsor Fund III“, „Nordea“ ir „Varma“. Pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta šią savaitę, birželio 1 d. Sandorį turės patvirtinti Suomijos konkurencijos ir vartotojų teisių institucija ir tikimasi, kad jis bus užbaigtas iki birželio pabaigos.
Šį pavasarį buvo nuspręsta, kad „Realia Group“ kitame strateginiame etape turėtų būti vystoma jau naujo savininko. „Nekantriai laukiu darbo pradžios su naujuoju savininku „Altor“ ir esu tvirtai įsitikinęs, kad mūsų bendradarbiavimas bus naudingas visai „Realia Group“ įmonių grupei. Pastaraisiais metais kartu su „Sponsor Capital“, „Nordea“ ir „Varma“ ėmėmės reikšmingų žingsnių, plėtodami „Realia Group“. Tikiu, kad šis vystymas ir toliau tik stiprės, kadangi „Altor“ požiūris, kaip kurti ir teikti aukščiausios kokybės nekilnojamojo turto paslaugas, sutampa su mūsų pradėta įgyvendinti verslo vizija“, – sako Matti Bergendahlas, „Realia Group“ generalinis direktorius.
„Mes gana ilgai ir atidžiai stebėjome „Realia Group“ augimą ir veiklą, šiuo metu Suomijos ir kitų Šiaurės šalių nekilnojamojo turto paslaugų sektorius išgyvena labai įdomų ir aktyvų plėtros etapą. Todėl mūsų tikslas kartu su „Realia Group“ vadovybe ir personalu toliau plėtoti aukščiausios kokybės paslaugas, siekiant įgyvendinti grupės viziją“, – sako Risto Siivonenas, „Altor“ partneris.
„Ober-Haus“ 2007 metais susijungė su Suomijos nekilnojamojo turto rinkos lydere „Realia Group“. Šiuo metu ši tarptautinė įmonių grupė yra didžiausias nekilnojamojo turto paslaugų teikėjas Suomijoje ir Baltijos valstybėse. „Realia Group“ sudaro Suomijoje veikiančios bendrovės „Huoneistokeskus“, „SKV Kiinteistönvälitys“, „Huom! Huoneistomarkkinointi“, „Realia Isännöinti“, „Realia Management“ ir „Ober-Haus“ Baltijos valstybėse. Metinės „Realia Group“ pajamos siekia maždaug 100 mln. eurų. Grupėje dirba daugiau nei 1 600 asmenų.
Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis:
Remigijus Pleteras
„Ober-Haus“ generalinis direktorius
Mob. +370 659 35 033
El. paštas remigijus.pleteras@ober-haus.lt
„Altor“
Nuo pat įsteigimo „Altor“ fondų šeima pagal sudarytas sutartis pritraukė apie 5,8 mlrd. EUR. Fondai yra investavę daugiau nei 3,4 mlrd. EUR į daugiau nei 40 įvairių bendrovių. Fondas investuoja lėšas į vidutines įmones Šiaurės šalyse, siekdamas kurti vertę per augimo iniciatyvas ir diegiamus veiklos patobulinimus. Tarp įmonių, į kurias fondas yra anksčiau ar pastaruoju laikotarpiu investavęs, yra „Lindorff“, „Carnegie“, „Palodex“, „Helly Hansen“, „Dustin“, „Byggmax“ ir „Sats-Elixia“. Daugiau informacijos galite rasti www.altor.com.
„Sponsor Capital“ yra privataus kapitalo Suomijos bendrovė, įsteigta 1997 m. Didžiąją investicijų dalį bendrovė yra nukreipusi į vidutinio dydžio efektyvaus valdymo, stabilios rinkos pozicijos ir prognozuojamų pinigų srautų Suomijoje veikiančias įmones. „Sponsor Capital“ veikia labai atsakingai, yra apibrėžusi ilgalaikius tikslus, didelį dėmesį skiria pelno siekimui ir tiki vadovybės verslumo dvasia. „Sponsor Capital“ yra bendrovė, per kurią savo kapitalą investuoja stambiosios Suomijos institucijos.
Pirmasis šių metu ketvirtis Lietuvos komercinių patalpų rinkoje praėjo be didesnių sukrėtimų. Stebint situaciją visoje šalyje, matyti, kad bendros statybų apimtys nerodo spartesnių atsigavimo ženklų ir net fiksuojamas jų mažėjimas. Jeigu prieš 7-9 metus gausios naujų komercinės paskirties projektų statybos buvo vykdomos visuose šalies regionuose, tai šiuo metu aktyvesnė komercinio nekilnojamojo turto plėtra stebima nebent Vilniuje ar Kaune, naujausioje šių metų I ketvirčio komercinio NT rinkos apžvalgoje skelbia „Ober-Haus“. Likę šalies regionai gyvena ne tokiomis optimistinėmis nuotaikomis ir plėtotojai rinkai pasiūlo itin nedaug projektų. Tačiau bendras rinkos susidomėjimas jau pastatytais objektais šių metų pradžioje išliko pakankamai aukštame lygyje. Ypatingai tai matoma pagal bendrus komercinio turto sandorių kiekius visoje šalyje bei stambesnių investicinių objektų įsigijimus Vilniuje.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, per pirmąjį 2016 metų ketvirtį negyvenamųjų pastatų statybos darbų šalies teritorijoje atlikta už beveik 148 mln. eurų arba beveik 14% mažiau nei per tą patį 2015 metų laikotarpį. Verta pastebėti, kad šių metų statybų apimtys taip pat yra 11% mažesnės nei buvo fiksuojamos 2014 metų pirmąjį ketvirtį. Lyginant su aktyviausiu komercinių pastatų plėtros laikotarpiu Lietuvoje 2007-2008 metais, šių metų rodiklis yra beveik du kartus mažesnis. Visgi nepaisant mažėjusių statybos darbų apimčių, sandorių sudaroma daugiau. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmuosius šių metų tris mėnesius Lietuvoje sudaryta 25% daugiau negyvenamosios paskirties objektų (pastatų ir patalpų) sandorių, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Metų pradžia didesnių pokyčių biuro patalpų sektoriui neatnešė. Šių metų pradžioje Kauno mieste buvo baigta verslo centro „Neris“ rekonstrukcija ir rinkai pasiūlyta apie 1 700 m² biuro patalpų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, bendras biurų plotas Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 91 600 m². Kol Kaune planuojamos didesnių biuro projektų statybos K. Donelaičio g. ir Savanorių pr., vietiniai plėtotojai stengiasi rinkai pateikti smulkesnių objektų. Šiais metais planuojamos baigti nedidelio administracinio pastato statybos Taikos pr. bei „Žaliakalnio terasos“, kuriame taip pat bus siūlomos administracinės patalpos. Kauno miesto biurų rinka yra palanki tokių pastatų plėtrai, kadangi miestas iš esmės yra patrauklus ne tik vietinėms įmonėms, bet ir tarptautinėms kompanijoms. Laisvų patalpų lygis Kaune išlieka itin žemame lygyje ir šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje šis rodiklis sudarė 2,8% (2015 metų pabaigoje šis rodiklis siekė 2,6%). „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį nuomos kainos Kaune vidutiniškai ūgtelėjo 3% ir A klasės pastatuose jos sudaro 10,0-13,0 Eur/m², o B klasės – 6,0-10,0 Eur/m².
Klaipėdoje šių metų viduryje turėtų būti baigtos naujo biuro pastato statybos Minijos g. („M19“). Šis 2 000 m² bendro ploto pastatas didesnių pokyčių rinkai neatneš, tačiau nuomininkai jau galės rinktis ne tik iš anksčiau pastatytų projektų, bet ir įvertinti naujausio ir funkciškai bei energetiškai efektyvaus pastato privalumus. Nors per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis Klaipėdoje sumažėjo nuo 18,8% iki 17,7%, tačiau tai iš esmės nekeičia bendros situacijos rinkoje. Pasak Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, spartesniam šio nekilnojamojo turto sektoriaus vystymuisi trūksta didesnių vietinių ar užsienio įmonių plėtros, kadangi būtent tokios įmonės yra pajėgios mokėti nuomą už šiuolaikinius poreikius atitinkančias naujas patalpas. O smulkios ir vidutinės įmonės dažniausiai renkasi senuose pastatuose esančias patalpas, kurių nuomos kainos neviršija 5-6 Eur/m². „Ober-Haus“ duomenimis, uostamiesčio A klasės verslo centruose nuomos kainos sudaro 8,5-12,5 Eur/m², o B klasės pastatuose – 6,0-9,0 Eur/m².
Vilniaus biurų nuomos rinkai kitąmet būtinas dar spartesnis paklausos augimas
Šiais metais Vilniuje duris atverti planuoja 6 nauji verslo centrai, kurių bendras naudingas plotas sudarys net 82 600 m². Tai išties didelis metinis pasiūlos šuolis, kuris gali lygiuotis nebent su 2008 metais, kuomet sostinės rinkai buvo pasiūlyta beveik 90 000 m² biurų ploto. „Šiuo metu nepaisant augančios konkurencijos, verslo centrų užimtumo rodikliai Vilniuje išlieka itin aukšti. Kadangi naujų verslo centrų per pirmąjį šių metų ketvirtį nebuvo atidaryta, laisvų patalpų lygis Vilniaus verslo centruose išliko nepakitęs ir sudarė 4,1%. Iš 2016 metų naujos pasiūlos apie pusė patalpų jau yra išnuomota, todėl įmonės ieškančios didesnio ploto patalpų (nuo 1 000 m²) iš esmės jau žvalgosi tik į statomus ar dar tik planuojamus projektus.“, – teigia S. Vagonis.
Per pastaruosius šešerius metus Vilniuje modernių biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai išaugo 45%, tačiau tolimesnis modernių biuro patalpų nuomos kainų augimas vargu ar bus toks veržlus kaip iki šiol. Nuomos kainų augimą nuo 2010 metų lėmė akivaizdžiai gerėjanti šalies ekonominė situacija bei naujų įmonių plėtra sostinėje, todėl naujų patalpų paklausa iš esmės lenkė naujų patalpų pasiūlą, kadangi tuo metu nekilnojamojo turto plėtrą dar vis stabdė sąstingio baimė. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per pirmąjį šių metų ketvirtį esminių kainų pokyčių Vilniuje nebuvo užfiksuota ir A klasės biurai siūlomi nuomotis už 13,5-16,5 Eur/m², B klasės – 8,0-13,0 Eur/m². Tikėtina, kad itin aktyvi dabartinė rinka sugebės įsisavinti didžiąją dalį šių metų pasiūlos ir vargu ar pamatysime didesnes kainų korekcijas artimiausiu metu tiek į mažesnę, tiek į didesnę pusę.
Tuo metu 2017 metų situacija jau ne tokia aiški. Vertinant šiuo metu vykstančias naujų verslo centrų statybas ir projektus, kurie greitu laiku bus pradėti plėtoti, ateinančiais metais turėtų būti baigtos dar 9-10 projektų/etapų statybos ir pasiūla turėtų ūgtelėti dar bent papildomais 75 000-85 000 m². „Tai bus antri metai iš eilės, kai Vilniaus rinkai pasiūlomas itin gausus projektų kiekis ir plotas. Norint išlaikyti bent panašų užimtumo lygį koks yra šiuo metu, modernių biuro patalpų paklausos augimas šiemet ir kitąmet turės būti dar spartesnis nei pastaruosius kelerius metus. Ir nors prognozuojama ekonominė šalies situacija ir paslaugų centrų plėtra nuteikia optimistiškai, tačiau nederėtų atmesti ir pesimistinio scenarijaus, kuomet 2017 metais galima bus pamatyti tiek augantį laisvų patalpų kiekį, tiek besiplečiantį nuomos kainų intervalą: plėtotojai, nesuradę pakankamai nuomininkų, turės atsisakyti tolimesnių plėtros planų arba konkuruoti mažesnėmis nuomos kainomis.“,- teigia S. Vagonis.
Pilną apžvalgą rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Kadangi būsto nuomos rinka yra tiesiogiai priklausoma nuo dirbančių žmonių kiekio ir jų pajamų pokyčio, pastaruosius penkerius metus kylant gyventojų atlyginimams visuose trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose būsto nuoma išgyvena pakylėjimo etapą. Remiantis oficialia statistika, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje per pastaruosius penkerius metus ūgtelėjo virš 20%, o nedarbo lygis sumažėjo dvigubai – net 8 procentiniais punktais. Taip pat verta pastebėti, kad būsto nuomos rinka Lietuvoje vis dar nepasižymi skaidrumu, todėl nuomos kainoms šešėlinės ekonomikos įtaka irgi gali būti reikšminga.
Nuomos rinkoje populiariausių 2 kambarių butų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai ūgtelėjo trečdaliu. Tuo tarpu butų pardavimo kainos per tą patį laikotarpį patyrė įvairaus dydžio nuosmukius bei pakilimus, kurie visuose šiuose miestuose yra labai skirtingi. Jeigu Vilniuje 2010 metų viduryje buvo fiksuojamas aiškus pardavimo kainų dugnas, tai kituose šalies didmiesčiuose jos toliau mažėjo ir žemiausią pardavimo kainų lygį pasiekė tik 2012-2013 metais. Todėl daug sparčiau augusios nuomos kainos (palyginti su turto verte) padidino ir vidutinius nuomos pelningumo rodiklius pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Ypatingai tai matoma Kaune ir Klaipėdoje, kadangi Vilniaus pardavimo ir nuomos kainos per tą laikotarpį, nors ir skirtingais tempais, bet bent jau judėjo ta pačia kryptimi. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų I ketvirtį Vilniuje tokio turto bendrasis nuomos pelningumas sudarė 5,6% ir buvo 1 procentiniu punktu didesnis nei 2010 metais. Kaune šių metų pirmąjį ketvirtį bendrasis nuomos pelningumas siekė 6,0% ir buvo 1,8 procentinio punkto didesnis nei 2010 metais, o Klaipėdoje šis rodiklis sudarė 5,9%, 1,7 procentinio punkto didesnis nei 2010 metais.
Pasak S. Vagonio, skirtingus pelningumo rodiklius šiuose pagrindiniuose Lietuvos miestuose lemia nevienodi turto kainų pokyčiai ir investuotojų lūkesčiai. „Investuojantys Vilniuje pastaruosius kelerius metus jau galėjo pastebėti stabilius ir ryškesnius pardavimo kainų pokyčius, todėl buvo pasiryžę susitaikyti su mažesniu uždarbiu iš nuomos nei investuojant Kaune ar Klaipėdoje. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje investuojantys į tokį turtą didesnių lūkesčių dėl kainų augimo neturėjo ir stengėsi nepermokėti už įsigyjamą turtą, matydami investicijų grąžą paremtą nuomos pajamomis, bet nedėdami didesnių vilčių į pardavimo kainų prieaugius“, – teigia „Ober-Haus“ ekspertas.
„Tikėtina, kad augant investuotojų skaičiui, skirtumas tarp nuomos ir pardavimo kainų turėtų mažėti, kas lems ir mažėjančią investicinę grąžą iš nuomos“, – sako S. Vagonis. Ypatingai to galima tikėtis Kaune ir Klaipėdoje, kadangi sąlyginai žemesnės būsto pardavimo kainos, palyginti su nuomos kainomis, dabartinėje ekonominėje aplinkoje turi didesnį augimo potencialą nei, pavyzdžiui, šalies sostinėje. Tuo metu Vilniuje taip pat galimas investicinės grąžos mažėjimas, kadangi pastaraisiais metais sostinės būsto rinka sulaukė didelio investuotojų, tarp jų ir neprofesionalių, susidomėjimo, kas sparčiai augina nuomojamo būsto pasiūlą. Kita vertus, dalis esamų nuomininkų palieka arba paliks šią rinką tapdami būsto savininkais – įsigydami nuosavą būstą. Todėl vargu, ar ateityje būsto nuomos pelningumas bus didesnis nei yra šiuo metu.
Pilną I ketv. gyvenamojo NT apžvalgą rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Po nuosaikesnių 2015 metų rezultatų, 2016 metų pradžioje Lietuvos būsto rinka vėl spurtavo. Visuose šalies regionuose stebimas išaugęs būsto rinkos aktyvumas, kylančios pardavimo ir nuomos kainos bei sparčiai augančios skolinimosi apimtys.
Teigiami šalies ekonominiai pokyčiai ir augantys gyventojų lūkesčiai toliau didina tiek būsto kainas, tiek sandorių skaičių. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje augo 1,3%, Kaune – 0,7%, Klaipėdoje – 0,4%, Šiauliuose – 1,2% ir Panevėžyje – 1,1%. O VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 15% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota beveik 24% daugiau nei prieš metus.
Vertinant rinkos aktyvumą naujos statybos butų segmente, šiemet matyti dar didesnis pardavimo šuolis. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota 1 336 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 21% daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų IV ketvirtį ir net 61% daugiau nei 2015 metų I ketvirtį. Praėjusių metų pradžioje, įvedus eurą, naujos statybos butų pardavimai smuktelėjo ir rinka buvo trumpam sustingusi, būtent dėl šios priežasties, lyginant 2015 ir šių metų pirmųjų ketvirčių rodiklius, fiksuojamas toks didelis metinis sandorių pokytis.
Vilniuje per pirmuosius tris šių metų mėnesius buvo realizuota net 1 118 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Šalies sostinėje ir toliau galima stebėti naujų projektų pasiūlos efektą, kuomet augančios daugiabučių statybų apimtys didina naujos statybos butų dalį bendroje sandorių apimtyje: 2015 metais parduotų naujų butų dalis bendrame sandorių kiekyje sudarė 33%, o 2016 metų I ketvirtį – net 49%. Jeigu 2015 metų IV ketvirtį buvo fiksuojami didžiausi naujos statybos butų pardavimo rezultatai per pastaruosius 7 metus, tai šių metų pirmojo ketvirčio rodikliai yra beveik 20% didesni. Tokie rodikliai neturėtų stebinti, kadangi pasiūlos apimtys atsidūrė aukščiausiame savo taške nuo 2007-2008 metų. Palyginti su 2014 metais, 2015 metais Vilniuje buvo pastatyta 27% daugiau butų (3 558 butai), o šiemet planuojamos baigti dar apie 3 600 naujų butų statybos.
Panašios tendencijos stebimos ir Kaune, kur pastaruoju metu pristatoma vis daugiau naujų daugiabučių projektų. Kaune per pirmąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 133 butai, t. y. 41% daugiau nei per 2015 metų IV ketvirtį. Tuo metu Klaipėdoje pardavimo apimtys palaikomos daugiausia parduodant anksčiau pastatytus butus. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdoje buvo parduoti arba rezervuoti 73 butai, t. y. 11% daugiau nei per 2015 metų IV ketvirtį. Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir tyrimų departamento vadovas, pastebi, kad matydami dar neišsenkantį neparduotų butų sandėlį, būsto plėtotojai Klaipėdoje neskuba ir laikosi nuosaikios investavimo politikos koncentruodamiesi į nedidelių projektų plėtrą.
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,4% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 3,2%).
Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų balandžio mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje užfiksuotas 0,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 352 Eur (+9 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 4,6%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 17,1% (+198 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,7%, 0,2%, 0,4% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 957 Eur (+7 Eur/m²), 992 Eur (+2 Eur/m²), 573 Eur (+2 Eur/m²) ir 539 Eur (+2 Eur/m²).
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,6%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 1,7%, Šiauliuose – 2,5% ir Panevėžyje – 1,8%.
„Šių metų balandis buvo itin aktyvus butų rinkoje. Visuose šalies didmiesčiuose fiksuojami aukšti pardavimo rodikliai, tačiau smarkiausiai išsiskyrė šalies sostinė. VĮ Registrų centro duomenimis, Vilniuje šių metų balandį sudaryta virš 1 030 butų sandorių ir tai yra didžiausias rodiklis nuo 2007 metų vidurio. Esant tokiam rinkos aktyvumui, butų kainų augimas yra natūralus reiškinys.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Sparčiausiai butų kainos balandį augo Taline
Teigiamas butų kainų pokytis balandžio mėnesį stebimas ir kitose Baltijos šalių sostinėse. „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metų balandžio mėnesį didžiausias butų kainų augimas buvo Taline (2,1%), čia vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 590 Eur/m². Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos Taline kilo 1,9%. Tuo metu Latvijos sostinėje butų kainos augo mažiausiai – vos 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 068 Eur/m². Bendras butų kainų lygis per pastaruosius 12 mėnesių Rygoje ūgtelėjo 1,9% (2016 metų kovą metinis augimas siekė 1,7%). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2009 metų spalio mėnesį, butų kainos Rygoje yra išaugusios 25,7%, tačiau dar yra 54% mažesnės nei 2007 metų gegužę, kuomet buvo fiksuojamos aukščiausios butų kainos.
Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,2% (2016 metų vasarį metinis augimas siekė 3,0%).
Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų kovo mėnesį buvo užfiksuoti visuose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 344 Eur (+4 Eur/m2). Per metus butų kainos Vilniuje augo 4,7%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 16,4% (+189 Eur/m2). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,1%, 0,7% ir 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 950 Eur (+2 Eur/m2), 990 Eur/m2 (+1 Eur/m2), 571 Eur (+4 Eur/m2) ir 537 Eur/m2 (+2 Eur/m2).
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,7%, Kaune – 1,1%, Klaipėdoje – 1,5%, Šiauliuose – 2,2% ir Panevėžyje – 1,5%.
„Šalies didmiesčių būsto rinka šių metų pradžioje yra itin aktyvi. Rinkos gyvybingumą puikiai iliustruoja šiais metais užfiksuotas beveik penktadaliu didesnis butų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis, lyginant su praėjusių metų pradžios rezultatais. Tuo metu 2016 metų kovą bendras penkių šalies didmiesčių butų kainų indeksas augo dvyliktą mėnesį iš eilės. Verta pastebėti, kad šių metų pradžioje fiksuojami ženklesni butų kainų pokyčiai ne tik tradiciškai aktyvioje šalies sostinėje, tačiau ir mažesniuose miestuose (Šiauliuose ir Panevėžyje). Gerėjanti ekonominė šalies situacija bei nemažėjantis būsto poreikis augina paklausą ir būsto kainas jau ne tik Vilniuje, bet ir visuose pagrindiniuose šalies regionuose.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
IŠNUOMOJAMOS nuo 200 iki 4620 m² administracinės paskirties patalpos šiuo metu statomame originalios architektūros verslo centre – “Narbuto 5” (Statybų pabaiga 2017 m. II ketvirtis). Verslo centras, įsikurs strategiškai patrauklioje ir lengvai surandamoje vietoje – priešais Panoramos prekybos centrą.
6-ių aukštų moderniame ir funkcionaliame pastate, bus sumontuotos naujausios šiuolaikinės inžinerinės sistemos: šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, apšvietimo, fasadų, kompiuterinių tinklų, apsaugos, komunalinių ir administracinių išlaidų apskaitos. Pastate veiks 2 greitaeigiai liftai, holas pasižymės erdvumu ir subtiliu dizainu, 5-o ir 6-o aukšto nuomininkai galės naudotis šiuose aukštuose esančiomis terasomis. Visos patalpos bus įrengiamos atsižvelgiant į nuomininkų poreikius.
Verslo centro nuomininkams ir klientams įrengtos antžeminė ir dviejų lygių požeminės automobilių stovėjimo aikštelės (viso 115 vietų). Parkingo vietos nuomos kaina 50 Eur/mėn. plius PVM. Parkinge bus sumontuotos ir patogios dviračių saugojimo vietos.
Pirmame aukšte bus įkurta kavinė/bistro su lauko terasa. Patalpų nuomos kaina: 15,5 Eur/m² plius PVM.
Daugiau informacijos:
Lina Gimbutaitė
Biurų paslaugų grupės vadovė
tel. +370 687 82 929
lina.gimbutaite@ober-haus.lt
2015 metais Baltijos šalių biurų rinka išliko gyvybinga ir toliau buvo fiksuojami teigiami pasiūlos ir paklausos rodikliai. Rinkos lyderis Talinas, kaip ir Vilnius, stengėsi užpildyti biurų pasiūlos trūkumą, rinkai pasiūlydamas vis didesnius modernių biurų plotus nuomai, tuo metu Rygoje biurų plėtros apimtys gerokai vangesnės ir permainų čia galima tikėtis tik 2017-2018 metais, skelbiama „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.
Biurų rinkoje didžiausias metinis pasiūlos šuolis, lyginant su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, fiksuojamas Taline. 2015 metais rinkai buvo pristatyti 7 nauji biurų projektai, kurių naudingas plotas sudarė 45 600 m². Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo nuomone, sparti IT ir užsienio kompanijų plėtra lėmė šio NT sektoriaus plėtrą, kuri nežada sustoti ir 2016 metais, šiais metais planuojama pasiūlyti šiek tiek daugiau nei 60 000 m² naudingo biurų ploto. Talino biurų rinkoje laisvų patalpų lygis žemiausias, lyginant su Vilniumi bei Ryga, ir 2015 metų pabaigoje B klasės verslo centruose sudarė 5%, o A klasės verslo centruose laisvų patalpų beveik nelikę, t. y. A klasės biurų neužimtumas jau antri metai iš eilės yra artimas nuliui. Tikėtina, kad 2016 metais iš esmės bus patenkinta „susikaupusi“ aukščiausios klasės biurų paklausa ir bus pasiektas pasiūlos ir paklausos balansas.
Tuo metu Rygoje modernių biurų pasiūla ir paklausa Latvijos sostinėje išlieka pakankamai stabili. 2015 metais buvo įgyvendinti 3 nauji biurų projektai, kurie rinkai pasiūlė 8 700 m² modernaus biurų ploto. Pastaruosius penkerius metus Latvijos sostinė tikrai neišsiskyrė biurų plėtros apimtimis, kadangi nuo 2011 metų dažniausiai buvo įgyvendinami tik nedideli projektai. Išimtimi tapo 2014 metais atidarytas didelis projektas, kuris buvo statomas „build-to-suit“ principu ir jame įsikūrė Latvijos valstybinė pajamų tarnyba. Į naują virš 40 000 m² naudingo ploto administracinį pastatą buvo perkelti minėtosios tarnybos padaliniai iš 15 skirtingų miesto vietų. Natūralu, kad ne taip sparčiai auganti naujo ploto pasiūla Rygoje lėmė toliau mažėjantį laisvų patalpų kiekį verslo centruose. Per 2015 metus Rygoje laisvų patalpų lygis moderniuose biurų pastatuose sumažėjo nuo 10% iki 6%. A klasės verslo centruose laisvų patalpų lygis 2015 metų pabaigoje sudarė tik 2%. 2016 metai taip pat nebus išskirtiniai Rygai, kadangi planuojama pastatyti tik du administracinės paskirties pastatus, kurie rinkai pasiūlys 5 600 m² modernaus biurų ploto, o didesnis pasiūlos šuolis numatomas jau tik 2017-2018 metais.
Tad Talinas išlieka akivaizdžiu lyderiu pagal biuro patalpų plotą ir stipriai lenkia Vilnių ir Rygą. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2015 metų pabaigoje 1 000-iui Talino gyventojų teko 1 889 m² modernaus ploto, Rygoje – 1 149 m² ir Vilniuje – 1 028 m².
Pakitusios biurų nuomos sąlygos verslininkų neatgraso
2015 metai buvo pakankamai gausūs Vilniaus biurų rinkoje, kadangi šalies sostinėje dienos šviesą išvydo 6 nauji projektai: verslo centrai „Sostena“, „ONE“, „PREMIUM“, „k29“ ir „UNIQ“, taip pat rekonstruotas istorinis pastatas Basanavičiaus g. Šie projektai rinkai pasiūlė 38 000 m² naudingo biurų ploto, tad per 2015 metus modernių biurų pasiūla Vilniuje ūgtelėjo virš 7% ir metų pabaigoje bendras naudingas modernių biurų plotas sudarė 546 600 m². Tikėtina, kad 2016 metais pamatysime didesnius pokyčius biurų rinkoje, kadangi šiemet planuojama baigti statyti dar 5 naujus projektus, kurie pasiūlys net 77 700 m² naudingo biurų ploto – netgi dvigubai daugiau nei 2015 metais, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.
Naujų verslo centrų plėtotojai neturėjo didelių problemų nuomojant patalpas, kadangi didelė dalis patalpų buvo išnuomota dar jų statybų eigoje. 2015 metais Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 52 700 m² biuro patalpų arba 21% daugiau nei per 2014 metus. Tuo tarpu bendras laisvų biuro patalpų lygis Vilniaus verslo centruose per metus pakito itin nežymiai – išaugo nuo 3,9% iki 4,1%, tad metų pabaigoje laisvų biuro patalpų kiekis siekė 22 600 m². „Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus toliau didėjo atskirtis tarp A ir B klasės verslo centrų užimtumo: finansiškai pajėgios vietinės ir tarptautinės kompanijos parodė didžiausią susidomėjimą būtent aukščiausios klasės biuro patalpomis, todėl 2015 metų pabaigoje A klasės biurų neužimtumas sudarė tik 0,6%, o B klasės – 6,2%.
Natūralu, kad aukšti užimtumo rodikliai lėmė augančias derybines pozicijas biuro patalpų savininkų naudai. Įmonės ieškančios didesnio ploto patalpų neturėjo itin plataus pasirinkimo, todėl per 2015 metus modernių biurų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai augo 6%. 2015 metų pabaigoje A klasės biurų nuoma siekė 13,5-16,5 Eur/m², B klasės – 8,0-13,0 Eur/m². S. Vagonis atkreipia dėmesį, kad nuomininkams išlaidos augo ne tik dėl kylančių patalpų nuomos kainų, tačiau ir dėl išlaidų susijusių su kitomis paslaugomis. „Jeigu anksčiau rinkoje buvo nusistovėjusi praktika nuomojamam plotui nemokamai suteikti tam tikrą automobilių stovėjimo vietų kiekį, tai šiuo metu naujai plėtojami verslo centrai iš esmės tokios galimybės nenumato ir už vietas automobiliams imamas papildomas nuomos mokestis. Taip pat dauguma naujai plėtojamų ar išplėtotų verslo centrų savininkų stengiasi parengti tokias nuomos sutartis, kuriose numatyta, kad nuomininkai turto savininkams kompensuoja ne tik pastato ir patalpų eksploatavimo bei priežiūros išlaidas, bet ir nekilnojamojo turto ir žemės mokesčius, turto draudimą ir turto valdymo išlaidas. Ši Vakarų valstybėse įprasta praktika vis plačiau taikoma ir Lietuvoje – ne tik verslo centruose, bet ir prekybos bei logistikos centruose“, – teigia S. Vagonis.
Po metų pertraukos nauji biurai Kauno verslininkams
Modernių biurų rinkos judesys jaučiamas ir Kaune. Nors antrame pagal dydį Lietuvos mieste naujų didesnių projektų įgyvendinimas numatytas ne anksčiau kaip 2017 metais, tačiau 2015 metais modernių biuro patalpų rinka pasipildė 3 nedideliais projektais: bendrovė „Mikrovisatos valda“ pastatė 3 600 m² bendro ploto verslo centrą Savanorių prospekte, JAV sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų įmonė „Intermedix“ išplėtė savo paslaugų centrą atidarydama antrąjį biurą rekonstruotame administraciniame pastate E. Ožeškienės g., taip pat buvo pastatytas nedidelis keturių aukštų prekybinis-administracinis pastatas Pramonės pr. Kaune modernių biurų pasiūlos augimas fiksuojamas tik po metų pertraukos, kadangi 2014 metais naujų projektų rinkai nebuvo pristatyta. Per pastaruosius du metus Kaune modernių biurų pasiūla ūgtelėjo 9% (7 600 m² naudingo biurų ploto) ir bendra pasiūla 2015 metų pabaigoje sudarė 92 000 m².
„Kauno miestui būtina išnaudoti turimą potencialą, pritraukiant naujas įmones ir verslus, kadangi į Lietuvą planuojančios žengti tarptautinės įmonės analizuoja galimybes steigti savo padalinius ne tik šalies sostinėje, bet ir Kaune. Kadangi didesnių projektų plėtra gali užtrukti, planuojama, kad situacija Kaune galėtų pasikeisti nebent 2017-2018 metais. Iki to laiko rinka turės tenkintis mažesnės apimties biuro projektais arba mišriais projektais, kuriuose planuojama taip pat pasiūlyti administracinės paskirties patalpų“, – prognozuoja S. Vagonis. Statistikos požiūriu, sąlygos modernių biurų plėtrai Kaune yra palankios, kadangi laisvų patalpų lygis ir toliau laikosi itin žemame lygyje. Kaune modernių biurų neužimtumas 2015 metų pabaigoje sudarė 2,6%, o bendras laisvų patalpų kiekis metų pabaigoje siekė 2 350 m². „Ober-Haus“ skaičiavimais, per metus biurų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 6% ir 2015 metų pabaigoje A klasės biurų nuoma sudarė 9,8-13,0 Eur/m², B klasės – 6,0-9,0 Eur/m².
Uostamiesčio biurų rinkoje auga kainos, bet ne nauji projektai
2015 metais Klaipėdoje nebuvo atidaryta naujų administracinės paskirties pastatų ir tai gerai iliustruoja vyraujančias nuotaikas šiame segmente. Skirtingai nuo Vilniaus ir Kauno, didesnių projektų plėtra artimiausiu metu čia nenumatoma. Bendra modernių biurų pasiūla 2015 metų pabaigoje Klaipėdoje sudarė tiek pat, kiek ir prieš metus – 63 100 m². Tačiau nepaisant aukšto laisvų patalpų lygio ir žemiausių nuomos kainų, lyginant su Vilniumi ir Kaunu, vienas kitas naujas nedidelis projektas išvysta dienos šviesą ir uostamiestyje. 2016 metų pirmąjį pusmetį turėtų būti baigtos 2 000 m² nuomojamo ploto „M19“ administracinio pastato statybos Minijos g.
Nauja pasiūla Klaipėdoje parodys, kaip rinka reaguoja į naujo projekto siūlomas patalpas, tačiau tikėtis itin sklandaus ir greito realizavimo būtų sunku. Pastaruosius šešis metus laisvų biuro patalpų kiekis Klaipėdoje svyravo tarp 15-25% ir teigiamų poslinkių iki šiol nematyti. Per 2015 metus laisvų patalpų kiekis ūgtelėjo nuo 15,7% iki 18,8% ir dabar laisvų patalpų kiekis rinkoje sudaro 11 850 m². Nepaisant itin aukšto neužimtumo lygio, savininkai patalpas pageidauja išnuomoti brangiau nei prieš metus. Per metus modernių biuro patalpų nuomos kainos Klaipėdoje ūgtelėjo 8%, tačiau tai iš esmės lėmė vyravęs pakankamai žemas kainų lygis bei nauji projektai, kurių kainodara yra priklausoma ir nuo augančių plėtros kaštų. Lyginant su Vilniumi ir Kaunu, Klaipėdoje nuomos kainos išlieka mažiausios net ir nepaisant pakankamai ryškaus santykinio kainų augimo pernai metais – „Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų pabaigoje A klasės biurų nuoma sudarė 8,5-12,5 Eur/m², B klasės – 6,0-8,5 Eur/m².
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų vasario mėnesio reikšmė išaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 3,0% (2016 metų sausį metinis augimas siekė 2,5%).
Teigiami butų kainų pokyčiai 2016 metų vasario mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje užfiksuotas 0,8% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 340 Eur (+10 Eur/m2). Per metus butų kainos Vilniuje augo 4,5%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 16,0% (+185 Eur/m2). Kaune ir Panevėžyje vasario mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,3% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 948 Eur (+3 Eur/m2) ir 535 Eur (+4 Eur/m2). Klaipėdoje ir Šiauliuose kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – atitinkamai 989 Eur/m2 ir 567 Eur/m2.
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,5%, Kaune – 0,7%, Klaipėdoje – 1,4%, Šiauliuose – 1,9% ir Panevėžyje – 1,1%.
„2016 metų vasarį penkiuose šalies didmiesčiuose, palyginti su 2016 metų sausio mėnesiu, sudaryta beveik 11% daugiau butų sandorių. Visuose šalies didmiesčiuose fiksuojamas rinkos aktyvumo augimas, tiek lyginant su prieš tai buvusiu mėnesiu, tiek su 2015 metų vasariu. Nors šalies sostinėje būsto kainos kas mėnesį auga palyginti nedideliais tempais, tačiau per pastaruosius penkerius metus jau matomi akivaizdūs pokyčiai. Geriausias to atspindys yra standartinis vilniečio būstas, kuris per pastarąjį sunkmetį nuvertėjo daugiausiai. Jeigu 2010 metų viduryje įrengtas dviejų kambarių butas senos statybos blokiniame name gyvenamuosiuose sostinės rajonuose dažniausiai kainuodavo apie 40 000 – 45 000 eurų, tai šiuo metu toks būstas jau yra daugiau nei penktadaliu brangesnis ir vidutiniškai kainuoja 50 000 – 55 000 eurų.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Butų kainos augo visose Baltijos šalių sostinėse
Teigiamas butų kainų pokytis vasario mėnesį stebimas visose Baltijos šalių sostinėse. „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metų vasario mėnesį didžiausias butų kainų augimas buvo Vilniuje (0,8%). Tuo metu Taline po trumpos pertraukos vėl užfiksuoti teigiami kainų pokyčiai – butų kainos augo 0,5% ir vasario mėnesį vidutinė kvadratinio metro kaina Estijos sostinėje siekė 1 554 Eur/m². Per paskutinius 12 mėnesių butų kainos Taline kilo 4,5%. Latvijos sostinėje butų kainos augo mažiausiai – vos 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 063 Eur/m². Bendras butų kainų lygis per pastaruosius 12 mėnesių Rygoje ūgtelėjo 0,9%.
Šių metų sausio-vasario mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta Vilniuje – įgyvendintas 1 441 butų sandoris, tai yra 19% daugiau nei tais pačiais mėnesiais 2015 metais. Nuo Vilniaus beveik neatsilieka ir Latvijos sostinė – Rygoje sudaryti 1 436 sandoriai, 28% daugiau nei 2015 metų sausio-vasario mėnesiais. Tuo metu Taline butų sandorių skaičius, palyginti su 2015 metų sausio-vasario rezultatais, augo tik 3%, buvo atlikta 1 240 butų pardavimo sandorių.
Pilną OHBI apžvalgą su grafikais galite peržiūrėti ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ pristato metinę Baltijos šalių sostinių – Vilniaus, Rygos ir Talino – nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą 2016, apimančią kiekvienos iš valstybių sostinių biuro, prekybinių, sandėliavimo ir gyvenamųjų patalpų bei žemės sklypų rinkas. Apžvalgoje taip pat pateikiama audito ir apskaitos įmonės „PricewaterhouseCoopers“ parengta mokestinė dalis bei advokatų kontoros „SORAINEN“ teisinės informacijos skiltis.